Apžvalgininkai ir politikai stebisi tokiu S. Skvernelio pareiškimu ir svarsto du dalykus: premjeras tiesiog nesugebėjo suformuluoti to, ką norėjo pasakyti, arba pradėjo ruoštis prezidento rinkimams.
„Esame unikali ES valstybė neturėdami jokių, pabrėžiu – absoliučiai jokių, kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“, – interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ sakė S. Skvernelis.
Toks pasisakymas sulaukė politikų, politologų ir apžvalgininkų reakcijos, mat premjero žodžiai labai skiriasi nuo prezidentės D. Grybauskaitės pastaraisiais metais griežtai brėžiamos linijos.
„Iš šono panašu į tam tikros rinkiminės žinutės pasibandymą (vis dėlto tai klausimas, kuriuo viešoji erdvė yra labai jautri), tačiau gali būti ir atsitiktinis pasisakymas, negalima atmesti tokios galimybės“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
„Tačiau S. Skverneliui, ar bet kam kitam, plėtojant šitą liniją, gali būti sudėtinga būtent dėl viešosios erdvės, aktyvesnės visuomenės dalies pasipriešinimo“, – kalbėjo politologas.
Nesuvokia geopolitinės situacijos?
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka svarsto apie du aspektus. Pirmiausia gali būti, kad S. Skvernelis, būdamas nepatyręs užsienio politikoje, nesugebėjo suformuluoti to, ko norėjo.
„Jei S. Skvernelis būtų pasakęs „Taip, su Rusija, tokia didele valstybe ir mūsų kaimyne, reikia bendrauti, tačiau pirmiausia neišspręstas lietuviškų produktų embargas, Ukrainoje agresija tebesitęsia ir taip toliau, tam, kad būtų sutvarkyti reikalai, neužtenka Lietuvos, reikia ir Rusijos noro bendrauti“, tada viskas būtų buvę kaip ir vietoje.
Bet toks pasakymas, koks nuskambėjo – galima daryti išvadą tik vieną – S. Skvernelis, supratęs, kad dešinysis rinkėjas jam tikrai nebus palankus, stengiasi siekti palankumo tų žmonių, kurie nusiteikę labai prorusiškai. Toks antro žmogaus valstybėje pasakymas kelia labai rimtų abejonių, ar jis bent suvokia geopolitinę situaciją“, – kalbėjo apžvalgininkas.
„Jeigu sakysime, kad S. Skvernelis šitokiu būdu pradeda prezidentinę rinkimų kampaniją, iš principo prieštarauti šitam teiginiui šiuo metu nėra jokio kontrargumento“, – dėsto R. Valatka.
V. Ušackas: keista ir neprofesionalu
S. Skvernelį kritikuoja ir buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Jis, kaip ir Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvoje ne kartą kritikuoti dėl esą nuolaidžios politikos Rusijos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, prieš porą metų V. Ušackas kitikuotas, kada dieną po kruvinos atakos prieš Mariupolį žaidė krepšinį su Rusijos prezidento administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu.
Tuo metu eurokomisaras V. P. Andriukaitis, praėjusį gruodį sukėlė pasipiktinimą, kada paprašytas Rusijos politikų, Seimo narius kvietė vykti į konferenciją Maskvoje. Ten nevykusius parlamentarus komisaras išvadino bailiais.
Premjeras tarsi reiškia nepasitenkinimą Lietuvos užsienio politika ir pasiunčia signalą apie norimas permainas Rytų fronte. Tačiau du pagal Konstituciją užsienio politiką formuojantys vadovai šneka apie skirtingus dalykus“, – feisbuke pareiškė V. Ušackas.
Jo aiškinimu, jei premjeras iš tiesų suinteresuotas permainomis, išeitis yra ne vieši pasisakymai, o pozicijų suderinimas su užsienio reikalų ministru ir prezidente bei po to einantys realūs veiksmai.
Priešingu atveju, sako V. Ušackas, silpninamos Lietuvos pozicijos – tampa akivaizdu, kad savo valstybės viduje nesuderiname tokių jautrių klausimų.
„Kremliaus ruporu“ išvadintas G. Paluckas stebisi
Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas nepamiršo, kai prieš porą mėnesių pakalbėjęs apie Astravo atominę, premjero buvo išvadintas „Kremliaus ruporu". Tuo metu G. Paluckas kalbėjo apie neveiksmingas Lietuvos pastangas boikotuoti elektros pirkimą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės.
„Iš tikrųjų premjeras turėtų savo mintį argumentuoti ir išskleisti plačiau, arba, reikia manyti, jis tiesiog suklydo bandydamas kardinaliai keisti mūsų užsienio politikos kryptį“, – mano G. Paluckas.
Jo aiškinimu, iš principo šiandien santykiai su Rusija egzistuoja, diplomatiniai santykiai nėra nutraukti, vyksta ekonominis procesas. Tuo metu intensyvūs politiniai kontaktai buvo ir yra sąmoningai pristabdyti siekiant Lietuvos užsienio politikos tikslų – geopolitinio šalies saugumo bei demonstruojant solidarumą, vertybinį stuburą vertinant Rusijos veiksmus kaimynų atžvilgiu. Tokia yra nuosekli Lietuvos pozicija, kurios laikosi prezidentas, užsienio reikalų ministras.
G. Paluckas premjerui užduoda klausimą – kas pasikeitė, kad jau reikia draugauti su Rusija? „Taip nevyksta, nes tai kelia didelį sąmyšį visuomenėje, kurioje kyla įvairiausios sąmokslo teorijos, versijos, kas kam daro įtaką, atsiranda straipsniai apie patarėjus borisovus ir ką tik nori. Šitaip strateginiai dalykai visuomenei nėra pateikiami“, – dėstė G. Paluckas.
Kartu jis sutinka, kad šalti diplomatiniai santykiai su Rusija rezultato neduoda – reikia kažką daryti. Tą jis sakė kėlęs ir rugsėjį pasisakydamas apie Astravą, kai buvo apšauktas „Kremliaus ruporu“.
G. Paluckas mano, kad S. Skvernelio pasisakyme gali būti tam tikro išskaičiavimo galvojant apie prezidento rinkimus.
D. Grybauskaitės pozicija keitėsi kardinaliai
Pastaraisiais metais D. Grybauskaitė iš Europos Sąjungos valstybių lyderių išsiskiria ypatingai aštria retorika Rusijos atžvilgiu. 2014 m. ji Rusiją yra netgi pavadinusi teroristine valstybe, vykdančią agresiją prieš Ukrainą.
Praėjusiais metais prezidentė išskirtiniame interviu DELFI sakė, kad Lietuva yra pasirengusi palaikyti lygiaverčius santykius su visais kaimynais, tačiau nuo pat pirmo susitikimo su V. Putinu ji gavo reikalavimų, ką Lietuva privalo padaryti, sąrašą.
„Nuo pat pirmo susitikimo su ponu Putinu aš gavau sąrašą reikalavimų, ką Lietuva privalo padaryti: nestatyti atominės, būtinai bendradarbiauti su jais, tas ir tas. Tai nebuvo pasiūlymas draugauti arba bendradarbiauti, tai – arba tu atsiklaupi ant kelių ir vykdai, arba esi priešas. Tokių santykių aš priimti negalėjau“, – sakė šalies vadovė.
D. Grybauskaitė su tuomečiu premjeru V. Putinu susitiko vienintelį kartą – 2010 m. Suomijoje. Dvišalis susitikimas tąkart įvyko Rusijos premjero prašymu.
Tačiau į rinkimus pirmajai prezidento kadencijai ji ėjo su visai kita retorika.
Tuomet ji piktinosi Lietuvos sprendimu blokuoti Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės. Savo laiku D. Grybauskaitė kalbėjo apie konstruktyvius santykius su Rusija, kritiškai atsiliepė apie siekius lyderiauti Rytų Europos regione ir verčiau bandė megzti draugystes su didžiosiomis Europos valstybėmis – Prancūzija, Vokietija – bei Šiaurės šalimis.
2009 m. gegužės 11 d. „Kiekvienu atveju, kai mes mėginame daryti demaršą, bent jau sau turime sugalvoti, ko siekiame. Jeigu siekiame pasirodyti labai dideli didvyriai Vilniuje, tai fain, bet to nepakanka. Kai Briuselyje paklausia mūsų delegacijos, kodėl blokuojate šį sprendimą, jiems atsako: „Mums taip reikia“. Tai kaip tu gali kalbėtis su partneriais Vakarų Europoje, kai jie net nesupranta logikos, kodėl mes blokuojam vieną ar kitą sprendimą“, – sakė D. Grybauskaitė, kai Lietuva blokavo ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties.
2009 m. rugsėjo 7 d. „Buvau gana nepatenkinta, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuva nesugebėjo rasti draugų ES ir buvo šiek tiek autsaiderė su savo politika ir labai griežtomis sąlygomis prieš Rusiją ir kitus kaimynus“.
2010 m. vasario 10 d. „Aš jau seniai sakiau, kad reikalingas konstruktyvus aukšto politinio lygio dialogas su Rusija. Žinoma, mūsų ekonominiai santykiai mums labai svarbūs“.
2010 m. vasario 18 d. „Aš manau, kad Rusijos pusė elgiasi labai korektiškai. Kviečia bendradarbiauti, kviečia santykių vystymui ir aptarti dvišalius susitikimus, bet nestato mūsų į padėtį, kurioje mums būtų nepatogu atsisakinėti“, - teigė šalies vadovė, atsakydamas į klausimą, kodėl Rusija kviečia Gegužės 9-osios minėti Latvijos prezidentą, tačiau Lietuvos vadovės – ne.
2010 m. kovo 10 d. „Lietuva, ir aš pati, bando turėti konstruktyvų dialogą su visais mūsų kaimynais, įskaitant Rusiją. Vykdome atvirumo politiką, paremtą mūsų principais, bet pasitikėdami vienas kitu ir naudingai visoms pusėms“.
Tačiau jau 2013 m. spalį, paklausta, ar bandys susisiekti su Vladimiru Putinu dėl Lietuvai taikyto maisto produktų importo ribojimo, D. Grybauskaitė pareiškė dirbanti su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais: „Kiekvienas iš mūsų turime daryti tai, kur būtų geriausias rezultatas. Taigi manau, kad toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“.
Paaiškino, ką turėjo omenyje
Savo ruožtu pats S. Skvernelis trečiadienį savo feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame paaiškino, ką anksčiau išsakyta fraze turėjo omenyje.
„Lietuva – vienintelė iš ES valstybių, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija. Jokių.
Rusija – sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas. Mes neturime bijoti pasakyti tiesą – ir pasakyti ją tiesiai į akis. Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas – mūsų stiprybė.
Visos kitos ES valstybės komunikacinius kanalus su Rusija išlaiko. Retorinis klausimas: ar Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos oficialių pareigūnų kontaktai su Rusijos politikais yra traktuojami kaip kažkokia santykių su Rusija peržiūra? Ne.
Tiesus ir principingas kalbėjimas – geriau nei visiškas nesikalbėjimas. Tokios pozicijos laikosi net NATO organizacija, kuri stiprina savo rytinį NATO flangą, tuo pačiu išlaikydama komunikacinius kanalus su Rusija“, – dėstė premjeras.
S. Skvernelis: išsakome ir išsakysime savo principines nuostatas nežemindami Rusijos valstybės, jos žmonių
Jo teigimu, Rusija geriausiai supranta ne tylos politiką, o konkrečius darbus ir veiksmus, kuriais mes stipriname savo šalies saugumą ir užtikriname mūsų piliečių valią gintis, jei toks poreikis kada nors iškiltų.
„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins neteisėtos Krymo okupacijos. Minsko susitarimai laukia savo įgyvendinimo. Mes nesvarstome ir nekalbame apie sankcijų Rusijai politikos peržiūrą. Tai ES suderinta pozicija ir kol neišnyko pagrindas, dėl ko sankcijos buvo įvestos, negali būti jokios kalbos apie jų švelninimą ir jų panaikinimą. Pagarba tarptautinei teisei, valstybių teritoriniam vientisumui, jų suvereniai teisei pasirinkti, kur stoti, su kuo bendrauti, yra kertiniai mūsų užsienio politikos principai. Jų laikomės ir visad laikysimės.
Atvirai ir oriai išsakome ir išsakysime savo principines nuostatas nežemindami Rusijos valstybės, jos žmonių. Nesame rusofobai. Rusai Lietuvoje tradiciškai yra stipri ir iš esmės neblogai integravusi bendruomenė, turinti visas pilietines, ekonomines teises, kultūrinės, religinės ir kalbinės saviraiškos galimybes. Tikimės tokios pačios pagarbos mūsų valstybei, mūsų istorijai iš Rusijos pusės.
Ir dar dėl Ukrainos. Šis šalis išlieka mūsų svarbiausiu partneriu. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti atkurtas. Ukrainos sėkmė yra mūsų sėkmė. Ukrainos sėkmė gali tapti pavyzdžiu Rusijai. Lietuva remia ir toliau pagal savo galimybes rems šią mums itin svarbią strateginę partnerę. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – praėjusių metų pabaigos Vyriausybės sprendimas perduoti Ukrainai ginklų ir šaudmenų už daugiau nei 2 mln. eurų.
Remiame Ukrainą visose tarptautinėse organizacijose, pasisakome už šios valstybės europinę perspektyvą, teikiam paramą, tame tarpe ir ginklais. Vyriausybė gruodžio pradžioje priėmė atitinkamą sprendimą. Lietuva inicijuoja taip vadinamą Maršalo planą Ukrainai, kuriuo siekiama paskatinti struktūrines reformas šioje šalyje“, – aiškino S. Skvernelis.