Išsiskyrusi moteris viena rūpinasi trimis neįgaliais vaikais ir vos 3-ejų metukų sveika mergaite. Turbūt nė nereikia kalbėti apie tai, kaip šeimai trūksta pinigų, tačiau baisiausia, kad jiems gresia likti ir be stogo virš galvos.
„Mano situacija – labai baisi. Pora advokačių pasakė, kad bergždžias reikalas, tačiau turiu minčių net kreiptis į teismą dėl šmeižto ir žeminimo“, – nė neslepia pašnekovė.
Visų vaikų sveikatos bėdos – sunkios
„Vienas jau suaugęs sūnus, jam 20 metų, serga ichtioze – tai labai sunki odos liga. Šiuo metu jis išvyko į užsienį užsidirbti. Jam paskirta 1 neįgalumo grupė“, – pasakoti apie savo vaikų bėdas pradėjo D. Gavorskienė.
Savo ruožtu 17-metė dukra turi įvairių psichologinių problemų, jai diagnozuota ir vegetodistonija, priskirta antra neįgalumo grupė.
D. Gavorskienės teigimu, kai buvo maža, ji buvo visiškai sveika, tad jos bėdas greičiausiai nulėmė du aspektai – gimęs sunkia cerebrinio paralyžiaus forma sergantis brolis ir tėvų skyrybos. Po jų mergaitė dalį laiko leisdavo su tėčiu, iš jo namų neva ji grįždavo itin pasikeitusi.
„Kai jai buvo 2 metukai, gimė trečias vaikas ir prasidėjo klykimo priepuoliai. Iki 11-os mėnesių jam vis nenustatė, kas yra, vėliau išaiškėjo labai baisios diagnozės – nuo sunkiausios formos cerebrinio paralyžiaus iki epilepsijos. Šiuo metu jo būklė – labai sunki“, – tikino pašnekovė.
Informacija neva dingo
Ji pripažįsta – laiką tuomet nuolat leisdavo su jaunėliu, o grįžusi puldavo rūpintis vyresniojo sūnaus liga.
„Įsivaizduokite, 4 paroms buvęs vyras išsiveždavo dukrą pas savo seserį, motiną, parveždavo agresyvią, nieko nevalgančią. Ji neįsileisdavo manęs į kambarį, sutriko elgesys, emocijos“, – ašarodama kalbėjo D. Gavorskienė.
Paklausta, kodėl tuomet tėvas norėdavo leisti laiką su ja, jei negebėdavo mergaite pasirūpinti, pašnekovė sakė, kad tai jis neva darė dėl to, kad nereikėtų mokėti alimentų.
Apie pakitusį dukros elgesį mama tikino informavusi ir mokykloje dirbančius specialistus, kurie įspėjo, kad kreipsis į Vaikų teisių tarnybą. Kartu pašnekovė aiškino ne kartą kreipusis ir į psichologus, šeimos gydytoją, policiją. Tiesa, neretai tik žodžiu.
„Sūnaus du telefonai, net dviratis išneštas tėvo, kokia gali psichologinė būklė vaikų būti?“, – klausė pašnekovė.
Dėl mergaitės likimo ji tikino nuėjusi kryžiaus kelius, bet visi dokumentai neva dingo – neliko išrašų iš Psichikos sveikatos centro, kur ji esą buvo vesta tris kartus, prapuolė ir teisininkų išvados.
Norėjo atimti vaikus
Didžiausias šokas moterį ištiko prieš dvejus metus, kai Šiaulių vaiko teisių sergėtojai ir socialiniai darbuotojai, užuot padėję, sukurpė kone dviejų šimtų lapų bylą ir ėmė grasinti paimti iš jos vaikus. Vyriausiajam sūnui iki pilnametystės tuomet buvo belikę vos 4 mėnesiai.
„Prieš 7 metus savo rankomis parašiau raštą Vaikų teisėse, kad prašau socialinių darbuotojų pagalbos, bet vietoje pagalbos aš gavau antipagalbą – nei kompensacijos už šildymą, nei maisto davinių. Mano pajamas tesudarė pinigai už vaikų neįgalumus, jų auginimą. Dvejus metus buvęs vyras oficialiai dirbo, vandenį vežiojo. Tuomet alimentus atskaičiuodavo, tačiau dabar susidarė didelis įsiskolinimas. Visa tai žinojo socialiniai darbuotojai, tačiau per 6-erius metus, niekada nematę nieko blogo, jie man už akių suruošė 200 lapų bylą“, – stebėjosi pašnekovė.
Suprasti ji negalėjo ir to, kad, jei jau yra tokia bloga mama, kodėl nebuvo kreiptasi į jos tėvus – vaikų senelius, kurie gyvena pasiturinčiai ir anūkais gebėtų pasirūpinti.
„Jie nupirko namus, kad anūkai turėtų, kur gyventi, rėmė maistu visus 20 metų, padėjo įsigyti automobilį, nes vaikų tėvui nerūpėjo“, – geru žodžiu artimuosius minėjo moteris.
Galiausiai teismą D. Gavorskienė laimėjo ir teisės auginti vaikus neprarado.
Tėvų dovanotą butą padalijo pusiau
Kaip minėta, jos tėvai naujai susikūrusiai šeimai padovanojo butą, tačiau sutuoktiniams išsiskyrus, stebisi moteris, jis buvo padalintas pusiau, nes pripažintas santuokoje įgytu turtu. Nors vyko teismas, neva jokie parodymai nebuvo svarbus, o galiausiai esą pripažinta, kad pašnekovės tėvai ir brolis – suinteresuoti asmenys, tad negali būti nešališki liudininkai.
„Buvęs vyras puikiai žino, kad jis nė cento prie buto pirkimo neprisidėjo, tačiau jį užsirašęs „ant savęs“. Iš paskutiniųjų bandžiau butą išlaikyti, nes žinau, kiek tėvai sunkiai dirbo, kiek jie kruvino prakaito išliejo. Jis tai darbo biržai priklausydavo, tai už minimalų atlyginimą puse etato įsidarbindavo, o 12 metų iš viso niekur nedirbo. Galėčiau tai įrodyti teismui, nes jis pats tai tikino ginčydamas sprendimą išieškoti alimentus, aiškino, kad jo išsilavinimas neleidžia tokių sumų mokėti. Tai, žinokite, yra baisu“, – skundėsi D. Gavorskienė.
Maža to, vyras esą nemokėjo alimentų, greičiausiai turėjo ir kitų skolų, tad nuspręsta jo buto dalį areštuoti. Esą jei būtų skelbiamos varžytinės, moteris turėtų pirmenybę turtą išsipirkti, tačiau ji nesupranta, kodėl neįgalūs vaikai turi mokėti už senelių dovaną. Be to, nors siūlyta alimentus „apmokėti“ butu, to neva padaryti negalima, nes nekilnojamas turtas – apsunkintas arba tiesiog „praskolintas“.
„Įsivaizduokite, 3 neįgalūs vaikai, o butą padalijo perpus. Vaikų teisės negynė vaikų interesų, kreipiausi net į Prokuratūrą, kad nebesugebu apginti vaikų interesų. Tuometinis vyr. prokuroras pasakė: „Jei teisybę sakote, tikrai padėsime“, tačiau užteko jiems gauti raštą iš Vaikų teisių ir atėjo dokumentas, kad jie atsisako“, – sakė pašnekovė.
Stebi, tikina, keistus dalykus
D. Gavorskienės teigimu, keisti dalykai vyksta ir šiuo metu. Moteris ginčijasi su vaikų teisių specialistais, kokios organizacijos jai padėjo ir ar padėjo.
„Kažkuriame rašte skaičiau, kad viską už mane neva daro savanorės, kad net nebeturiu įgūdžių rūpintis neįgaliu vaikučiu, kuriam jau 16-ka metų, nors nėra jam nė karto net pragulos buvę. Nuo to laiko, kai nebegyvenu su vyru, vaikas tik vieną kartą reanimacijoje tebuvo, nors anksčiau iš ten neišeidavome.
Labai pagerėjo ir dukros situacija – net Kauno klinikose gydytojai stebėjosi ir nepažino. Tačiau pačios vaikų teisių institucijos dabar tiek pablogino vaikų būklę, kad net sunku kalbėti“, – guodėsi moteris.
Vien sūnaus priežiūrai išleidžia apie 800 eurų per mėnesį
Pašnekovės teigimu, dabartinės jų šeimos pajamos – maždaug 900 eurų per mėnesį.
„Tačiau praktiškai vien neįgaliam sūnui reikia apie 800 eurų per mėnesį, kiek bandžiau skaičiuoti: didžiulės priemokos už vaistus, reikia daug palučių papildomai pirkti, sauskelnių, o kur dar mokesčiai, skalbimo priemonės, nes patalinę reikia keisti daug kartų per dieną, kiek dujų, nes būna, kad padarai valgyti, o nevalgo... Na, sunku net žodžiais apsakyti“, – skausmu dalijosi ji.
Moteris bandė užmegzti naujus santykius – mažiausioji jos dukrelė yra kito vyro, tačiau sūnui pareiškus, kad joks vyras šiuose namuose negyvens, ji tikino pasirinkusi vaikų gerovę.
„Liepia man eiti dirbti, nors, priminsiu, vos ne 3 vaikams reikalinga priežiūra. Neįsivaizduoju, ką daryti. 7 pastaruosius metus – vien pašaipos, žeminimai, jokios realios pagalbos“, – baisėjosi ji.
Šiuo metu D. Gavorskienė ir pati lankosi pas psichologus dėl depresijos, nemigos.
Tikina, kad šeimai reikalinga pagalba
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Šiaulių struktūrinio padalinio atstovė Dalia Kerienė DELFI sakė, kad su šia šeima jie bendrauja porą metų. Pradėjo po to, kai D. Gavorskienė kreipėsi dėl planų iš jos atimti teises globoti vaikus.
„Ir šiai šeimai, ir mamai labai reikia pagalbos, nes ji – tarsi įkalinta. Vaikai su negalia reikalauja nuolatinio buvimo namuose, todėl mama – tarsi izoliuota nuo viso pasaulio, yra visokių sunkumų.
Mums nelabai suvokiama, kodėl jos vaikus norėjo atimti. Tikriausiai dėl mažosios mergaitės, nes berniukas turi didelę negalią, praktiškai nebūtų, kas gebėtų juo rūpintis. Mama – nei gerianti, nei valkataujanti. Aišku, pinigų daug nėra, yra skolų (dalį padėjome padengti, paremontuoti butą, net psichologiškai, kad nepalūžtų)“, – pasakojo pašnekovė.
Šeimai trūksta pinigų
Keista D. Kerienei ir tai, kad visuomet neva priekabės tenka mamoms, kurios rūpinasi vaikais, o ne atžalas apleidusiems tėčiams.
„Visą laiką viskuo kaltinama mama, nors, vadovaujantis įstatymu, už vaikus atsako abu tėvai. Nesvarbu, kad išsiskyrę. Kadangi jis nemoka alimentų, susidaro skolos, trūksta pinigų. Kodėl tėvas nesirūpina ir niekam tai nerūpi, o mamai tenka visa našta?“, – klausė pašnekovė.
Anot jos, D. Gavorskienės dukra turi klausos negalią, nenori su niekuo bendrauti, neprisileidžia nepažįstamųjų, jos sūnaus būklė dar sunkesnė – esą net vienas maitinimas užtrunka apie pusantros valandos, tad situacija – tikrai sudėtinga.
Aiškina pavargę nuo dažnų vizitų
„Vienai moteriai teko labai daug sunkumų ir, aišku, ji nebeišsikapanoja. Be to, ji bijo, kad neteks savo būsto dalies, jei vyro dalis bus parduodama iš varžytinių. Nesuprantame, kodėl butas padalintas po lygiai – vyrui ir mamai su 3 vaikais. Ketvirtoji mergaitė – ne nuo to vyro, sveika“, – pasakojo organizacijos atstovė.
Jos teigimu, ir mama, ir vaikai labai pavargo nuo dažnų socialinių darbuotojų vizitų.
„Moteris, iš tikrųjų, lūžta. Turbūt pastebėjote, kad kalba, turi daug ką pasakyti, na, tiesiog lūžta jau. Neduok Dieve, jei nutiks kokia nelaimė, mama, iš tiesų, pamirštama. Pas mus pamirštama kalbėti apie šeimas, kuriose auga vaikai, turintys negalią“, – pripažino D. Kerienė.
Kreipėsi keliasdešimt kartų: suteiktos konsultacijos
Dėl šios situacijos D. Gavorskienė kreipėsi ir į Seimo narę Dovilę Šakalienę. Jos teigimu, su šia moterimi bendradarbiaujama.
„Ši moteris turi neįgalų sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, ir dukrą, kuriai reikia psichologo pagalbos, nes ji su niekuo nekalba. Kreipėsi į mus keliasdešimt kartų, skųsdamasi, kad:
1. Ją aplinkiniai šmeižia, kad ji gavo daug paramos (mums sako, kad negavo). Taip pat, kad ją šmeižia vaikų teisės ir kiti žmonės. Mes kalbėjomės su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios jai mėgino padėti. Na, jų atstovai sako, kad šiai moteriai reikia skirti daug dėmesio ir psichologinės paramos. Mėginome. Siūlėme taip pat pagalbą paviešinant tiesą, jei ji jaučiasi apšmeižta. Atsisakė pagalbos. Nori, kad nubausčiau vaiko teisių darbuotojas pati. Kaip Seimo narė neturiu galios bausti savivaldybės administracijos darbuotojų.
2. Ji gyvena bute, kuris jai buvo nupirktas tėvų, bet santuokos nutraukimo metu pusę jo priteisė vyrui. Įsigilinome – deja, čia jau nieko nepadarysi, teismo sprendimo negalime atšaukti. Tačiau ji nori tą pusę vis tiek gauti, motyvuoja tuo, kad buvęs vyras nemoka jai alimentų. Vis dėlto paaiškėjo, kad ji gauna išmokas iš vaikų fondo. Butas yra „praskolintas“ už komunalinius mokesčius, areštuotas antstolių. Vyras sutinka jai tą dalį parduoti. Anksčiau sutiko dovanoti, bet dovanos ji nepriėmė, nes su dovana gauna ir skolas. Šiuo atveju iš tiesų negalima priimti kaip dovanos, nes dovanos gavėjas automatiškai gauna visas skolas susijusias su dovana, tačiau ji gali sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir joje nusimatyti, kad skolos lieka vyrui. Visą tai jai išsakėme konsultacijų metu“, – informavo D. Šakalienė.
DELFI bandė susisiekti ir su Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja, kuri rūpinasi aptariama šeima, tačiau ji nurodė, kad informacija dalijasi tik direktorė. Savo ruožtu ji aiškino iki gruodžio 29-osios atostogaujanti, todėl informacijos neteikianti.