Kaip konstatavo laidos vedėja Rita Miliūtė, tautinio kostiumo metais paskelbti du tūkstančiai septynioliktieji baigėsi, o kostiumo idėja iš Seimo išėjo kartu su jo mūza
ir globėja Greta Kildišiene, kuri iš Seimo išėjo vilkėdama garsaus dizinerio paltuku.
„Tam dizaineriui viskas sekasi, tik su Sputnikais ir tuo kostiumu gal nelabai. Nors kaip pažiūrėsi. Koks menas dera su urminiais nurodymais, tegu ir iš Kultūros komiteto narės rankų, jei visas, iš trijų dalių – už valgyklinio kompoto kainą“, – sakė R. Miliūtė.
Dizaineris Juozas Statkevičius žiniasklaidai yra sakęs, kad nereikėtų net svajoti apie tautinį kostiumą už 20 eurų, nors paskui pats savo žodžiuose pradėjo painiotis.
„Už 20 eurų jūs bulkutę suvalgysite su kompoto mūsų šalyje. (…) 20 eurų – pasiuvimas, medžiaga, iš trijų dalių komplektas mergaitėms ir berniukams. Aišku, pavyks. Aš profesionalas, man viskas pavyksta, jūs nepastebėjote?“, – kalbėjo J. Statkevičius.
R. Miliūtė pastebėjo, kad nepavyko. „Užtat įkvėpėja apsigynė kolegijos diplomą su paltuku, kurio pasiuvimas – keturi su puse euro. Ir tai keturis su puse karto pigiau už happy maestro kostiumą. Kodėl? O todėl“, – kalbėjo laidos vedėja.
Seimo ambicijos ir protai
Atvirai, svarbesnis klausimas buvo Seimo Pirmininkui. Kaip jis jaučiasi, pernai per rinkimus iš kuklaus laidų vedėjo ir agronomijos fakulteto dekano patekęs į Tautos atstovybę, kukliai ir paprastai papasakojo per Lietuvos televiziją.
„Žinote, jaučiuosi labai naujose pareigose. Pirmiausia, tai man yra visiškai nauja veikla, mažai susijusi su ankstesne. Žinojau, kad einu į darbą, kur yra labai didelė koncentracija ambicijų ir protų“, – kalbėjo Viktoras Pranckietis.
Tad švenčių proga R.I.T.A. siūlė atsikvėpti ir pasidairyti „po tą neišsemiamą proto bastioną ir jo prieigas“.
„Proto gal ir daug, bet kartais vis tiek to paties prireikia keliose vietose vienu metu. Ir taip, kad nors persiplėšk. Tada, jeigu esi Agnė Širinskienė, pasiimi Aurelijaus Verygos su Ramūnu Karbausku balsavimo korteles ir su svetima kortele lyg niekur nieko registruojiesi balsavimui, tikėdamasi, kad niekas nepastebės to veiksmo, kuris ankstesnėje kadencijoje kartą kainavo visą mandatą. Kai vis dėl to pastebi, sakai, ai, ot tai čia problema, a ne, jeigu čia kultūringa įstaiga“, – priminė R. Miliūtė.
Žurnalistė nevengdama ironijos konstatuoja, kad „tai aišku, kad įstaiga kultūringa“. Laidoje rodomas vaizdelis iš Seimo salės, kur buvusi socialdemokratė, dabartinė socdarbietė Irena Šiaulienė rakinėjasi dantis.
„Beveik įdomu, ką ponia už Algirdo Butkevičiaus ten rado“, – pasakė R. Miliūtė, kurios repliką lydėjo vaizdas iš akcijos „Darom“, kur A. Butkevičius pasakojo, kad per ją jam daug ką pavyko rasti – „ir tam tikros plastikos, ir netgi rusiškų knygų išmestų, taros tam tikros – stiklinės, plastikinės ir įvaikių kitokių šiukšlių“.
Labiausiai trukdė dirbti žurnalistai
Ilgiau ties ekonomistu ministru pirmininku laidos vedėja nebuvo linkusi sustoti, nors, pasak jos, jo lyginamų nepalyginamų dalykų kartais baisiai trūksta. Kaip naujos serialo serijos. Kaip naujos Seimo posėdžio stenogramos ir kaip naujo Ramūno Karbauskio paaiškinimo, kad koalicija kaip niekada vieninga, o frakcija taip pat. Arba kaip visi aplinkui trukdo dirbti, o labiausiai visko klausinėjantys žurnalistai.
„Dievaži, su tais kartais reikia ryžtingų valinių sprendimų, maždaug tokių, kaip LVŽS mokesčių reforma. Arba ryžto ir naujų vėjų kupinas ministro pirmininko rastas kancleris iš VRM ir Minsko milicijos mokyklos“, – sakė R. Miliūtė.
Žurnalistė apibendrino, kad Lietuvos vyriausybės kanclerio ugdymo ir lavinimo kalvė, Minskas per šios metus iš Vilniaus tapo pasiekiamas jau ir elektriniais traukiniais. Ryga ar Talinas – netapo pasiekiami jokiais traukiniais.
Socdemų geležinkelių atšaka į Latviją, pasak R. Miliūtės, iš viso dingo, kaip Greta su Milena iš Seimo, buvo, ir nebėr. Skirtingai nuo Gretų su Milenom, už pradangintus bėgius reikia mokėti baudą.
„Srutinas reikalas ta europinė konkurencija su visa laisva Europos rinka, kai laiku nespėji užblokuoti. Na, bet galima bandyt iš naujo – bent laiškus apie laisvą rinką, ypač, jeigu jis nepailsta aiškinadamas, kad rinkos suvaržymai didina šešėlį“, – sakė žurnalistė.
Laidoje parodyta iškarpa iš Lietuvos Ryto televizijos laidos, kur „valstietis-žaliasis“ Tomas Tomilinas neigia, kad jis siūlė Seime užblokuoti Laivosios rinkos instituto laiškus. Nors ankstesnėje medžiagoje iš Seimo posėdžių salės matosi, kaip jis tą siūlo.
Atgal nuo Europos proto ir ambicijų tvirtovė užtikrintai žengė ir tada, kai, pasak R, Miliūtės, Seimo vicepirmininke išsirinko Ireną Šiaulienę, „ankstyvą paukštelį, dantis rakinėjantį“.
„Skiriant ją į šį postą, poniai Šiaulienei, disertacijos apie komjaunimą, Tarybų valdžios kūrimo pagalbininką, autorei, tereikėjo pasakyti – atleiskit, tais laikais prie komunistų parašiau, o šiandien niekam tikusi ta mano disertacija, tokia pat aš ir mokslų daktarė. Bet nepasakė. Tremtį ir žudynes ištvėrusios tautos atstovė apie okupaciją paaiškino iš visos širdies ir plačių įsitikinimų“, – sakė R. Miliūtė.
Aktualijos – nuo prezervatyvų iki alkoholio
Žurnalistė patraukė per dantį, kad negali stebėtis, kad po tokių paaiškinimų Seimo Gražuliui žiūrint į moteriškes darbe nuolat kyla labai esmingi klausimai. Ko joms iš viso kur nors eiti, o juo labiau į Seimą, kur nė Kęstutis Pūkas nebegalėtų padaryt nieko, išskyrus, kad pakalbint.
K. Pūkas, pasak žurnalistės, matyt tąją akimirką šyptelėjo, o rudeniop paskelbė, kad šeštą kartą Lietuvos respublikos piliečio dokumente bus įrašytas tėvu. Tuo tarpu į Seimą kviečiamų VDU ekspertų turimi duomenys apie Šiaurės Europos šalis galimai K. Pūkui keltų naujus tėviškus jausmus.
Laidoje rodo, kaip ekspertė aiškina, kad Švedijoje, kur lytinis švietimas įvestas privalomas, esą yra pats didžiausias palaidų mergaičių skaičius, o Lenkijoje, kur privalomas jaunimo rengimas šeimai, šis skaičius esą mažiausias Europoje. Ekspertė siūlė inicijuoti socialinės prezervatyvų rinkodaros etikos kodekso atsiradimą.
Žurnalistė konstatavo, kad to kodekso dar nėra, bet palaidos mergaitės niekada neatsiejamos nuo alkoholio, o rizika trigubai didesnė jei jos nesirengia tautiniais rūbais, tą kiekvienas Pūkas žino, ironizavo R. Miliūtė.
„O jeigu rengiasi, mažesnė. Kultūros komiteto pirmininkas leidžia žmonai (tai, kuri Ispanijoje) gerti vyną, tai gali būti, kad ją nuo blogos akies saugo toks pat gražus kaip mano tautinis kostiumas. Nors prieš rinkimus LVŽS vedlys, kai kalbėjo, kaip žabos alkoholizmą, kad jo šeimoje alkoholis laikomas narkotiku“, – sakė ji.
Tuose paaiškinimuose, pasak R. Miliūtės, jei nepatyręs, gali paklysti, kaip kad kokiose Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitose. Arba vėl, Kultūros komiteto pirmininko aiškinimuose, kai gavęs klausimus iš vienos televizijos pakalbėti apie juos, tiksliau, paaiškinti, kokie jie neteisingi, nueina į kitą. Arba, kai į klausimą kodėl Agrokoncernas perka ūkininkams alkoholį, R. Karbauskis atsako – o mano žmona geria vyną ir aš problemų nedarau, sakė žurnalistė.
Pro R.I.T.A. objektyvą nepraslydo ir retorikos perlai. Kaip socialdemokratas Algimantas Salamakinas Seimo salėje aiškino, kad kiekvienas pagal savo paniatkes pateikia informaciją apie tai, kiek Lietuvos gyventojai išgeria. Arba buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis aiškino, kad pranešti turi stukačiai.
Stukačiai ir paniatkės – tokie žodžiai, pasak R. Miliūtės, buvę madoj maždaug O. Šiaulienės disertacijos įvykių laikais. Ir tais laikais, kai žmogaus teisės buvo lozungai, bet nieko bendro su tikrove.
Kai kuriais atvejais, pasak R. Miliūtės, tokios jos ir liko kai kuriems nuo ultratautinio jaunimo iki nenuosaikiųjų konservatorių nuradikalėjusiems tautos atstovams. Ypač, jeigu kalbama apie teises tų, kurie ultratautiniam jaunimui taip niekad viešai ir nepatiko, kaip exultratautinis jaunimas bepatobulėtų kelyje į Seimą.
Laidoje parodytas konservatorių frakcijos nario Lauryno Kasčiūno pasisakymas Seime, kur jis aiškina, kad kai kalbama apie vienalytes santuokas ir partnerystę nėra jokios kalbos apie žmogaus teises.
R.I.T.A. laidai užkliuvo ir valstiečio žaliojo Audrio Šimo pasamprotavimas Seime, kad nėra ko būti į savivaldybes renkama kaip kokioje Čekijoj, nuo aštuoniolikos. Ir tuo pačiu paaiškino, kas šituos žmones varo į politiką. Tiksliau, tai, ką jiems paaiškino, kaip politiką.
„Pagal medicininę logiką, kiek aš pasikalbėjo su medikais, žmogaus smegenys formuojasi iki 25 metų, dabar jiems 18 – dar visas smegenų formavimasis“, – kalbėjo A. Šimas Seime.
Kliuvo ir R. Karbauskiui
R. Miliūtė priminė, kad LVŽS lyderis R. Karbauskis sako, kad kitas Respublikos prezidentas bus tas, kurį jie rems. „Tai atsiminkit, ko einama į prezidentą. Kitas Karbauskis, Česlovas, prieš tris dešimtis metų yra paaiškinęs ir paprasčiau. Kol nesi LTSR deputatas, nė viešbučio visoje sovietijoje negausi“, – sakė R. Miliūtė.
Žurnalistės vertinimu, Seime per pirmuosius kadencijos šviežioji dauguma ima tvarkytis taip, kaip kas nors tvarkytųsi savo kolchoze ar ant dziudo kilimo, spjaunant į parlamentines tradicijas ir spjaunant į įstatymus.
Va taip nutinka, kai Seimas netyčiom, drausmingai daugumai laiku nesusirinkus, pritaria opozicijos pasiūlymui, kad reikia daugiau mokėti gydytojams rezidentams, jeigu kas nors iš tikro nori, kad baigę mokslus jie neišvažiuotų. Nebalsavusieji staiga ima ir užsinori „pakeisti balsą“, kaip jie sako, nors visais laikais, gūdžiausiems bebrams valdant statuto norma buvo ta – prasapnavai balsavimą – nuomonė liks protokole, bet rezultatų nepakeis, kalbėjo R. Miliūtė.
Neprasprūdo pro laidos žurnalistų akis ir Seimo pirmininko pasisakymas dėl dvigubos pilietybės, kur jis sakė, kad „jeigu įmanoma būtų pataisyti tą Kovo 11-ąją, kad ji tiesiog išnyktų, ištirptų tame įstatyme, tai gal užtektų tik pataisos įstatyme“.
Žurnalistė atkreipė dėmesį į žodžius „Kovo vienuoliktoji, kad ištirptų“.
„Tiesiog ištirptų, kaip kokia trąša, už kurią galima atsiskaityti grūdais arba žeme. Kol ją turi. Karbauskis, ne Ramūnas, o tikrasis Naisių sukūrėjas, Česlovas, tas kuris Nepriklausomybės aušroje buvo LTSR Aukščiausios Tarybos deputatas, aštuoniasdešimt aštuntų lapkričio viduryje kalbėjo, kad geriausia demokratija yra jo ir kituose kolūkiuose, kuriuose Sąjūdžio nėra“, – apibendrino R. Miliūtė.