„Tegu kalba. Man jau atsibodo tos kalbos. Jau buvo sakoma, kad kažkurie atskils, nebebus pas mus, tai nebeturiu ką kalbėti“, – DELFI paklaustas, ar trijų Liberalų sąjūdžio (LS) atstovų parama biudžetui gali rodyti, kad šios partijos frakcijoje Seime formuojasi premjero S. Skvernelio rėmėjų komanda, sakė liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Esant tam prielaidų įžvelgė opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Prieš balsavimą dėl biudžeto buvo susirinkusios visos opozicinės frakcijos – TS-LKD, liberalų, „Tvarkos ir teisingumo“ (TTP) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai. Diskutavome dėl galimos vieningos pozicijos balsuojant. Visos šios frakcijos, mano nuostabai, išreiškė palaikymą bendrai pozicijai. Kodėl vėliau dalies žmonių – tiek „tvarkiečių“, tiek liberalų – nuomonė pasikeitė, atsakyti negaliu, bet tai tikrai stebina“, – pažymėjo jis.

G.Landsbergis pritarė, jog būtų galima teigti, kad tarp LS frakcijos atstovų formuojasi S. Skvernelio frakcija.

„Mes irgi atkreipėme dėmesį, kad balsavimas dėl biudžeto buvo toks ne vienintelis. Panašių balsavimų atsirasdavo svarstant ir lydinčiuosius dokumentus arba kai kurias pataisas. Ar tai yra kažkoks sutarimas tarp S. Skvernelio ir kai kurių Seimo narių – tiek LS frakcijoje, tiek TT – negaliu pasakyti, bet toks įspūdis tikrai susidarė, ir ne vienam žmogui, stebėjusiam biudžeto priėmimo procesą“, – pabrėžė konservatorių lyderis.

Numojo į partijos sprendimus

Kitaip nei dauguma opozicinių liberalsąjūdiečių, Vyriausybės teiktą valstybės biudžeto projektą parėmė šios partijos nariai Seimo naujokai Juozas Baublys, išrinktas Varėnos-Trakų vienmandatėje rinkimų apygardoje, bei Plungėje laimėjęs Jonas Varkalys, taip pat – antrą kadenciją parlamente dirbantis Jonas Liesys, nugalėjęs Trakų – Vievio apygardoje.

Iš viso už biudžetą balsavo 84 parlamentarai. Vyriausybės suplanuotas pinigų dalybas parėmė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos, taip pat dauguma opozicinės TTP frakcijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovų.

Prieš balsavo arba susilaikė konservatoriai, socialdemokratai bei dalis liberalsąjūdiečių.

DELFI pasidomėjo kitais tą dieną vykusiais J. Baublio, J. Varkalio bei J. Liesio balsavimais. Jų parama Vyriausybės projektams tapo dar akivaizdesnė.

Gruodžio 12-ąją Seimui svarstyti buvo pateiktas valstybės bei savivaldybių biudžetų rodiklių projektas. Seimo liberalai pasisakė prieš jį, tačiau minėti trys frakcijos atstovai palaikė projektą. Jį taip pat parėmė ir liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas.

Gabrielius Landsbergis

Priimant šį Seimo nutarimą, iš LS frakcijos narių „už“ jį buvo jau tik J. Baublys, J. Liesys bei J. Varkalys.

J. Baublys bei J. Varkalys, kitaip nei likę LS atstovai, po svarstymo pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, o J. Liesys ir J. Varkalys balsavo „už“ šį projektą priimant.

DELFI paprašytas paaiškinti, kodėl nusprendė nepaklusti savo frakcijos sprendimui neremti biudžeto, liberlasąjūdietis J. Liesys aiškino turėjęs dvi priežastis.

„Vienas motyvas buvo tas, kadangi 2008-2012 metais teko priiminėti krizinį biudžetą, tai ten buvo dar blogiau negu dabar. Manau, kad tai ne paskutinis biudžetas ir nėra pats blogiausias iš visų“, – kalbėjo jis.

Be to, parlamentaro teigimu, jis atsižvelgė į frakcijos kolegos ekonomisto K. Glavecko iš Seimo tribūnos išsakytas pagyras biudžetui. Tiesa, pats K. Glaveckas DELFI teigė dėstęs ir teigiamas, ir neigiamas biudžeto puses, o pats už jį apskritai nebalsavęs.

Paklaustas, galbūt paramą Vyriausybės projektams jis yra aptaręs su premjeru S. Skverneliu arba jo komandos atstovais, J. Liesys sakė: „Deja, ne“. Jis taip pat neigė ketinantis trauktis iš LS komandos Seime.

J. Baublys bei J. Varkalys dvi dienas į telefono skambučius neatsakė.

Prakalbo apie paramą vienmandatininkams

Premjeras S. Skvernelis, DELFI paklaustas, kokiais būdais pavyko užsitikrinti dalies opozicijos paramą, kalbėjo apie nuoseklų darbą su Seimo nariais.

„Galima pasidžiaugti, kad kitų metų valstybės biudžetą palaikė gausus kiekis Seimo narių iš skirtingų frakcijų – taip pat ir opozicinių. To pavyko pasiekti nuolat teikiant Seimo nariams reikalingą informaciją, statistiką, kitus duomenis, taip pat faktais – ne emocijomis, ne pagal politinius išskaičiavimus – argumentuojant bei įrodant biudžeto projekto privalumus. Tai darė tiek premjeras, tiek jo komandos nariai, tiek LVŽS frakcijos atstovai.

Džiugu, jog Seimo nariai įsitikino: biudžetas suprojektuotas taip, kad kitais metais naudą pajus, saugiau ir geriau gyvens kiekvienas Lietuvos žmogus. Be to, dauguma Seimo narių įsitikino, jog kartu su kitomis Vyriausybės suplanuotomis priemonėmis biudžetas prisidės prie mūsų šalies pažangos ir paskatins proveržį pačiose svarbiausiose srityse“, – per savo patarėją Tomą Beržinską perdavė Vyriausybės vadovas.

Tuo metu LS lyderis E. Gentvilas aiškino manantis, kad trijų jo kolegų balsavimas „už“ biudžetą buvo ne suklydimas, bet sąmoningas veikimas, nes liberalai buvo nutarę šio dokumento neremti.

„Aš pats manau, kad jie yra vienmandatininkai, jie ten per ministerijas pasitarė dėl kažkokių savo vienmandatės apygardos, rajono, savivaldybės reikalų, ir tiek žinių. Bet detalių klauskite jų“, – aiškino liberalų vadovas.

G. Landsbergis pasakojo tik iš praeities žinantis panašių situacijų, kai valdančiosios daugumos atstovai tam tikra prasme „pirkdavo“ balsus, siūlydami tam tikrą biudžetinę paramą ar pagalbą tose vienmandatėse, kuriose opozicijos atstovai būdavo išrinkti.

„Mes tokius siūlymus net juokais vadindavome „bažnyčios stogo pakeitimu“. Tai reiškia, kad toje parapijoje, kurioje politikas renkamas, pakeičiamas bažnyčios stogas, ir tada vienmandatininkas gali savo apygardoje sakyti, kad štai jis parūpino tokią pagalbą. Dabar tokių akivaizdžių faktų kol kas neturiu. Bet kaip sako klasikai – kas galėtų paneigti?“, – kalbėjo TS-LKD vadovas.

Jis sakė, jog konservatoriai šiam biudžetui nepritarė, nes jis yra be strateginės krypties, aiškios vizijos ir rimtos pertvarkos gairių.

„Mano akimis, jis buvo rengiamas mažumos sąlygomis, turint galvoje, kad Seime tikroms ir didelėms reformoms palaikymo paprasčiausiai nėra. Norint užtikrinti balsus, „užkamšyti“ daugumos trūkumą, tiesiog mažinamos ambicijos. Jeigu prasidėtų rimta diskusija vienu ar kitu klausimu, neužtektų įtikinti kelis liberalus arba lenkus. Dabar, kai nieko nevyksta, gal ir lengviau patraukti žmones į savo pusę – pažiūrėkite, bažnyčios stogą paremontuosime, nieko rimtai nekeisime, bet judame į priekį“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Palaikymu neabejojo jau prieš kelis mėnesius

TTP pirmininkas, šios partijos parlamentinės frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis DELFI teigė, kad jo partiečiai Seime, balsuodami už biudžetą, leido sau „padžiazuoti“.

„Jie gal įsivaizduoja, kad yra aukščiau visko, nors reikia suprasti, kad tai komandinis sprendimas, ir tik bendrai galima jį priimti. Šiandien frakcijoje turėjome dėl to pakankamai karštą ir ilgą pokalbį. Vienmandatininkams daryti įtaką lengviau, pažadant, kad tavo apygardoje galbūt kažkas bus padaryta, nors mano protu tai sunkiai suvokiama ir pateisinama“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad premjeras ar jo komanda už biudžeto palaikymą teikė konkrečius pažadus opozicijos atstovams, R. Žemaitatis sakė: „Iš opozicijos visiems“.
Remigijus Žemaitaitis

„Pasižiūrėkite, kurie Seimo nariai iš opozicijos balsavo už biudžetą, paimkite jų apygardas ir palaukite, kokie pinigai joms bus skirti iš ministerijų iki vasario mėnesio, arba kokios investicijos ateis, iki šiol neplanuotos. S. Skvernelis buvo pasakęs, kad bus finansuojami tik tie projektai, kurie jau pradėti, o jeigu bus įtrauktas nors vienas naujas, galėsime žinoti, kad buvo daromas netiesioginis poveikis. Jeigu bus padaryta Vilniaus rajone, Šalčininkuose ar Trakuose kažkas daugiau nei planuota, ar skiriama daugiau pinigų, bus aišku, kodėl LLRA-KŠS balsavo už biudžetą“, – dėstė „tvarkiečių“ pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad, balsuojant už biudžetą, tokios derybos vykdavo visais laikais.

„Visais atvejais, kiek Seime esu matęs įvairių procesų, norėdami užsitikrinti didesnę balsų daugumą premjerai eina pas opoziciją ir tariasi, ko ji norėtų“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Apie tai, kad paramą biudžetui teiks ir opozicijos atstovai, valdantieji kalbėjo jau prieš kelis mėnesius. Lapkričio pradžioje DELFI konferencijoje dalyvavęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad tokio palaikymo, kaip dabar, valdantieji ir jų suformuota Vyriausybė iki šiol neturėjo.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybę remia ne tik valdantieji „valstiečiai“ ir nuo socialdemokratų atskilę LSDD frakcijos atstovai. R. Karbauskis vardino: „Turime palaikymą iš LLRA-KŠS, TTP frakcijų, dalies LS atstovų“.

„Manau, kad balsuojant dėl biudžeto, įvyks tai, ką prognozavau – turėsime nuo 85 iki 90 palaikančių balsų“, – lapkričio pradžioje kalbėjo LVŽS pirmininkas. Prognozuodamas jis suklydo vos vienu balsu.

Tačiau R. Karbauskis tuo metu teigė, kad plėsti dabartinių valdančiųjų gretų kviečiant prisijungti liberalus ar lenkus neketinama. „Koalicijos mes neplečiame, tokio poreikio nėra“, – sakė jis.