Trečiadienį Seimą turėtų pasiekti Vyriausybės išvada grupės parlamentarų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) parengtam naujos redakcijos STT įstatymo projektui.
Jame numatoma, kad ši taryba jau nuo ateinančių metų turėtų tapti pagrindine Lietuvos antikorupcine institucija. Kaip savarankiškas uždavinys projekte įtvirtinama analitinė antikorupcinė žvalgyba, kurią siūloma vykdyti kriminalinės žvalgybos įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka, nors tuo abejoja Seimo Teisės departamentas.
Tame pačiame projekte numatomas ir algų STT pareigūnams didinimas – tam papildomai prireiks apie 2,3 mln. eurų per metus.
Dar 5,5 mln. eurų reikės prokurorų atlyginimui didinti – tai numatančioms Generalinės prokuratūros darbo grupės parengtoms Prokuratūros įstatymo pataisoms, pateiktoms Seimui, praėjusią savaitę pritarė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
Ateinančiais metais žadama auginti finansavimą ir policijai bei kitoms Vidaus reikalų ministerijos institucijoms: pasieniečiams, ugniagesiams, Vadovybės apsaugos departamentui, Viešojo saugumo tarnybai.
Tik Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai DELFI nurodė, kad šios institucijos asignavimų poreikis ateinantiems metams yra didesnis, negu numatoma skirti.
Prie dokumento prisilietė ir premjero ranka
Gruodžio 7 dieną Seimui pristatytas naujasis STT įstatymo projektas buvo registruotas vos savaite anksčiau – lapkričio 28-ąją. Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo iniciatoriai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausantys parlamentarai, o rengėja – pati STT.
Tačiau pačiame dokumento projekte rašoma, kad jį parengė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto nariai „valstiečiai“ Audrys Šimas bei Dainius Gaižauskas, konservatoriai Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Rasa Juknevičienė, „lenkų“ atstovas Michalas Mackevičius, liberalsąjūdietis Virgilijus Alekna, taip pat NSGK nepriklausantis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Liberalų sąjūdžio narys Vitalijus Gailius bei premjeras Saulius Skvernelis.
Seimui pritarus, STT specialistų pareiginė alga didėtų nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų , vyriausiųjų specialistų – nuo 1366–1627 eurų iki 1662–1893 eurų (neatskaičius mokesčių). Į šią sumą neįtraukiami priedai už stažą, viršvalandžius ir panašiai.
Projekto rengėjai neslepia, kad STT atlyginimus siūlo didinti dėl kitų planuojamų pokyčių. „Kai kada STT pareigūnų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir tarnautojų. Ypač takoskyra išryškėjo lyginant STT pareigūnų tarnybos sąlygas su šiuo metu Seime svarstomu Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir ketinamais teikti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektais“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
Lėšų STT didinimo poreikis grindžiamas parlamentinio NSGK dar gegužę teiktu siūlymu Vyriausybei plėtoti STT žvalgybinę ir analitinę veiklą, siekiant, kad „ilgainiui nuo orientavimosi išimtinai į korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimą būtų pereita prie visapusiškos valstybėje ir aplink ją vykstančių procesų analizės, sprendimų priėmėjų informavimo apie tendencijas, sistemines problemas bei konkrečius korupcijos rizikos veiksnius ir besiformuojančių korupcinių mechanizmų neutralizavimo“.
Kaip DELFI sakė NSGK pirmininkas V. Bakas, šioje Seimo sesijoje buvo deklaruoti kovos su korupcija prioritetai.
„Tam, kad jie nebūtų „popieriniai“, mes imamės tam tikrų teisinių priemonių ir šiek tiek investuojame į kai kurias teisėsaugos institucijas, pertvarkome jas – ar tai būtų prokuratūra, ar STT, ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Negali kelti užduočių, jeigu nesuteiki įrankių, nes iki šiol teisėsaugos įstaigos nebuvo realiai aprūpinamos bent būtiniausia technine įranga, jau nekalbu apie žmones“, – pažymėjo jis.
Pasak V. Bako, šiuo metu kalbama ne tik apie STT, bet ir apie kitų teisėsaugos tarnybų stiprinimą. „Kada kalbame apie antikorupcines veiklas ir šešėlį, stiprinamos visos teisėsaugos institucijos ir prokuratūra“, – aiškino komiteto pirmininkas.
Pagerėjimas žadamas ir kitoms tarnyboms
Seime kelią skinasi ir prokurorų suformuluotas siūlymas didinti jų algas. Praėjusią savaitę parlamentinis SRDK pritarė rugsėjį Seimui pateiktoms Generalinės prokuratūros darbo grupės parengtoms Prokuratūros įstatymo pataisoms, pagal kurias prokurorų atlyginimai turėtų būti susieti su teisėjų algomis. Jei pataisoms pritars Seimas, nuo ateinančių metų prokurorų atlyginimai didės 500–940 eurų per mėnesį.
Labiausiai atlyginimai augtų apygardų prokuratūrų Specializuotų skyrių vyriausiesiems prokurorams – 952,65 euro iki 2309,85 euro (iki mokesčių). Mažiausiai – 508,95 euro – didėtų apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų algos (iki 2375,1 euro). Generalinio prokuroro atlyginimas didėtų 809,1 euro iki 2988,45 euro, jo pavaduotojų – 783 eurais (iki 2766,6 euro).
Kaip pagrindinis argumentas pritarti prokurorų atlyginimų kėlimui nurodoma, kad šiam didinimui neprašoma papildomų asignavimų iš biudžeto. Esą algos didėtų iš vidinių rezervų, nes pastaruoju metu mažėjo prokurorų skaičius.
Kalbama ir apie kitų pareigūnų algų augimą. Dar pavasarį vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas prabilo, kad per trejus metus pirmos grandies pareigūnų darbo užmokestį realu padidinti kone dvigubai – nuo maždaug 600 iki 1000 eurų, atskaičius mokesčius. Tai turėtų būti įteisinta Vyriausybės baigiamame svarstyti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte. Jame pagerėjimas numatomas ir kitiem statutiniams pareigūnams.
Nuo šių metų liepos 1 dienos policininkų atlyginimai jau didėjo 100 eurų: pirminės grandies policijos pareigūnams iki 700 eurų, vidurinės grandies – iki ne mažiau kaip 850 eurų „į rankas“.
Finansų ministerija skelbia, kad daugiau nei 12 mln. eurų augs ir VSD finansavimas. Tačiau šios institucijos Strateginės komunikacijos skyrius DELFI informavo, kad realus didėjimas sieks tik 2,5 mln. eurų, nes likusi suma, beveik 10 mln eurų, iki ateinančių metų sausio 5 dienos turi būti pervesta Turto bankui įsiskolinimams valstybei padengti.
DELFI pasiteiravus, koks yra realus institucijos asignavimų poreikis, VSD informavo: „VSD asignavimų poreikis 2018-iems metams yra didesnis negu „2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo“ projekte numatyti asignavimai VSD“.
Įžvelgia siekį didinti galias
Apie planus didinti teisėsaugininkų atlyginimus teigiamai atsiliepia premjeras S. Skvernelis. Prieš savaitę „Žinių radijui“ jis akcentavo, kad teisėsaugos struktūrose dirbantys žmonės yra lojalūs ir atsidavę valstybei.
Seimo SRDK narys, buvęs jo pirmininkas Algirdas Sysas, komentuodamas siekius didinti atlyginimus teisėsaugininkams, DELFI teigė: „S. Skvernelis stiprina savo elektoratą“.
„Tik taip galiu suprasti. Nes mokytojams pinigų nėra, mokslininkams nėra, medikams nėra, o teisėsaugininkams net ateinančių metų biudžete nenumatytos lėšos“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie prokurorų atlyginimų auginimą, S. Sysas aiškino, kad tam per metus prireiktų 5,5 mln. eurų, o įskaičiavus ir mokesčius „Sodrai“ – beveik 10 mln. eurų, kai sutaupymas šioje institucijoje esą siekia apie 2 mln. eurų.
„Daugiau sutaupyti jie neturi iš kur. Vadinasi, viduryje vasaros ateis ir sakys: prokuratūra bankrutuoja, duokite pinigų. Ir mokesčių mokėtojų pinigai bus nukreipti tenai“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, teigiamų žinių sulaukus prokurorams, jų pėdomis pasekė ir STT. „Jiems atlyginimus siūloma vidutiniškai padidinti po 500 eurų per mėnesį. Nors jei žiūrėtumėme, ką STT pastaruoju metu pridarė, jiems už tuos darbus atlyginimus reikėtų mažinti, o ne didinti. Tik mokytojams S. Skvernelis pasakė, kad jie didesnių atlyginimų gali tikėtis tada, kai pagerins darbo rezultatus, o iš STT to nereikalaujama“, – tvirtino A. Sysas.
Jis stebėjosi, kad teisėsaugininkų atlyginimus keičiantys teisės aktai teikiami ypatingos skubos tvarka, apeinant Vyriausybę, nes juos registruoja Seimo nariai.
„Kai Seimo nariai pradeda teikti tokius siūlymus – tai kažkas nenormalaus. Juk tai valstybės institucijos, ir valstybės – Vyriausybės bei Finansų ministerijos – reikalas tuos klausimus spręsti, matant bendrą vaizdą ir turint viziją, ką tuo pasieksime. O dabar projektai stumiami prieš pat Kalėdas, kai niekas nenori dairytis ir lyginti“, – aiškino politikas.
Apie tai, kad pastaruoju metu finansavimas akivaizdžiai didinamas jėgos struktūroms, DELFI kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
„Atkreipkite dėmesį, kam didėja finansavimas. Labai aiškiai matyti, kad tai praktiškai visos jėgos struktūros, STT, policija ir kiti. Jie turi labai nemažą pliusą. Žinoma, kažkiek didėja ir sveikatos sistemai, galbūt švietimui, bet teisėsaugos sritis tikrai nėra apleista“, – pabrėžė ji.
Politologės manymu, Vyriausybei tinkamai nepaaiškinant šios temos, gali susidaryti įspūdis, kad premjeras labiau rūpinasi ta sritimi, iš kurios atėjo į politiką.
„Žinoma, niekas nesako, kad nereikia stiprios policijos, stiprios teisėsaugos. Bet klausimas, kodėl vienoje srityje matome tokį pozityvą, ir ta sritis nėra kaltinama, kad šantažuoja Vyriausybę ar panašiai, o kitų sričių atstovams tenka kurti įvairius sąjūdžius. Kadangi nėra rimtesnio paaiškinimo, iš to, ką matome viešojoje erdvėje, kartais gali susidaryti įspūdis, kad prioritetai yra teikiami toms sritims, kurios yra uniformuotos ir su antpečiais“, – svarstė R. Urbonaitė.