Lietuvos medikų sąjūdis, kurį remia 41 tūkst. peticiją pasirašiusių asmenų, prašo 30 proc. didesnių atlyginimų medikams jau nuo sausio 1 dienos. Medikų atstovai skaičiuoja, kad tam reikia 204 mln. eurų.
Tačiau valdantieji jiems žada 20 proc. didesnes algas nuo gegužės, ir 10 proc. didinti rezidentų atlyginimus nuo sausio.
„Tas mūsų netenkina“, - sakė Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas Vytautas Kasiulevičius.
Pasak jo, tam būtina sutelkti visus valstybės resursus. „Seimo narių kompetencija yra priimti sprendimą ar keisti mokesčių sistemą, ar priimti kitus sprendimus, tai jų kompetencija. Manome, kad tam galima panaudoti ir valstybės rezervą, nes, kaip jūs žinote, sveikatos priežiūros specialistų, ypač slaugytojų, atlyginimai yra labai žemi“, - sakė V. Kasiulevičius.
Aiškino, kad galimybės ribotos
Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad biudžete numatyti pinigai rezidentų algas nuo kitų metų sausio kelti 10 proc., o visų medikų algas nuo gegužės – 20 proc.
„Tai tikrai realu. Jeigu mes matysime, kad galimybės yra geresnės, tai priklauso nuo mokesčių surinkimo, aš neatmetu, kad iš PSD gali būti pojūtis ir didesnis“, - sakė S. Skvernelis.
Finansų ministras Vilius Šapoka patikino, kad visų lūkesčių neįmanoma patenkinti dėl to, kad galimybės yra ribotos.
„Kaip ir šeimoje sudarant šeimos biudžetą tų poreikių visuomet yra daug, o galimybės yra ribotos. Turime pinigų tiek, kiek visi mes mokesčių mokėtojai sumokame į biudžetą. Buvo išskirti aiškūs prioritetai – tai yra skurdo mažinimas, sveikatos apsaugos stiprinimas, mūsų šalies saugumo užtikrinimas ir ekonomikos skatinimas, tai toms sritims buvo didžiausi padidėjimai“, - sakė V. Šapoka.
Mato struktūrinių problemų
Lietuvos medikų sąjūdis, vadovaudamasis Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų peticija, kurią pasirašė daugiau kaip 41 tūkst. piliečių, kreipėsi į Seimą su prašymu „grąžinti per daugelį dešimtmečių susikaupusią skolą nacionalinei sveikatos sistemai ir išsaugoti darbuotojus jame, ir užtikrinti, kad medikų atlyginimai didėtų jau nuo kitų metų pradžios.
Medikai skaičiuoja, kad atlyginimų problemos sprendimui reikia papildomų 204 mln. eurų. Jie taip pat atkreipia dėmesį į sistemines problemas, dėl kurių susidaro daugiau kaip 500 mln. eurų trūkumas.
Seimo narių balsuojant dėl PSDF biudžeto medikai prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimas ir medikų atlyginimai yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje, už valstybės draudžiamus asmenis kasmet į PSDF pervedami daugiau negu dvigubai mažesni valstybės asignavimai negu mokama už dirbančiųjų asmenų sveikatos priežiūrą. Tai sudaro 450 mln. eurų sumą kasmet.
Medikų sąjūdžio atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant nepalankių Valstybinio audito išvadų dėl 2016 metų PSDF biudžeto, 2018 metais ir toliau planuojama Privalomojo sveikatos draudimo įmokų lėšomis apmokėti fondui priskirtas valstybės funkcijas, nors įstatymu numatytas jų finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos.
Medikai aiškina, kad tai daroma neatsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad už asmenų mokamas draudimo įmokas negali būti finansuojama nemokama medicinos pagalba ir nedraustiems negali būti teikiamos paslaugos. Dėl to kasmet PSDF biudžetas negauna 70 mln. eurų valstybės asignavimų.