Kaip teigiama trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai, tokių veiksmų imamasi į viešumą nuolat kylant faktams, kaip stambūs žemės ūkio koncernai ir juos valdantys asmenys (patys būdami stambūs žemvaldžiai), naudodamiesi savo užimama dominuojančia padėtimi tiek žemės rinkoje, tiek trąšų, sėklų, žemės ūkio technikos tiekimo ir grūdų supirkimo rinkose spaudžia ūkininkus, stumia juos į skolas ir tokiu būdu vėliau tiesiog užgrobia jų valdomas žemes ir turtą bei naudodamiesi įvairiomis schemomis ir apeidinėdami įstatymus superka ir valdo daugiau žemės ūkio paskirties žemės, nei leistina 500 ha galimos valdyti žemės ūkio paskirties žemės riba.

Kaip skelbta, Generalinė prokuratūra antradienį nusprendė pradėti tyrimą įvertinti žiniasklaidos pranešimus apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę.

„Faktai, kurie kyla viešumon, yra šokiruojantys ir atskleidžia didžiules sistemines problemas, kuriomis naudojasi nesąžiningi veikėjai. Manome, kad visa tai reikia išsamiai ištirti ir esame paruošę klausimus Seimo laikinajai tyrimų komisijai. Šiandien pradedame konsultacijas su kitų frakcijų Seimo nariais dėl dokumento teksto, papildomų klausimų bei parašų rinkimo. Tikiuosi, kad šiai iniciatyvai pritars ir Ramūnas Karbauskis, taip įrodydamas, jog laikosi nuoseklios pozicijos, jog reikia atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus, o ne tik į tuos, kurie patogūs jam asmeniškai“, – teigia G. Landsbergis.

„Šis tyrimas yra būtinas ne tik dėl procesų šioje ūkio šakoje, vieno ar kito koncerno dominavimo priežasčių ir pasekmių, bet ir dėl to, kad R. Karbauskis turi savo sprendimais įrodyti, kad skaidrumas negali būti selektyvus ir galioja visiems be išimties,“ - partijos pirmininko iniciatyvą palaiko ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Pirminį dokumento tekstą sudaro 30 klausimų komisijai, kurių išsamus tyrimas padėtų atsakyti į viešojoje erdvėje kilusias dvejones dėl žemės užgrobimo, vekselių naudojimo žemės ūkio versle bei trąšų rinkos skaidrumo. Dokumente siūloma, kad formuojamos komisijos nariais galėtų būti tik tie Seimo nariai, kuriems dėl atliekamo tyrimo objektų nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktai bei turintys teisę dirbti su slapta informacija.

„Laikinoji tyrimo komisija turėtų nustatyti, ar šiandien galiojantis teisinis reguliavimas yra veiksmingas. Jei būtų nustatyta, jog visgi yra įstatymų spragų, komisija turėtų Seimui pateikti pasiūlymus, kaip jas ištaisyti. O nustačius galimos neteisėtos veiklos atvejus nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – tyrimo tikslus komentuoja G. Landsbergis.

Drauge su laikinosios tyrimo komisijos tekstu, pateikiamas kreipimasis į premjerą Saulių Skvernelį, suteikiantis galimybę jam ir visai Vyriausybei dar iki parlamentinio tyrimo pradžios atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus.

Gabrielius Landsbergis

Klausimai S. Skverneliui:

1. Kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje valdo daugiau nei 200 ha žemės ūkio paskirties žemės?

2. Kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys daugiau nei 200 ha žemės ūkio paskirties žemės, jos valdė 2005 metų pabaigoje, 2013 metų pabaigoje ir 2017 metų pabaigoje, t.y. prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms?

3. Kurie iš daugiau nei 200 ha žemės ūkio paskirties žemės valdančių fizinių ir juridinių asmenų yra pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą traktuotini kaip susiję asmenys?

4. Ar yra nustatyta atvejų, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla?

5. Kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla?

6. Ar Jums arba Jums pavaldžioms atsakingoms institucijoms yra žinoma, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas?

7. Ar Jums arba Jums pavaldžioms atsakingoms institucijoms yra žinomi atvejai bei schemos, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti - nusavinusios ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę?

8. Ar Jums arba Jums pavaldžioms atsakingoms institucijoms yra žinomos schemos, kuriomis naudojantis fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja žemės ūkio bendroves (jų pajus)? Ar Lietuvoje nėra vykdomas masinis žemės ūkio bendrovių supirkimas ir koncentracija kelių stambių žemės ūkio koncernų (grupių) ar žemvaldžių rankose?

9. Kiek šiuo metu yra žemės ūkio bendrovių, kurias vis dar valdo nepriklausomi ūkininkai (pajininkai), o kiek žemės ūkio bendrovių jau yra perimta į stambiųjų žemvaldžių ir žemės ūkio koncernų rankas?

10. Ar siekiant įgyti nepriklausomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą?

11. Ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose?

12. Ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra tinkama ir efektyvi?

13. Kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos?

14. Kokia yra Europos Sąjungos valstybių patirtis kovojant su žemės ūkio paskirties žemės užgrobimu ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose? Kaip būtų galima vadovaujantis kitų šalių patirtimi spręsti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos problemas Lietuvoje?

15. Kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai?

16. Kaip plačiai yra paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir kiek ūkininkų dėl vekselinių įsipareigojimų yra praradę savo žemę ar kitą turtą?

17. Kokias socialines ir ekonomines pasekmes sukelia vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje? Ar vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai reglamentuotas ir reguliuojamas?

18. Kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys?

19. Kokios per pastaruosius dešimt metų buvo kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, pardavimo Lietuvos rinkoje bei eksporto apimtys? Kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje?

20. Kokiomis apimtimis Europos Sąjungos valstybėse naudojamos kompleksinės trąšos, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų? Kaip šių trąšų naudojimas skiriasi nuo Lietuvos trąšų rinkos situacijos?

21. Kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo? Dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi? Ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus?

22. Kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų prekybos rinkos dalyviai? Kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos? Kas yra tų įmonių savininkai?

23. Kaip šiuo metu atrodo žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams rinka? Kokios įmonės joje užima didžiausią rinkos dalį? Kas yra tų įmonių savininkai?

24. Kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje? Ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėti grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje? Jeigu regimos grūdų elevatorių nuosavybės koncentracijos apraiškos, kaip tai veikia Lietuvos grūdų rinką?

25. Kokios įmonės ir kokiomis apimtis superka grūdų ir aliejinių augalų derlių Lietuvoje? Kiek jos išleidžia lėšų grūdams supirkti? Kas yra jų savininkai?

26. Ar Lietuvoje yra tinkamai ir kokybiškai užtikrinama superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybė? Ar Lietuvoje superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės standartai atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus? Ar superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės užtikrinimo teisinis reguliavimas ir institucinė sąranga Lietuvoje yra pakankama?

27. Kokios įmonės ir kokiomis apimtis parduoda žemės ūkio augalų sėklas ūkininkams Lietuvoje? Kas yra jų savininkai?

Karbauskis: konservatoriai nori aiškintis pačių nustatytą tvarką

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad opozicijos inicijuojamas parlamentinis tyrimas dėl žemės valdymo ir įsigijimo procesų turėtų aiškintis, kodėl ankstesnės valdžios nesukūrė efektyvios kontrolės sistemos.

Jis žurnalistams trečiadienį Seime teigė, jog „valstiečiai“ palaikytų konservatorių ir liberalų inicijuojamą parlamentinį tyrimą tik tuo atveju, jei būtų aiškinamasi ir konservatorių vadovautos Vyriausybės atsakomybė.

Ramūnas Karbauskis

„Viešoje erdvėse prisiskaičiau daug nesąmonių. Jeigu bus rašomos nesąmonės apie trąšas žmonių, kurie išvis nesupranta, kas tai yra, iš ko jos gaminamos ir kaip, kas jas importuoja ir kokia tvarka importuoja, tokiu atveju bus abejojama, ar palaikyti. Bet jeigu ketinimas yra normalus – išsiaiškinti, kodėl valstybėje yra vienokia ar kitokia tvarka, – pasakysiu, kad tą tvarką nustatė tie patys konservatoriai. Atitinkamai, matyt, tirs patys save“, – teigė R. Karbauskis.

„Mes tokiu atveju palaikysime, bet išplėsime klausimus, kodėl konservatorių valdymo laikotarpiu buvo priimti tie sprendimai, kurie nesukūrė kontrolės sistemos“, – pridūrė jis.

Opozicijos iniciatyvai iš esmės neprieštarauja ir „valstietis“ Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – anot jo, politinio tyrimo sritis galėtų apimti „moralinius klausimus“, tačiau, jo nuomone, aiškintis teisinius klausimus reikėtų palikti savo tyrimą pradėjusiems prokurorams.

„Komisija kuriama svarbiais valstybei klausimais, taip įstatyme parašyta. Tad jeigu tai svarbus valstybei klausimas, tegu būna sukurta ta komisija. Iki to laiko gal ir prokuratūra atsakys, nes ir ji inicijuoja tyrimą. Kadangi tai yra lyg privačios įmonės veiklos tyrimas, prokuratūra yra tinkamas subjektas, kuris gali tirti tokį dalyką“, – sakė jis.

Parlamento vadovo teigimu, R. Karbauskis dar kartą patvirtino, kad jo ir jo šeimos nariams priklausančios įmonės žemę įsigijo pagal tuo metu galiojančius įstatymus, „priešingai seniai prokuratūra turbūt būtų susidomėjusi“.

Konservatoriai bei liberalai siūlo aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 200 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, nustatyti atvejus, kai didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus įsigyja ir sukaupia asmenys, kurie patys nevykdo jokios žemės ūkio veiklos, negyvena Lietuvoje ir „apskritai neturi nieko bendro su žemės ūkio veikla“.

Siūloma tirti, kokias schemas fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja siekdami apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 hektarų galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Opozicija kelia versiją, jog per tokias schemas realiai valdomi ir dirbami didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai nei leidžia įstatymas.

Iniciatyva gimė po to, kai naujienų portalas 15min.lt pranešė, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme. Pats R. Karbauskis kartoja, kad sandoriai buvo teisėti ir įstatymų nepažeidė.

Šiuo metu įstatymai draudžia vienam asmeniui, įmonei ir susijusiems asmenims turėti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. R. Karbauskis trečiadienį Seime aiškino, kad iki 2014 metų įmonės nebuvo siejamos tarpusavyje, todėl vienas asmuo įmonių su 500 ha „galėjo turėti aibę“, visi sandoriai buvo tikrinami notarų, o po 2014-ųjų leidimus įsigijimams turėjo išduoti ir Nacionalinė žemės tarnyba.

„Jeigu kas nors ko nors nekontroliavo, nežiūrėjo, tikriausiai ne žemės pirkėjo ir pardavėjo problemos, o tų, kurie to nepadarė“, – tikino R. Karbauskis.

Generalinė prokuratūra antradienį taip pat nusprendė įvertinti žiniasklaidos pranešimus apie R. Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę. Trečiadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taip pat svarsto, ar pradėti tyrimą dėl pavėluotai deklaruotų R. Karbauskio sandorių. Jis šią savaitę papildė savo interesų deklaraciją nurodydamas duomenis apie sūnų, žmonos, brolio, sesers, tėvo, marčios valdomas įmones. Politikas teigė tikįs, kad prokuratūros tyrimas pabaigs manipuliacijas ir interpretacijas.