Nerimstant įtampoms dėl Seimo valdančiųjų inicijuoto nacionalinio transliuotojo LRT veiklos principų tyrimo, savo poziciją šiuo klausimu feisbuke pareiškė politologas Jonas Survila.
„Manau, dauguma nėra naivūs ir supranta, kad valstietiškas Naisių kombainas užkurtas ne kilniausių tikslų atlikti, o savo kompleksams ir sąskaitoms suvesti. Tačiau kažkaip jaučiu, kad labai didelio noro visuomenėje stoti ginti LRT nuo to kombaino kažkaip nekyla. Gaila. Nes pilietiškai aktyvesnė visuomenė turėtų vos ne pagal apibrėžimą ginti nacionalinį transliuotoją. Kodėl taip nėra?', – tokiu įrašu feisbuke pasidalino politologas.
Jis rašė manantis, jog taip vyksta todėl, kad pati LRT „praeityje negynė ir nesistengė išlaikyti savo darbuotojų/viešų veidų nuo politinio spaudimo“.
„Jei pati LRT negina savo autorių nuo politinių jėgų spaudimo, tai tada nereikia stebėtis, kad tokios LRT vadovybės didelio įkvėpimo ginti irgi visuomenėje neatsiranda“, – pažymėjo J. Survila.
Jis minėjo, kad LRT taryba savo metu nekėlė klausimų, kodėl nacionalinį transliuotoją paliko tokie veidai, kaip Rytis Juozapavičius, Darius Kuolys, Tomas Dapkus, Andrius Tapinas. Esą jie buvo „arba pačios LRT vadovybės netiesiogiai „pakišti po socialdemokratiniu traukiniu“, arba sutartys nepratęstos ir kontraktai nutrūkę, arba tiesiog patys žmonės išėjo kur geriau, nesistengiant jų išlaikyti ar susigrąžinti“.
„Ir viskas teisėta. Teisėta, jo, bet ar labai pilietiška ir demokratiška? Ar LRT Taryba kėlė panašius klausimus? Neteko girdėti. Ir labai nenustembi, kai pasižiūri, kas ją papildė bent paskutiniais LSDP valdymo metais.
Du Algirdo Butkevičiaus buvę konsultantai – žento biznio partnerio mama Dalia Kutraitė ir Vytautas Plečkaitis, kuris šiuo metu puikiai sugeba derinti LRT Tarybos nario ir LSDP partinio laikraščio „Socialdemokratas“ redakcinės kolegijos nario pareigas. Gal viskas ir ok ten pas jus, bet minčių kyla visokių. Ir bent jau įkvėpimo ginti tokią susitaikėliškai tylią Tarybą ir administraciją didelės aistros neatsiranda. Gaila ir apmaudu, nes protas sako, kad ginti reikia. Tik ginti be tikėjimo visada sunkiau“, – feisbuke paskelbė J. Survila.
Taryboje norėtų daugiau socialdemokratinės pozicijos
Politologo paminėtas Vytautas Petras Plečkaitis – Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataras, istorikas, diplomatas, valstybės veikėjas.
Į LRTtarybą jis buvo deleguotas socialdemokratų dominuoto Seimo kadencijos metu, 2016 metų vasarą. Tuo metu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas slaptu balsavimu išrinko keturis kandidatus į LRT tarybos narius.
V. Plečkaitį į nacionalinio transliuotojo valdymo organą pasiūlė socialdemokratai. LRT taryboje šiuo metu taip pat dirbantys D. Kutraitė-Giedraitienė buvo teikta valdančiųjų Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų, opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pasiūlė žurnalistą Liudviką Gadeikį, Liberalų sąjūdis – dailininką Raimondą Savicką.
Šioje Seimo kadencijoje valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pradėjus kelti klausimą dėl Nacionalinio transliuotojo veiklos, paaiškėjo, kad du naujieji LRT tarybos nariai – V. Plečkaitis bei R. Savickas – nėra deklaravę savo viešųjų ir privačių interesų. Praėjusių metų gruodžio pradžioje dėl to, ar tokiais veiksmais nebuvo pažeistas įstatymas, tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Anot VTEK, LRT tarybos nariams privalu teikti privačių interesų deklaracijas, tačiau jos nepatenka į viešinamų deklaracijų kategoriją.
LRT interneto svetainėje skelbiama, kad dailininkas R. Savickas nuo 2014 metų dirba Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus padėjėju, yra Savicko paveikslų galerijos savininkas ir Savicko dailės mokyklos direktorius.
Kaip savo ruožtu DELFI sakė V. Plečkaitis, savo deklaraciją jis pateikė tą pačią dieną, kai dėl jos iškilo klausimų. Jis patvirtino, kad iš tiesų yra Lietuvos socialdemokratų partijos, praėjusių metų rugsėjį pasitraukusios iš valdančiosios koalicijos į opoziciją, leidžiamo leidinio „Socialdemokratas“ redakcinės kolegijos narys.
Kaip DELFI informavo LSDP infocentro vadovė Eglė Samoškaitė, signataras „Socialdemokrato“ redakcinei kolegijai „priklauso nuo apytiksliai 2013 metų“.
Pats V. Plečkaitis aiškino, kad partinio leidinio veikloje dalyvauja „visuomeniškai“.
„Net negaliu pasakyti, kiek laiko. Gal apie metus ar daugiau“, – sakė jis.
Patikslinus, kad partija nurodo kitą datą, V. Plečkaitis sakė: „Na, galbūt. Eini į susirinkimus, ir tiek“. Jis taip pat patvirtino, kad yra LSDP narys.
Paklaustas, ar tokiu būdu jis neatstovauja socialdemokratų interesams LRT taryboje, V. Plečkaitis sakė, kad „kiekvienas žmogus turi savo pažiūras“, tačiau tikino partijos interesų neproteguojantis.
„Žinote, atvirai pasakysiu – LRT yra daugiau liberali ir dešiniųjų pažiūrų televizija, mano galva. Ten apskritai per mažai atstovaujama kairioji pusė. Bet mano buvimas tarp 12-kos LRT tarybos narių, deja, neįtakoja nė trupučio (krypties – DELFI). Mano jokių partinių interesų nėra ir būti negali. Bet aš turiu savo pažiūras, kaip kiekvienas tarybos narys turi. Ir kiekvienas turi vadovautis savo sąžine, savo protu ir savo pažiūromis“, – aiškino jis.
V. Plečkaitis teigė dabar besiklostančia situaciją dėl LRT ir Seimo santykių vertinantis neigiamai. „manau, tai pasikėsinimas į laisvą žodį ir į LRT misiją. Tai akivaizdus spaudimas, noras kontroliuoti žiniasklaidą ir ją apskritai sutriuškinti, padaryti savo įrankiu“, – kalbėjo socialdemokratas.
Pečiulis: įstatyme reikalavimo nėra
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, klausiamas apie tai, ar per V. Plečkaitį socialdemokratai negali atstovauti savo interesų LRT, tai neigė.
„LRT tarybos formavimo principai yra tokie, kad išlaikomas balansas tarp politinės, visuomeninės ir panašių įtakų. Tai visai Lietuvai svarbus transliuotojas, todėl formuojant Seimo siūlymus, du nariai teikiami nuo pozicijos, du nuo opozicijos. Tuo metu, kai socialdemokratai buvo pozicijoje, ir buvo siūlomas V. Plečkaitis.
Pirmiausia, jis yra ne tik LSDP narys, bet ir diplomatas, publicistas, visuomenininkas. Jo kompetencijos leidžia dalyvauti tokioje veikloje. Socialdemokratai neturi įtakos procesams nei lemiamos, nei kokios išskirtinės“, – pažymėjo G. Paluckas.
Kaip DELFI sakė LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, LRT narius deleguoja visuomeninės organizacijos, Prezidentūra ir Seimas.
Pasak Ž. Pečiulio, LRT įstatyme nėra numatyto draudimo tarybos nariams priklausyti partijai. Teisės aktuose numatoma, kad į LRT tarybą negali būti deleguojami Seimo, Vyriausybės, LRT komisijos nariai, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat televizijose bei radijo stotyse dirbantys asmenys, jų savininkai ar bendraturčiai.
„Mes partiškumo deklaruoti neprašome, nežinau, ar kas nors iš LRT narių priklauso partijoms. Tai, kad jūs, žurnalistai, kaip žinią pranešate apie kažkokio tarybos nario priklausomybę partijai, tik rodo, kad tarybos veikloje šitų dalykų nejuntame. Aš posėdžių metu net užmirštu, kas kieno deleguotas“, – aiškino jis.
Situaciją vadina nesuvokiama
Vytauto didžiojo universiteto profesorė, žiniasklaidos ekspertė Audronė Nugaraitė, klausiama apie situaciją, kai nacionalinio transliuotojo valdymo organo veikloje dalyvauja partiniai žmonės, dėl to išreiškė nuostabą.
„Jeigu įstatymas to nedraudžia, vadinasi, LRT tarybos nariais jie gali būti. Bet, iš kitos pusės, tai yra nesuvokiama, nes ir Visuomenės etikos kodekse ir kitur žurnalistams labai aiškiai yra pasakyta, kad jie turi labai aiškiai įvardinti savo priklausymus arba kažko atsisakyti.
Nelabai suprantu, kaip tokiu atveju LRT taryboje galėtų būti partijos nariai. Jie tokiu atveju gal turėtų suspenduoti savo narystę, nes kitaip situacija nesuvokiama balansuotumo prasme“, – teigė jis.
Klausimas dėl LRT tarybos depolitizacijos buvo iškilęs dar 2010 metais, teikiant Seime LRT įstatymo pataisas. Tuo metu parlamente dirbęs konservatorius Gintaras Songaila kalbėjo apie būtinybę LRT tarybą depolitizuoti.
Kaip žinia, tuo metu LRT tarybai vadovavo socialdemokratas Gediminas Ilgūnas, jo pirmtakas Valentinas Milaknis buvo konservatorių atstovas. Tačiau LTR tarybos narių partiškumo klausimas iki šiol nebuvo sprendžiamas.
LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
LRT taryba sudaroma įstatymo nustatyta tvarka: keturis narius šešeriems metams skiria prezidentas, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), keturis narius, kaip savo atstovus, dvejiems metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Švietimo taryba, Meno kūrėjų asociacija ir Vyskupų konferencija.