Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis dabartinę mokesčių sistemą vadina „Gyvulių ūkiu“, kur visi tarsi lygūs, bet vieni yra lygesni už kitus.

„Mes gyvename „Gyvulių ūkio“ sąlygomis, to pasekmes matome, ir kalbame apie tai jau 16-17 metų. Mūsų biudžetas yra vienas mažiausių regione, dabar mes galinėjamės su bulgarais ir rumunais. To pasekmė yra gausybė socialinių problemų, skurdas, nelygybė, mažos pensijos, neadekvatus viešųjų funkcijų finansavimas“, - kalbėjo R. Kuodis.

Pasak jo, mažą biudžetą lemia ne maži mokesčių tarifai, kuriais mes būtume visus aplenkę, bet didelis šešėlis ir „legalus šešėlis“. Naudodamas oksimoroną „legalus šešėlis“ ekonomistas turi mintyje „krūvas privilegijuotų klasių, kaip visokie patentininkai, ūkininkai, autoriai, kurie yra susikūrę sau atskiras mokesčių ar apskaitos sistemas”. Taip pat - gausybė verslo darymo formų, kurių Lietuvoje yra keliolika, nors, pasak ekonomisto, užtektų trijų.

„Daug žmonių išpučia akis ir sako: „mes susimokame visus mokesčius“. Bet, štai, pavyzdžiui, Klaipėdoje gali nuomoti dvidešimt butų, susimokėjęs 1 eurą patento mokesčio. Tai yra legalu. Ar protinga? Žinoma, kad idiotiška“, - sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, vienas iš kertinių geros mokesčių sistemos principų yra vadinamasis horizantalus teisingumas, pagal kurį, yra visiška utopija bandyti kurti atskiras mokesčių sistemas pagal pajamų rūšis ar kažkokias kitas charakteristikas, su kuriomis susiduria pajamų gavėjas.

„Bet pažiūrėkite, kaip išpūtė akytes garsus konservatorius Starkevičius, ūkininkas, jis prieš savaitę parašė straipsnį: „kaip jūs čia nesuprantate ūkininkų vargų, jie dirba lauke“. Aš pagalvojau, o kiek dar žmonių dirba lauke? Kelininkai, statybininkai, jiems turbūt dar sunkiau nei sėdėti šiltuose traktoriuose“, - sakė R. Kuodis.

Demoralizuoja šalį

Pasak ekonomisto, visa tai demoralizuoja šitą šalį.

„Viso to pasekmes matote – išsilakstymą, neteisingumo jausmas, ir su tuo reikia kovoti. Jeigu su tuo nekovoja Konstitucinis teismas, kuris realiai turėtų imtis šitos iniciatyvos, nes jis neva prižiūri teisingumo klausimus Lietuvoje, to turi imtis ekonomistai, politikai ir kiti sveikai mąstantys piliečiai“, - sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, „Gyvulių ūkio“ panaikinimas galimas kuriant paskatas mokėti įmokas per skaidrius mechanizmus. Kaip pavyzdį jis pateikė pasiūlymą didžiąją dalį „Sodros“ mokesčio paversti nemokesčiu, sukuriant skaidrią asmeninių sąskaitų sistemą „Sodroje“.

„Dėl bazinės pensijos perskirstymas išliktų, bet didžiąją dalį „Sodros“ galima paversti skaidriu dalyku. Tada žmonės neš pinigus į sąskaitas, bus viskas skaidru, aišku. Tas sukurs daug kitų teigiamų dalykų, norą išlikti ilgiau darbo rinkoje“, - kalbėjo R. Kuodis.

Nepasitenkinimas – neadekvataus finansavimo pasekmė

Pasak ekonomisto, medikų streikai, mokytojų nepasitenkinimas, yra pasekmės neadekvataus finansavimo.

„Niekas nesako, kad turi būti didelis perskirstymas pats sau, bet jis turi būti toks, kad adekvačiai finansuotų apsižiotas funkcijas“, - sakė R. Kuodis.

Kaip pavyzdį jis pateikė mokytojus, kurie, pasak ekonomisto, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos praktiką, turi uždirbti bent 30 proc. daugiau už šalies vidurkį.

„Jeigu jis tiek neuždirba, kaip yra Lietuvoje, tai mokytojais pradeda tapti trejetukininkai iš „pedagoškių“, kurie mokys mūsų vaikus, ir tas kainuos mums daug brangiau. Taip pat yra efektyvumo dėmuo. Mes turime turėti protingus santykius tarp mokytojų ir mokinių skaičiaus. Dabar jis yra nelabai protingas dėl ištuštėjančios Lietuvos, mažo gimstamumo, tad turime efektyvumo šaltinius“, - sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, visos ministerijos turi turėti planus, projektuoti ateitį.

„Kiek šneku, kad senstančioje visuomenėje bus protinga skirti vos ne trečdalį Bendrojo vidaus produkto (BVP) sveikatos apsaugai, kaip mes ruošiamės šitiems iššūkiams? Niekaip. Mes skiriame 4 proc. BVP, sistema dar iš vokelių prirenka kažką, bet nei tai skaidru, nei teisinga. Tai yra elementari korupcija“, - sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, politikai nesiima spręsti šitų problemų, nes, kaip jie patys sako, tai gali pakenkti reitingams. „Bet mes politikus rinkome ne jų reitingais, ar karjeros perspektyvomis rūpintis, o daryti dalykus, kurie rūpi visuomenei“, - sakė R. Kuodis.

Neabejoja, kad jokios reformos nebus

Parlamentarė Aušra Maldeikienė neabejoja, kad valdantieji nesiims tikros mokesčių reformos.

„Neturiu nė mažiausių abejonių. Aš pažadu viešai suvalgyti savo galvą, jeigu padarys ką nors. Ten tiesiog nėra nei smegenų, ten yra priešingas interesas, ir dar baisiau – ne Seimas yra toks, tokia yra visuomenė“, - sakė A. Maldeikienė.

Parlamentarė apgailestavo, kad rinkėjai nori, kad politikai jiems pataikautų.

„Labai lengva daryti sau reitingus, tiesiog reikia sakyti: mokesčius pakelsime visiems išskyrus tave, o viską, ką surinksime atiduosime tau“, - sakė A. Maldeikienė.

Kalbėdama apie ateitį politikė ragino ne dairytis į kitus, o paieškoti stiprybės savyje.

„Kiekviena šalis, kuri yra sėkmės šalis, niekada nekopijuoja Airijos, Estijos, ar dar ko nors kito. (…) Bet kokia mokesčių sistema visose normaliose šalyse visada yra progresinė. Kai turi „Gyvulių ūkį“, tai turi ir progresą, ir regresą vienu metu. (…) Visiškas chaosas“, - konstatavo A. Maldeikienė.

Pasak politikės, iki mokesčių reformos politikai turi padaryti moralinį sprendimą, ir nutarti, ko iš tikrųjų jie nori.

„Esminis klausimas turi būti paprastas, ar mes didiname nelygybę, ar mažiname per savo mokesčių sistemą. Normalioje šalyje mokesčius moka tie, kurie turi turto, mokesčių sistema yra progresinė, ir iš neturtėlio neimame. Mes imame iš neturtėlio mokesčius, bet atiduodame milijonieriui, nes valstiečių visa retorika remiasi stambių ūkininkų retorika: „mums labai sunku, mums skauda“, - kritikavo A. Maldeikienė.

Politikė negailėjo kritikos savo kolegoms Seime. „Ypatingai juokinga, kaip anksti keliasi ir kaip sunkiai laukuose dirba tie 14 mano kolegų Seimo salėje. Ten pas mus vis dar yra „stogas“, - sakė A. Maldeikienė.

Parlamentarė savo kalboje atkreipė dėmesį į vidurinio sluoksnio problemas, kuris, pasak jos, „klaikiai persidirba“. Ji taip pat kalbėjo apie skaidrumo trūkumą, ir vardijo sunkumus, kuriuos tenka patirti vien norint gauti duomenis iš Finansų ministerijos apie mokesčius.

„Visi duomenys yra iš Finansų ministerijos, jie yra pavogti, vieną kartą netgi mano buvusių studentų tiesiog išlupti per duomenų bazes. Nors tai yra absoliučiai vieši skaičiai bet kurioje kultūringoje šalyje“, - kalbėjo A. Maldeikienė.

R. Kuodžio pavyzdį apie butų nuomininkus, kurie temokėjo eurą mokesčių, politikė papildė pavyzdžiu iš sostinės.

„Vilnius buvo sugalvojęs - kadangi darželių reikia, leiskime auklėms nemokėti mokesčių, tegu jos sumoka 1 eurą. Šitai šaliai trūksta labai daug ko, šitai šaliai trūksta gydytojų, mokytojų, gal jiems irgi leiskime nemokėti mokesčių. Gal visai uždarome šalį?“, - sakė A. Maldeikienė.

Tarp tokių išskirtinių klasių politikė stebėjosi matydama ir ūkininkus. „Neapmokestinamų pajamų veiklos forma – žemės ūkis, tokie pat anekdotai, matote nulius. Žmonės sugeba gauti po 2 mlrd. eurų, o kai ieškai tarifo, nėra. Nes, suprantate, anksti keliasi, sunku ir karvutė privargo“, - kalbėjo A. Maldeikienė.

Pasak politikės, reikia priimti labai aiškius sprendimus dėl mokesčių. „Tai yra mūsų šalies ateitis dėl labai paprastos priežasties, vidurinė klasė ir viešasis sektorius nebegali gyventi tokiame absurde“, - sakė A. Maldeikienė.

Pateikė pavyzdį dėl vaiko pinigų

Parlamentaras konservatorių frakcijoje Laurynas Kasčiūnas apie valdančiųjų galimybes vykdyti reformas iliustravo pavyzdžiu dėl reformų, susijusių su parama šeimoms auginančioms vaikus.

„Vieną vertus, žinutė ateina, kad didiname vaiko pinigus, netgi daugiavaikių šeimų koeficientą. Kita ranka mes žinome kad naikinamas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis, ir absoliučiai daugumai dirbančių ir gaunančių vidutines pajamas šeimų realiai nepasijus jokio efekto. Akivaizdu, jei mes darysime tokias reformas, tai gaunasi reformų imitacija“, - sakė L. Kasčiūnas.

Taip pat politikas tokiomis reformomis įžvelgia norą sukurti davėjo ir gavėjo santykį su dalimi visuomene, kas yra būdinga autoritariniams režimams.

„Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka dvidešimt metų sukūręs įvairius socialinius kontraktus su tam tikromis grupėmis. Man kyla klausimų, ar tikrai geru keliu mes einame“, - sakė L. Kasčiūnas.

Reikia paskatų skaidrėti

Banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad teisinga yra ta sistema, kai žmonės moka kiek įmanoma labiau vienodus mokesčių tarifus nuo panašaus dydžio pajamų.
„Pavyzdys yra Šveicarija, kai gale metų žmogus deklaruoja pajamas, nesvarbu iš kokio šaltinio jos gautos, ir tada sumoka bendrą tarifą nuo pajamų, gauna bendrą neapmokestinamą pajamų dydį. Tada sistema skatina žmones ja pasitikėti jau pirminiame mokesčių sumokėjimo etape“, - sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas kritikavo, „Sodros“ mokesčio skaidymą į darbdavio ir dirbančiojo dalis.

„Tai yra saviapgaulė, nes neva darbdavys nukabina kažkur iš oro tą mokestį ir sumoka už darbuotoją. Tikrai taip nėra, jis sumokamas iš darbuotojo darbo užmokesčio, tik jis nerodomas darbuotojui, kad nesukeltų jam spaudimo ir pykčio priepuolio. Nes sužinojęs, kiek jis daug moka, jis tuo pasipiktintų“, - sakė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, tai yra pagrindinė vokelių atsiradimo priežastis. Esą sistema skaidrėtų, jei „Sodros“ darbuotojo ir darbdavio įmokos būtų sujungtos, jos būtų sumažintos, ir mokestis būtų paverstas draudimo įmoka.

„Netvarkos yra daug, ir tai neskatina mokesčių mokėjimo stadijoje mokėti mokesčių“, - konstatavo Ž. Mauricas.