Už tokį siūlymą, kurį šią savaitę savo parašais parėmė 40 politikų, penktadienio vakarą pasisakė 59 Seimo nariai, 18 buvo prieš, niekas nesusilaikė. Iš viso balsavimę dalyvavo 77 politikai, nors į vakarinį posėdį buvo užsiregistravę daugiau kaip 90.

Laikinosios komisijos sukūrimą parėmė 42 LVŽS frakcijos atstovai, 5 koalicijos partnerės Socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, po 5 "tvarkiečių" ir "lenkų" frakcijos atstovus, o štai opoziciniai konservatoriai, kurie gausiai - 11-ka balsų - parėmė projektą po pateikimo, dabar už jį atidavė tik 4 balsus.

Balsavimo rezultatus galite pamatyti ČIA.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas prieš balsavimą kreipėsi į parlamentinę Etikos ir procedūrų komisiją (EPK), klausdamas, ar plenarinio posėdžio metu surengtas Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK), vadovaujamo "valstietės" Agnės Širinskienės, posėdis šiuo klausimu buvo teisėtas. EPK pirmininkė Rita Tamašunienė sakė, kad kreipimasis bus apsvarstytas, bet, remiantis Statutu, ypatinga skuba priimant sprendimus, tokie sprendimai galimi.

Seimas atmetė opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovių Rasos Budbergytės ir Dovilės Šakalienės siūlymą ne kurti Seimo tyrimo komisiją, bet pavesti LRT veiklos vidaus ir išorės auditą atlikti Valstybės kontrolei.

Seimas sudarė laikinąją tyrimų komisiją iš 12 narių, jos pirmininku paskirtas "valstietis" Arvydas Nekrošius. Savo atstovų į komisiją nedelegavo opozicinės Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijos bei Mišri Seimo narių grupė.

Liejosi opozicijos kritika

Konservatorius Mykolas Majauskas, po pateikimo pasisakęs prieš projektą, prieš galutinį balsavimą sakė, kad tokiu projektu kėsinamasi į žodžio laisvę.

"Tai spektaklis, po kuriuo slepiasi siekis suvesti savo sąskaitas su tais, kurie nebijo jūsų (valdančiųjų - DELFI) kritikuoti", - teigė jis. Politiko teigimu, reikalauti nacionalinio transliuotojo atsakomybės reikia reikalauti sistemiškai, pavedant tai atsakingoms institucijoms.

"Jei Seimo nariai palaikys siūlymą kurti laikinąja komisiją ir žengs pirmą žingsnį cenzūros link, kviečiu kitus parlamentarus, kurie tam nepritars, kreiptis į Konstitucinį Tesimą, kuris galėtų išaiškinti, ar toks sprendimas neprieštarauja Konstitucijai - kreipimasis jau parengtas", - sakė M. Majauskas.

Kalbėjęs E. Gentvilas pažymėjo, kad projekto pateikimo stadijoje "už" projektą pasisakęs LVŽS frakcijos atstovas (Naglis Puteikis - DELFI) kalbėjo būtent apie LRT laidų turinį ir turinio kontrolę, o ne ekonominės-finansinės veiklos įvertinimą, kaip pateikia valdantieji.

"Prašome neišsigalvoti, kad mes, liberalai, norime dangstyti kokius nors neskaidrius finansinius sandorius LRT viduje. Bet tokiai kontrolei yra numatyti mechanizmai. Kaip matome, politinės kontrolės noras atsirado tada, kai įvyko asmeniniai konfliktai tarp kai kurių Seimo narių ir LRT darbuotojų. Gerbiamieji, nekerštaukime, Seimas ne vieta suvedinėti asmenines sąskaitas. Šiandien mes įžvelgiame, kad norima perimti politinę LRT kontrolę. Baikime dalyti klaidą po klaidos, vedami įniršio, keršto arba tiesiog nesupratimo", - kalbėjo jis.

Pasak E. Gentvilo, Liberalų sąjūdžio frakcija "šiame farse" nedalyvauja. "Mes pasakome, kai įvyks šitas gėdingas faktas, bus galima pasakyti, kad liberalai tame nedalyvavo", - teigė jis.

Liberalės Aušrinės Armonaitės manymu, bet koks valdžios kišimasis į žiniasklaidos veiklą yra bandymas daryti politinę įtaką turiniui.

"LRT veikia mūsų sukurtos teisinės sistemos rėmuose. Mes galime sukurti įstatymus, pagal kuriuos nacionalinis transliuotojas būtų atskaitingesnis ir skaidresnis. Bet tai, ką matome Seime, yra labai panašu į Seimo narių kišimąsi į žiniasklaidą. Yra tikra veidmainystė sakyti, kad ši komisija nebus politinė. Bet kokia komisija, sudaryta Seime, bus politinė. Tai nėra politikų darbas", - tvirtino ji.

Jos teigimu, tai, kas vyksta, panašu į "tyliai slenkantį autoritarizmą".

Konservatorius Andrius Kubilius tvirtino, kad tai klausimas dėl tolimesnės demokratijos raidos.

"Mano įsitikinimu, einama labai pavojingu keliu, kuriant šitą komisiją, ir galimai nekonstituciniu. Skaidrumas LRT veikloje būtinas. tačiau mano įsitikinimu, taip, kaip siūloma komisijos įgaliojimuose, visą tą tikrinimą ir kontrolę žymiai efektyviau ir skaidriau gali atlikti Valstybės kontrolė ar kita valstybės institucija, bet ne politikai. Nes kai tai daro politikai, tai darosi panašu į norą daryti įtaką nacionaliniam transliuotojui", - kalbėjo jis.

Tuo metu LVŽS frakcijos narys Naglis Puteikis, tvirtinęs, jog kalba ne frakcijos, bet savo vardu, bei "tvarkiečių" atstovas Petras Gražulis kvietė "įvesti tvarką" ir negalėjo liaupsių tyrimą inicijavusiems valdantiesiems.

Kelia klausimus apie finansus ir santykius su prodiuseriais

Po pateikimo rytiniame Seimo posėdyje už komisijos sudarymą pasisakė didžioji dalis LVŽS frakcijos narių. Vienintelis „prieš“ iš šios frakcijos pasisakė partijai nepriklausantis premjeras Saulius Skvernelis. Dar keli „valstiečiai“, tarp jų – Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė – apskritai nebalsavo.

Teikiant projektą, „valstiečiai“ sulaukė beveik pusės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, taip pat ir šios partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, paramos, jo teikimui pritarė ir dauguma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Kirkščioniškųjų šeimų sąjungos bei Socialdemokratų darbo frakcijų atstovų.

Kategoriškai prieš projektą buvo Liberalų sąjūdis ir socialdemokratai, balsavime dėl pateikimo nedalyvavo Seimo „tvarkiečiai“, išskyrus Petrą Gražulį, parėmusį projektą.

Teikimą pradėti tokį tyrimą pasirašė 40 Seimo narių, daugiausiai – iš valdančiosios LVŽS. Dokumentą savo parašu parėmė ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tačiau premjero Sauliaus Skvernelio parašo nėra. Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis, t. y. 36 Seimo nariai.

Seimo rytiniame posėdyje projektą pristačiusi „valstietė“ Agnė Širinskienė tvirtino, kad visi keliami klausimai yra finansinio ir vadybinio pobūdžio. Ji neigė, kad politikai suvedinėja sąskaitas su LRT ir tvirtino, kad tarp tyrimo klausimų nėra nė vieno, liečiančio laidų turinį.

Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas įvertinti LRT Tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat – pareikšti poziciją, ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT bei nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis rodo racionalų biudžeto lėšų naudojimą ir atitinka Lietuvos rinkos sąlygas.

Komisija nagrinės, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti, ir panašiai.

Agnė Širinskienė

Iniciatyvos pradėti LRT veiklos tyrimą autoriai nurodo, kad tam pagrindo davė 2016 metų LRT veiklos ataskaita bei praėjusių metų lapkričio pabaigoje bei šio sausio 2 dieną nacionalinio transliuotojo pateikti atsakymai į Seimo narių paklausimą.

Konstatuojama, kad šie atsakymai reikalauja „išsamios analizės“, o LRT esą „net ir po pakartotinio Seimo narių grupės kreipimosi, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, kuri susijusi su LRT valdymu, ūkine bei finansine veikla“.

Įtampos nerimsta jau kelis mėnesius

DELFI primena, kad lapkričio pabaigoje LRT pateikė atsakymus į grupės Seimo narių, suabejojusių nacionalinio transliuotojo skaidrumu, pateiktus klausimus. Tačiau politikų nepasiekė dalis prašytos informacijos, susijusios su prodiuserinėmis įmonėmis, LRT audito rezultatais – ji nepateikta motyvuojant konfidencialumo reikalavimais.

Gruodžio 13-ąją po papildomais klausimais LRT apie darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą pateikė jau 80 Seimo narių, tarp jų ir premjeras S. Skvernelis bei kai kurie opozicijos atstovai. Sausio 2-ąją politikams buvo perduoti papildomi LRT atsakymai.

Viešai paskelbtame pranešime spaudai apie LRT atsakymus Seimo nariams LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis nurodė, kad dalį pateiktų atsakymų lydi priedai, kurių turinys konfidencialus.

Kaip konfidencialūs duomenys Seimo nariams buvo pateikta nuasmeninta informacija apie 2015-2016 metais LRT darbuotojams išmokėtas atlyginimų su priedais sumas, metinės atlyginimų ir priedų bei autorinio atlygio sumos, tipinės darbo sutarties formos, taip pat atsakymai apie LRT transliuotos produkcijos struktūrinį pasiskirstymą tarp LRT rengiamų, bendrai su prodiuserinėmis kompanijomis kuriamų ir iš nepriklausomų kūrėjų įsigyjamų programų (laidų).

Gruodžio pradžioje LRT pateikė Seimui maždaug 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą, tačiau jose buvo nurodomos tik sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, bet ne konkrečios paslaugos ir sumos. Tokios informacijos esą neleidžiama viešinti dėl konfidencialumo reikalavimų.

Politikai piktinosi, kad LRT Taryba tuo metu nepateikė transliuojamų laidų sąmatų, todėl prašė LRT Tarybos kreiptis į nepriklausomus prodiuserius ar prodiuserines kompanijas, su kuriomis bendradarbiauta, ir prašyti jų leidimo pateikti duomenis Seimui. Antradienį paskelbtame atsakyme Seimui nurodoma, kad į LRT prašymą duoti sutikimą atskleisti politikams sutarčių sąlygas buvo gauti 34 atsakymai, 2 kontrahentai neatsakė. Iš atsakiusiųjų 21 asmuo ar bendrovė sutiko atskleisti duomenis be jokių sąlygų arba su tam tikromis išlygomis, 13 – nesutiko.

Sutikusiųjų viešinti konfidencialius duomenis pateikta informacija Seimui perduota atskiru priedu, kaip ir atsisakiusiųjų tai daryti motyvai.

Rašte Seimo nariams taip pat buvo nurodyta, kad LRT taryba, „suprasdama skaidrumo siekį ir atkreipdama dėmesį į tai, jog Europos transliuotojų sąjunga (EBU) rašte LRT pabrėžė, kad, vadovaujantis Europos Tarybos nustatytais visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo standartais, visuomeninio transliuotojo priežiūra turi būti atliekama nepriklausomų subjektų, o ne politinių struktūrų, įskaitant Parlamentą ir Vyriausybę“, gruodžio 19 dieną kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydama atlikti LRT valstybinį auditą.

LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis Seimo iniciatyvas tirti nacionalinio transliuotojo veiklą vadina „politizuotu žingsniu“.