Antradienį vykusiame Seimo plenariniame posėdyje M. Vainiutė pristatė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo į jų stažą siūloma įskaičiuoti ir faktinį tarnybos laiką SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą bei kontrolę ir po 1990 metų kovo 11 dienos iki tol, kol ją parėmė mūsų valstybės pareigūnai.
Toks projektas nustebino konservatorių istoriką Arvydą Anušauską.
„Suprantu, kad ne jūs tiesiogiai rengėte tą įstatymo projektą, bet noriu konstatuoti, kad jus apgavo. Deja, tai nėra nei paprastas, nei elementarus projektas, ir jis tikrai yra politinis. Aš nežinau, kodėl parašyta tik apie pataisos įstaigas, bet tie žmonės, kurie gyveno prieš 30 metų, žino, kad ne pataisos įstaigose reikalas. Tai ar jums žinoma, kad buvo 1988 metais toks „bananų balius“, ir kas tame „bananų baliuje“ buvo aktyvūs veikėjai?“, – Seimo posėdžių salėje ministrės teiravosi parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad SSRS vidaus kariuomenės padaliniai turėjo dvigubą paskirtį. Jie ne tik perveždavo kalinius, saugojo kalėjimus, bet ir dalyvaudavo vaikant mitingus bei demonstracijas, kaip nutiko 1988 metų rugsėjo 28 dieną sostinės Katedros aikštėje vykusio mitingo metu.
Tačiau teisingumo ministrė M. Vainiutė Seimo posėdyje sutriko. „Aš atsiprašau, bet man ta sąvoka „bananų balius“ tikrai nėra žinoma. Tikrai atsiprašau“, – ištarė ji.
LR Teisingumo ministrė, gimusi 1962. Socialinių mokslų (teisės) daktarė, per tą sovietinę agresiją prieš civilius prie Katedros ji dirbo mokytoja. Vau, sakytų Seimo Pirmininkas, bet čia TIKRAI WOW. Kas tas Bananų balius?Posted by Rita Miliute on Tuesday, December 12, 2017
DELFI primena, kad tuo metu M. Vainiutei buvo 25 metai – Vilniaus Pedagoginiame institute įgijusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos kvalifikaciją, dabartinė ministrė tuo metu dirbo Rokiškio 3-ojoje vidurinėje mokykloje.
Kaip DELFI sakė istorikė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė, „bananų baliaus“ pavadinimą gavęs 1988-aisiais vykęs mitingas buvo skirtas Molotovo – Ribentropo sutarties slaptojo protokolo (jis nusakė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą ir neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą DELFI) pasmerkimui.
„Mitingas „Bananų baliaus“ pavadinimą gavo, nes vidaus kariuomenė tuo metu panaudojo jėgą prieš taikius gyventojus, taip pat ir gumines lazdas – „bananus“. Reikia pažymėti, kad mitingą organizavo ne Sąjūdis, bet Lietuvos laisvės lyga, atvirai reikalavusi pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą, panaikinti jo padarinius Lietuvai ir atkurti šalies nepriklausomybę. Tai buvo pačios radikaliausios lietuvių tautinio pasipriešinimo organizacijos sukviestas mitingas – šiuo požiūriu jis labai reikšmingas“, – aiškino istorikė.
Ji pasakojo, kad į mitingą susirinkę žmonės netikėjo, kad prieš juos bus panaudota jėga.
„Vis dėlto tuometinio Sovietų sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo deklaruotas viešumas, demokratija, įvairios politinės reformos teikė vilties, kad galima viešai svarstyti įvairius klausimus, o Lietuvos laisvės lygos surengtas mitingas buvo skirtas istorinei problematikai. Visuomenė tuo metu svarstė įvairius klausimus, todėl buvo tikėtasi, kad ir šis mitingas praeis taikiai, nenaudojant jėgos, juolab, kad prieš tai vykę Sąjūdžio organizuoti mitingai buvo taikūs“, – kalbėjo N. Maslauskienė.
Pasak istorikės, „bananų balius“ buvo jau paskutinis toks jėgos panaudojimas, mat sovietinių represinės struktūros savo veiksmus buvo suderinę su tuometine partine vadovybe, ir tai turėjo rimtų politinių padarinių tuometinei valdžiai. Dėl kilusio Lietuvos žmonių nepasitenkinimo tokiais veiksmais pasikeitė Lietuvos Komunistų partijos vadovybė.
„Tuo metu atsistatydino LKP Centro komiteto pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila, vėliau buvo nutarta, jog iš pareigų reikia pasitraukti ir antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas (jo iniciatyva prieš taikaus mitingo Vilniuje dalyvius buvo panaudoti specialūs SSRS vidaus kariuomenės daliniai DELFI). Žinoma, svarstant LKP Centro komitete šitą klausimą, buvo suformuluota, kad R. Songaila išeina į pensiją. Vietoje jo buvo išrinktas Algirdas Brazauskas, kuris tuo metu pasižymėjo tuo, kad vienintelis iš Komunistų partijos vadovų nebijojo dalyvauti Sąjūdžio mitinguose“, – pažymėjo N. Maslauskienė.
Jos teigimu, „bananų balius“ turėjo labai didelę įtaką tuometinei visuomenei, radikalizuojant nuotaikas. Po šio įvykio išsiplėtė tautinio atgimimo judėjimas, ir Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė įgijo daugiau šalininkų ir daugiau rėmėjų.
„Buvau tų įvykių liudininkė. Lietuvos žmonėms, ypač vidurinio, vyresnio amžiaus, tie įvykiai negalėjo išdilti iš atminties, nepriklausomai nuo to, ar jie juose dalyvavo, ar stebėjo, ar sužinojo iš masinės informacijos priemonių. Vis dėlto tokio amžiaus žmonės tuo metu aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, didesnė dalis žmonių palaikė Sąjūdį, ir Molotovo-Ribentropo paktas buvo ta tema, kuria buvo visuomenėje labai plačiai diskutuojama, ji labai stipriai paveikė visuomenės atmintį, įsitikinimus, pažiūras, vertybes“, – akcentavo N. Maslauskienė.