Kontrolierės teigimu, V. Pranckietis ją diskriminuoja ir dėl šeiminės padėties, ir apskritai dėl lyties. Tokią išvadą ji padarė paskutinę nėštumo savaitę apsilankiusi V. Pranckiečio kabinete bei po gimdymo negavusi leidimo dirbti puse etato.

A. Skardžiuvienė pasakojo, kad gerai jautėsi, tad dirbo iki nėštumo pabaigos – nesinaudojo galimybe du mėnesius iki gimdymo gauti 100 proc. atlyginimo išmoką. A. Skardžiuvienė nėštumo ir gimdymo atostogų išėjo liepos 14 d. – likus 10 dienų iki gimdymo. Iki lapkričio 30 d. A. Skardžiuvienė buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, o nuo gruodžio 1 d., iki vaikui sueis dveji metai, galėjo imti vaiko priežiūros atostogas.

„Kada jau planavau išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, Seimo pirmininkas mane išsikvietė dėl pavadavimo, klausė apie ketinimus. Mano ketinimai buvo, kad jeigu gimdymas praeina sėkmingai, jeigu mano dukrytė ramiai miega, naktį man leidžia pailsėti, jeigu galiu derinti savo darbą su vaiko priežiūra, planuosiu į darbą grįžti jau po dekretinių. Tai yra, derinti tiek vaiko priežiūrą, tiek savo darbus. Tai Seimo pirmininko buvo įvertinta tikrai kritiškai, bet tai jo nuomonė. (…)

Buvo praktiškai paskutinė nėštumo savaitė, išgirdęs, kad norėčiau grįžti ir derinti vaiko priežiūrą su darbu, būdama lygių galimybių kontrolierė, sulaukiau pamokslo, moralo apie tai, kad čia turbūt mano pirmas vaikas, kai pagimdysiu, suprasiu, buvo tarp eilučių pasakyta, kad apkritai turėčiau rūpintis vaiku, o ne darbais“, – kalbėjo A. Skardžiuvienė.

Kadangi liepą pasaulį išvydusi dukrytė rami, kontrolierė nusprendė galinti vaiko priežiūrą derinti su darbu. A. Skardžiuvienė kreipėsi į ją puse etato pavadavusį Seimo kontrolierių Raimondą Šukį su prašymu nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir leisti jai dirbti puse etato. R. Šukys nusprendė, kad dėl to turi spręsti Seimo pirmininkas. V. Pranckietis savo ruožtu prašymus perdavė Seimo valdybai. Čia, jos žiniomis, pasisakė pats Seimo pirmininkas.

„Seimo valdyba nenustatė ne visos dienos darbo laiko. Dar daugiau – nutarė mane gruodžio 3 d. atšaukti iš atostogų vaikui prižiūrėti, dėl to nuo gruodžio 4 d. dirbu pilnu etatu. Tą darau puikiai suvokdama, kad tokiu atveju jokios vaiko priežiūros išmokos negausiu. Kito pasirinkimo, kaip suderinti tiek vaiko priežiūrą, tiek darbą, neturiu.

Tai aiškiai parodo valstybės požiūrį, kad tau ne tik nėra suteikiamos galimybės derinti vaiko priežiūrą su darbu – tave net įpareigoja arba visai nedirbti, arba dirbti pilnu etatu. Jausdama pareigą, priėmiau sprendimą grįžti visai darbo dienai“, – DELFI kalbėjo A. Skardžiuvienė. Sprendimo priežastys jai nebuvo paaiškintos.

Jaučiasi diskriminuojama

A. Skardžiuvienė neslepia – pilna savaitė darbe buvo kupina iššūkių: „Sėdime kartu su dukryte, nes aš vis dar ją maitinu, kartu darbuojamės, kada reikia dalyvauti renginiuose, prašau vyro pagalbos“.

„Aš jaučiuosi diskriminuojama ne tik dėl šeiminės padėties, bet ir apskritai dėl lyties. Mane pavaduojantis Seimo kontrolierius Šukys, vyras, dirbo puse etato, tuo metu man, kaip neseniai pagimdžiusiai, tomis pačiomis sąlygomis dirbti neleido. Turint omenyje, kad Seimo kontrolierius pilnu etatu atliko dar ir savo pareigas, nelabai suprantu, kodėl aš, žinodama savo įstaigos specifiką, puse etato savo pareigų atlikti negaliu, o mane pavaduojantis vyras gali puse etato dirbti.

Jaučiu tam tikrą diskriminaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko priežiūros ir darbo derinimas ypatingai akcentuojamas ES, kaip tik reikėtų skatinti ir sudaryti tokias sąlygas“, – stebisi A. Skardžiuvienė.

Iš privataus verslo į valstybės tarnybą atėjusi A. Skardžiuvienė sako žinanti, kad privačiame sektoriuje darbuotojai po gimdymo skatinami grįžti. Jai žinomas atvejis, kai moteris, būdama nėščia, darbe gavo paaukštinimą, grįžo į naujas pareigas 0,25 etato ir augina vaiką.

„Labai gaila, kad valstybiniame sektoriuje aukščiausi valstybės vadovai šiuo atveju diskriminuoja mane kaip lygių galimybių kontrolierę“, – apgailestavo A. Skardžiuvenė.

Pašnekovė jau kelia klausimą, kur mažylę reikės palikti, kai šiai sueis metai. Mat gaudama atlyginimą, ji negauna išmokos. A. Skardžiuvienė sako tikrai neuždirbanti tiek daug, kad galėtų leisti samdyti auklę.

Dirbti puse etato neleido dėl didelio krūvio

Kaip atsakyme DELFI teigia V. Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė, Seimo pirmininkas nuomonės dėl kontrolierės atvejo kreipėsi į Seimo valdybą. Tai jis padarė remdamasis Seimo statuto 27 straipsniu.

Viktoras Pranckietis

„Po diskusijų Seimo valdyba išreiškė nuomonę, kad dėl didelio Lygių galimybių kontrolieriaus darbo krūvio nustatyti trumpesnę darbo dieną nėra tikslinga.

A. Skardžiuvienė, būdama įstaigos vadovė, vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymu ir Darbo kodeksu, yra kompetentinga spręsti dėl savo darbo laiko, neatsižvelgdama į Seimo valdybos nuomonę“, – sakoma pateiktame komentare.

Į Seimo pirmininką su A. Skardžiuvienės prašymais dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, vaiko priežiūros atostogų nutraukimo ir ne visos darbo dienos laiko nustatymo kreipėsi laikinai kontrolierę pavadavęs Seimo kontrolierius R. Šukys.

Viceministrė: nereikėtų skųstis ant viso pasaulio

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė atkreipė dėmesį, kad lygių galimybių kontrolierė yra valstybės pareigūnė – vienintelė tokia Lietuvoje. Jos atvejis labai konkretus ir ją gali pavaduoti tik kiti kontrolieriai.

„Jei ji nebūtų pareigūnė, tikrai, manau, būtų galima jai dirbti, ji dirbtų ir daugelis mamų sugrįžta, jos gauna darbo užmokestį, viskas tvarkoje. Bet šiuo atveju jos pozicija išskirtinė ir nereikėtų teigti, kad ji visaip diskriminuojama. Ji vienintelė tokia pareigūnė Lietuvoje. (…) Galimybės pareigūnui dirbti pusę dienos nėra numatyta. Galbūt nebūtų Seimas priėmęs vienokių ar kitokių sprendimų, šiuo atveju jos šeiminė padėtis neturi trukdyti ir valstybės pareigų įgyvendinimui, ne tik jos asmeniniam šeimos interesui“, – DELFI sakė E. Radišauskienė.

Eglė Radišauskienė

E. Radišauskienė patikslina, kad E. Skardžiuvienę pavaduojantis kontrolierius R. Šukys nedirba puse etato – jos pareigos tiesiog pavedamos vykdyti kitam kontrolieriui (tuo pat metu jis eina savo tiesiogines pareigas – DELFI).

„Aišku, galima galvoti, keisti sistemas, pati kontrolierė, labai gerai žinodama situaciją, irgi turi galimybę teikti pasiūlymus dėl įstatymo keitimų, čia nereikėtų skųstis ant viso pasaulio, o reikėtų pažiūrėti, ką reikėtų pakeisti, kad tikrai ji galėtų labiau naudotis savo kaip mamos teise“, – kalbėjo E. Radišauskienė.

Viceministrė aiškina, kad valstybė tikrai nereikalauja mamų metus ar dvejus sėdėti namie – esą tikrai nenorima, kad jos prarastų darbo įgūdžius.

Senas vyras aiškina jaunai moteriai, kaip auginti?

A. Skardžiuvienę palaiko Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. Pasak jos, įstatymas aiškina, kad darbdavys neturi teisės kištis į žmogaus privatų gyvenimą.

„Tokie moralizavimai, ką tu turi daryti, auginti vaiką, tuo metu dirbti ar nedirbti – taip darbdavys neturėtų elgtis. Tai visiškai prasilenkia su darbine etika ir su viskuo. Čia yra paternalizavimas – senas vyras, jauna moteris, vyriškis jaučiasi galįs paaiškinti, kaip ji turi auginti vaiką. Manau, čia ir lyties klausimas – jis žino, kur tavo vieta, kad moteris prie vaikų, prie puodų, bet čia ir amžiaus momentas – jauni žmonės nuvertinami kaip negebantys priimti savarankiškų sprendimų. Tai keliaguba diskriminacija – vyrui, ko gero, taip nepaaiškintų, nors galbūt vyrui aiškintų, ką jis iš viso sugalvojo su vaikų priežiūra, gal dar labiau užsipultų ir nesuprastų“, – svarstė M. Jankauskaitė.

Margarita Jankauskaitė

Ji atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą: taip įprasta manyti, nes aukštesnėse sprendimų priėmimo vietose daugiausia vyrai, kuriems gimdyti ir vaikų prižiūrėti nereikia.

„Tada tokį iškreiptą modelį gali sėkmingai taikyti. Bet tai yra negerai, nes modelis turėtų būti pritaikytas visiems žmonėms, taip pat ir jaunoms bei vidutinio amžiaus moterims. (…) Sistema apkritai nepritaikyta tokiems žmogiškiems atvejams“, – apgailestavo pašnekovė.

DELFI primena, kad dar 2011 m. į panašią situaciją buvo pakliuvusi tuometė Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė. Ji gimdymo laukė darbe, antraip būtų buvusi paralyžiuota komisijos veikla.

Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu 5 metams skiria ir atleidžia Seimas.

Kaip numato Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo bei teikia su tuo susijusias objektyvias ir nešališkas konsultacijas. Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų.