„Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame su Seimo inicijuotu būdu užbaigti Lietuvos laisvės kovotojams skirto memorialo statybą Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje. Manome, kad 2017 m. gruodžio 12 d. užregistruotas Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas yra galios principu paremtas veiksmas, priimtas stokojant visuomenės įsiklausymo ir ignoruojant ekspertų darbą, išvadas. Norime atkreipti dėmesį į demokratinei, pilietinei visuomenei itin svarbius ir akademinei, kūrybinei bendruomenei susirūpinimą keliančius aspektus“, – dėsto rašto autoriai.

Anot jų, dėmesys, visų pirma, atkreiptinas į viešosios (istorinės) atminties instrumentalizavimo pavojų.

„Kai tam tikri viešąją atmintį atspindintys ir formuojantys klausimai yra įtvirtinami atskirais įstatymais, instrukcijomis, atmetant demokratinei ir pilietinei visuomenei būdingą klausimų sprendimo praktiką: atvirą, viešą, aiškų, piliečių interesus ir ekspertų nuomonę atliepiantį principą. Viešosios atminties instrumentalizavimas ir valstybingumo sąvokos devalvavimas iki konkrečios formos ar naratyvo siaurina paties valstybingumo idėją, be to, toks precendentas gresia pavirsti sunkiai kontroliuojama praktika, kada atskirais įstatymais būtų įtvirtinama vis daugiau nekintamų ir vienintelių „tiesų“, – nurodoma rašte.

Akademiniai, moksliniai ir meniniai vertinimai esą ignoruojami

Autoriai dėsto, kad esą sprendžiant iškilusius valstybei ir visuomenei svarbių viešųjų erdvių ar valstybingumo tradicijai reikšmingų įvykių, asmenybių įamžinimo klausimus ignoruojami akademiniai, moksliniai ir menininiai vertinimai, sprendimai priimami vadovaujantis neišdiskutuotais ir vienpusiais istorijos, meno vertinimais.

„Diskutuojant ne apie idėją, o apie konkrečią formą, meninis sprendimas iš kūrybinio ieškojimo paverčiamas siaura techninio išpildymo užduotimi. Tokiu būdu profesionalusis menas tampa biurokratinių ar net autoritarinių užgaidų ir kičinės kultūros sklaidos vieta.

XX a. Laisvės kovų pagrindiniai tikslai ir mūsų moderni valstybingumo tradicija kalba apie demokratinę valstybę, kurioje gerbiami laisvų žmonių pasirinkimai. Trokštame ne tik įamžinti, bet ir išsaugoti šią tradiciją gyvą, ir tikimės, kad Jūsų darbai ir sprendimai remiasi tokiais pat principais“, – aiškinama dokumente.

Jį pasirašė tokie asmenys kaip dailės istorikė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, prof. habil. dr. Giedrė Jankevičiūtė, skulptorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, prof. Mindaugas Navakas, lingvistas prof. habil. dr. Giedrius Subačius, kalbininkė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Gintaras Varnas, semiotikas prof. dr. Kęstutis Nastopka, istorikai Rimvydas Petrauskas, Norbertas Černiauskas, Alvydas Nikžentaitis, Tomas Vaiseta, Arūnas Streikus, filologas Paulius Subačius, sociologas Artūras Tereškinas, rašytojai Antanas Gailius ir Antanas A. Jonynas.

Taip pat – ir kiti istorikai, dailininkai, biologai, politologai, tyrėjai, dizaineriai, filologai, kompozitoriai, menininkai, rašytojai iš įvairių Lietuvos universitetų.

DELFI primena, kad skandalas kilo po to, kai, balsuojant komisijai ir žmonėms, skelbtą konkursą laimėjo skulptorius Andrius Labašauskas, pristatęs projektą, pagal kurį aikštėje būtų įrengta partizanų bunkerį primenanti į Gedimino prospektą orientuota kalva.

Tačiau Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuris nurodytų, kad sostinės Lukiškių aikštėje turi stovėti būtent Vytis.