DELFI paklaustas, ar ketina savo parašu paremti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovo Gabrieliaus Landsbergio iniciatyvą atlikti parlamentinį padėties žemės ūkio sektoriuje tyrimą, R. Karbauskis teigė to negalintis padaryti.
„Po tais klausimais, kurie ten pateikti, pasirašyti save gerbiantis žmogus – ar jis būtų Seimo narys, ar ne – nelabai galėtų, nes rinkti duomenis apie dešimtis tūkstančių žmonių, apie tuos, kurie turi 200 ha žemės – kodėl to reikėtų?“, – aiškino jis.
Pasak R. Karbauskio, šis sprendimas, kurio siekia TS-LKD bei juos remiantys liberalai, „primena 1941 metus, kai buvo trėmimai iš Lietuvos, sąrašai sudarinėjami“.
„Jie nori su manimi susidoroti – jeigu ne teisiškai, tai morališkai. Viskas gerai, tegu tiria. Bet kuo dėti tie dešimtys tūkstančių žmonių, tie, kurie užsiiminėja verslu Lietuvoje? Ten tokie klausimai surašyti! Aš skaičiau ir galvojau – kas tai rašė? Kažkas, kas mokosi trečioje klasėje, ar Seimo nariai? Ten siūloma – pašnekėkime apie kažką“, – tvirtino jis.
Pasiūlys atsigręžti į praeitį
Pasak R. Karbauskio, jei dešiniųjų tyrimas bus pradėtas, „valstiečiams“ klausimų irgi kils.
„Aš tikrai siūlysiu LVŽS frakcijai – nežinau, ar pritars, bet tikiuosi – pirmiausia į tą tyrimą įtraukti klausimą, nuo ko visa žemės reforma prasidėjo, kas priėmė tuos sprendimus, ir kokie Lietuvos politikai, pradedant nuo nepriklausomybės atkūrimo, persikėlė savo žemes, kokią naudą iš to turėjo, ir taip toliau“, – sakė jis.
R. Karbauskio teigimu, toliau turėtų būti klausiama, kiek tokia žemė kainavo tuo metu, kai ji buvo paveldėta, ir kokia jos vertė tapo perkėlus.
„Aš prisimenu tuos laikus. Šiek tiek nutuokiu žemės vertes. Buvo Seimo narių, kurie, persikeldami žemes, jų vertę pakėlė tiek, kad ūkininkas, kiek jis beturėtų žemės, nė iš tolo neartėjo prie tos sumos, gautos be jokio darbo, be jokių investicijų, tiesiog pasinaudojant įstatymais“, – kalbėjo LVŽS pirmininkas.
„Šitoje vietoje, jeigu jie nori – pasišnekėsime“, – sakė R. Karbauskis.
Jis tvirtino, jog „niekas jokių tyrimų nebijo“, bet „valstiečiai“ bus suinteresuoti temą išplėsti ir pradėti viską nuo pradžių.
„Labai gerai ir Saulius Skvernelis pasakė. Jis lygiai tą patį pasakė – gal tada pradėkime šnekėti apie tai, kas kokius įstatymus priiminėjo, kodėl. O aš šiuo atveju jei esu kaltas, kad laikiausi Lietuvos įstatymų – tai daugiau negu keistas kaltinimas“, – tvirtino R. Karbauskis.
Siekia išsiaiškinti žemgrobystės atvejus
DELFI primena, kad Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis inicijuoja tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Tuo pačiu premjeras S. Skvernelis raginamas atsakyti į visus kylančius klausimus dar iki parlamentinės komisijos sudarymo.
„Faktai, kurie kyla viešumon, yra šokiruojantys ir atskleidžia didžiules sistemines problemas, kuriomis naudojasi nesąžiningi veikėjai. Manome, kad visa tai reikia išsamiai ištirti ir esame paruošę klausimus Seimo laikinajai tyrimų komisijai. Šiandien pradedame konsultacijas su kitų frakcijų Seimo nariais dėl dokumento teksto, papildomų klausimų bei parašų rinkimo. Tikiuosi, kad šiai iniciatyvai pritars ir R. Karbauskis, taip įrodydamas, jog laikosi nuoseklios pozicijos, jog reikia atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus, o ne tik į tuos, kurie patogūs jam asmeniškai“, – teigė G. Landsbergis.
Inicijuojamu tyrimu, kurį remia ir opoziciniai liberalai, siūloma aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 200 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti atvejus, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir „apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla“.
Taip pat siūloma tirti, kokias schemas fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja siekdami apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 hektarų galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Opozicija kelia versiją, jog per tokias schemas realiai valdomi ir dirbami didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai nei leidžia įstatymas.
Žemės klausimo jau ėmėsi ir teisėsaugininkai. Generalinė prokuratūra antradienį pranešė nusprendusi pradėti tyrimą, siekdama įvertinti žiniasklaidos pranešimus apie R. Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę. Politikas teigė sveikinantis šį sprendimą, nes kitaip jam metami kaltinimai esą liktų nepaneigti.
Trečiadienį premjeras S. Skvernelis žurnalistams sakė, kad opozicijos inicijuojamas parlamentinis tyrimas dėl žemės valdymo ir įsigijimo procesų turėtų apimti ne tik pastarųjų metų sprendimus.
„Aš iš principo palaikyčiau, jeigu kalbėtume apie visą žemės reformą, nuo to pradėti reikėtų galbūt į visą visumą žiūrint, iš tikrųjų kokiomis aplinkybėmis ir kada nekilnojamas turtas – žemė – Lietuvoje tapo kilnojamu turtu, kas kokias naudas iš to turėjo, kokią žalą patyrė žemių savininkai dėl tos reformos, ir toliau nuosekliai eiti. Nes dabar praktiškai pagal tas idėjas tai norima įsivertinti ankstesnių Seimų ir vyriausybių darbus, susijusius su žemės ūkio sektoriumi, o ten baltų dėmių, man atrodo, pakankamai daug yra“, – premjerą citavo BNS.
S. Skvernelis taip pat kalbėjo, kad Vyriausybė pasirengusi atsakyti tik į keliamus teisinius klausimus.