„Šv. Jonų bažnyčios varpas skamba tik keliais atvejais – per Vasario 16-ąją ir labai svarbių Universiteto švenčių proga. Tačiau šiandien varpas skelbia pavojų – esant tokiam biudžetui, aukštasis mokslas toliau skurs ir nyks“, - pranešime spaudai cituojama Vilniaus universiteto (VU) docentė Rūta Žiliukaitė.
VU dėstytojos teigimu, nei viena iš valdžios institucijų neatsižvelgė į mokslininkų reikalavimus, tad nelieka nieko kito, kaip skambinti pavojaus varpu ir taip dar kartą pranešti visai Lietuvos visuomenei apie susidariusią kritinę padėtį Lietuvos mokslo ir studijų srityje.
„Tikimės, kad skambantis pavojaus varpas padės pabudinti politikų protą ir sąžinę, suprasti, kad be investicijų į mokslą ir studijas, nebus gerų mokslo pasiekimų. Savo ruožtu – be gerų mokslo pasiekimų, nebus gerų universitetinių studijų, o be gerų universitetinių studijų išnyksime kaip tauta“,- teigė R. Žiliukaitė.
Pirmadienį Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos paragino prezidentę D. Grybauskaitę grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti kitų metų valstybės biudžetą. Motyvuota, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtame ateinančių metų valstybės biudžete numatyta nepakankamai lėšų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti.
Nepaisant reikšmingo ekonomikos augimo Lietuvoje, leidusio pastaruoju metu priartėti prie BVP vienam gyventojui Europos sąjungos (ES) vidurkio, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių visoje ES.
„Pagal oficialius SODRA duomenis, mokslininkai ir dėstytojai Lietuvoje uždirba mažiau už kur kas žemesnę kvalifikaciją turinčius viešojo sektoriaus darbuotojus. „Susiklosčiusi padėtis yra tikrai pavojinga. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo bus sunkiau atitaisyti vis gausesnį protų ir talentų nutekėjimą svetur ir pasitraukimą į kitus ekonomikos sektorius“, - teigė VU docentas Liutauras Gudžinskas.
Pasak jo, Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį.
Mokslininkai ir dėstytojai apgailestauja, kad Švietimo ir mokslo ministerija iki šiol nesugebėjo nei aiškiai pagrįsti, kiek kils atlyginimai, nei nurodyti būdus, kaip šie pinigai bus paskirstyti. Nepaisant šio finansavimo padidinimo, ir taip nepakankama aukštojo mokslo, ir apskritai visos švietimo sistemos, finansavimo dalis nuo biudžeto ir BVP dar labiau mažėja, atkreipia dėmesį jie.
Mokslininkai ir dėstytojai reikalauja, kad 2018 metais atlyginimai kiltų 50 proc., o per trejus metus - dvigubėtų, būtų sprendžiamos mokslo finansavimo problemos ir ne nuolat reformuojama, bet galų gale užbaigta aukštojo mokslo reforma.