Paklausta apie tai, kaip ji įsivaizduoja Lietuvą po dvidešimties ar trisdešimties metų, atsižvelgiant į dabartinę demografinę situaciją, valstybės vadovė pripažįsta, kad tai kelia nerimą.
„Visada juokauju, kad penkmečiais neplanuoju nei gyvenimo, nei Lietuvos gyvenimo. Tačiau taip, mes turime galvoti apie ateitį. Reikia reaguoti į prognozes, jos yra svarbios, kad galėtumėme reguliuoti savo vystymąsi. Prognozės apie mūsų demografinę situaciją kol kas yra labai neraminančios, bet, ko norėčiau: nežinau, kokia bus Lietuva, bet aš žinau, kad ji bus, kad ji išliks. Nors vienas lietuvis išliks – bus Lietuva. <...> Palinkėčiau mums visiems, kad už dvidešimties metų kaip dabar aptarinėjame emigracijos bangas, aptarinėtume grįžimo bangas“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, jos kadencijų metu buvo stengiamasi kiek įmanoma daugiau sumažinti nepasitikėjimą valstybe, galimybę korumpuoti, nepotizmą, keisti teismus siekiant, kad politikai kuo geriau suprastų politinę taisyklę, kad „reikia eiti ne dėl savęs ir ne dėl valdžios.“
„Deja, turiu pripažinti, kad mūsų politinė sistema išgyvena tokį laikotarpį, kada ji tik bręsta. Dvidešimt keleri metai tikrai nėra daug demokratinei valstybei ir pačiai politinei sistemai – partijos keičiasi – kai kurios iš jų stiprėja, kitos silpnėja, atsiranda naujos. Bet tai yra šio laikmečio požymis – tai neišvengiamybė, kurią turime išgyventi. Vakarų demokratijos turi ir du šimtus metų, ir ilgesnį istorinį kūrimosi laikotarpį, o mes esame jauna demokratija, todėl daug sunkmečių, daug įsivaizdavimo, kad į valdžią reikia eiti tam, kad pralobti. Tai yra tikrai labai blogas požiūris, kuris turi keistis.
Su pačios mūsų visuomenės, politinės sistemos, demokratijos kokybės branda pasieksime tų tikslų ir atrodysime visiškai kitaip po dešimties ar dvidešimties metų, bet tą laikotarpį dabar išgyvename. Turime jį išgyventi“, - dabartinį Lietuvos politinį pasaulį apibūdina prezidentė.
Atsakydama į klausimą, kokie žmonės lietuviai yra dabar, D. Grybauskaitė išvardino kelias išskirtines tautos charakterio savybes.
„Turime bendrų ir turime labai individualių savybių. Esame Šiaurės Europos valstybė – tai yra išskirtinis bruožas. Daugiau dirbame nei kalbame. Emocijas irgi šiek tiek labiau laikome savyje. Tuo turbūt skiriamės nuo kitų tautų“, - teigia D. Grybauskaitė.
Pasak jos, ne paslaptis, kad lietuviai savikritiški, jiems lengviau vertinti save blogiau, tačiau ji pati įžvelgia daug gerų savybių: „Mūsų žmonės yra energijos, vilties šaltinis man. Jų energija, jų jėga, gebėjimas išgyventi, požiūris į šeimą, vaikus tikrai yra tokie, kuriais galime didžiuotis. Aišku, turime ir labai blogų pavyzdžių, bet tai tikrai vienetai, galbūt apie tai daugiau kalbama žiniasklaidoje, tačiau tai nėra dominuojantis dalykas“, - sako prezidentė.
Šalies vadovė užsiminė ir apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą. Nors pontifiko apsilankymas yra kelerius metus kruopščiai planuojamas įvykis, prezidentė teigia, kad žmonių popiežiui Lietuvoje rodys ne ką kitą, o čia gyvenančius tikinčiuosius.
„Popiežius tikrai gerbia visas šalis, bet jį labiausiai domina žmonės: jų tikėjimas, jų kančia. Jis labiausiai nori važiuoti į tas šalis, kurios išgyvena kokį nors emocinį pokytį, sunkmetį ar tiesiog reikia palaikymo ir pastiprinimo. Ne atsitiktinai pasirinktas mūsų regionas – Baltijos šalys (jis atvyks ir į kitas kaimynines šalis). Tai apsisprendimas, į kurį mes investavome labai daug, gal prieš porą metų pradėjome kviesti jį. Norime parodyti savo šalį, parodysime gražius dalykus, savo nuostabias bažnyčias, bet esmė bus mūsų žmonės, jų tikėjimas, tarpusavio ryšiai ir tai popiežius labiausiai vertins, nes tai žmonių popiežius“, - sako D. Grybauskaitė.