„Lietuvos aukštojo mokslo laidotuvėmis“ pavadinta protesto akcija vyko S. Daukanto aikštės prieigose. Vilniaus universiteto Filosofijos ir Istorijos fakultetų langai buvo padabinti gedulo kaspinais, buvo atliekama laidotuvių muzika.
Protesto akciją palaikęs Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas teigė, kad dabartinė situacija nebegali tęstis, nes dėl jos išsilavinimo kokybė ir absolventai nebegeba sukurti ekonominės, socialinės ir kultūrinės vertės, kuri yra reikalinga mūsų valstybės tvarumui užtikrinti.
„Šiandien mūsų valstybė finansuoja aukštąjį mokslą du kartus prasčiau negu leidžia jos išgalės pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parametrus. Finansavimas turėtų būti dukart didesnis - jeigu vidurkis yra 1,3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) skirto aukštajam mokslui, tai 2016 metais jis tesudarė 0,68 proc. BVP”, - sakė A. Žukausko.
Rektorius teigė, kad Vyriausybė turi parengti aiškų planą, kaip ji žada pasiekti, kad universitetų dėstytojai, mokslų daktarai išeitų iš atlyginimo zonos, kurioje šiandien yra.
„Šiandien asistentas, mokslų daktaras po dešimties metų studijų, tarptautinių stažuočių gauna vairuotojo vidutinį atlyginimą Lietuvoje, o profesorius, jau dvidešimt metų išdėstęs ir išdirbęs mokslinį darbą gauna pardavimų specialisto vidutinį Lietuvos atlyginimą“, – teigė A. Žukauskas.
Pasak rektoriaus, profesoriaus alga turėtų siekti 2,5 tūkst. eurų. Tokiu atveju ji prilygtų vidutinės grandies vadovo ir specialisto algai. Šiuo metu VU profesorius gauna 1,2 tūkst. eurų atlyginimą.
„Turime pasiekti bent Estijos lygį. Ši alga yra svarbus riboženklis, kuri leidžia pradėti kviestis profesūrą iš užsienio. Šiandien mes neturime tarptautinės dimensijos Lietuvos aukštajame moksle. (…) Tai reiškia, kad mes negalime parengti absolventų, pajėgių konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Ir kadangi mūsų absolventai nepajėgūs konkuruoti tarptautinėje rinkoje, tai ir visa šalis nepajėgi ten konkuruoti“, - sakė A. Žukaukas.
Traukiasi iš aukštojo mokslo
VU Tarptautinių santykių ir politikos instituto dėstytojas Liutauras Gudžinskas teigė, kad protesto akcija reikalaujama trumpuoju laikotarpiu yra atsižvelgti į esamą padėtį, ir per antradienio balsavimą dėl valstybės biudžeto padidinti investicijas į dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus.
„Vyriausybė dabar yra numačiusi kelti 22,6 mln. eurų, tai yra gana ženkli suma, bet tai toli gražu nėra pakankama, kad būtų atstatyta ta lėšų stoka, kokia egzistuoja. Nuo 2008 metų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai buvo įšaldyti ir šiuo metu visos Europos Sąjungos mastu mes esame kone paskutiniai kalbant apie mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Estija mūsų vidutiniai atlyginimai skiriasi 2-2,5 karto”, - sakė L. Gudžinskas.
Protestuotojai reikalavo, kad per kitus metus atlyginimai kiltų 50 procentų. Tam reikėtų 66 mln. eurų. Iki 2020 metų protestuotojai prašo skirti dar panašią sumą, kad Lietuva pasivytų Estijos lygį.
Pasak dėstytojo, šiuo metu jauni mokslų daktarai tegauna apie 500 eurų, docentai – apie 700-800 eurų atlyginimus. Jo teigimu, jeigu atlyginimai augtų tik tiek, kiek siūlo Vyriausybė, tai to nepakaktų, kad būtų motyvuojami mokslo darbuotojai, kad galėtų tęsti savo tyrimus ir dėstyti.
„Universitetuose žmonės traukiasi iš aukštojo mokslo. Mes bijome, kad 10-15 proc. pakelti atlyginimai tos problemos neišspręs ir situacija išliks tokia pati, kaip yra dabar“, - sakė L. Gudžinskas.
Pasak jo, dažnai viena iš išeičių, kurių imasi dėstytojai ir mokslininkai, yra papildomi darbai arba dėstymas per keletą aukštųjų mokyklų.
„Tai žiauriai nuvargina, tai kelia labai didelį stresą, ir tada vėlgi kalbėti apie studijų ar mokslo kokybę nėra galimybės“, - sakė L. Gudžinskas.
Konservatorių frakcijos Seime narys Mantas Adomėnas yra pasiūlęs skirti kitų metų biudžete papildomus 10 mln. eurų dėstytojų ir mokslininkų algoms. Jis ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas taip pat buvo atėję į protesto akciją.