„Keista, kad tuo metu, kai neturime lėšų spręsti per mažiems mokytojų, gydytojų, mokslininkų ir kitų atlyginimams, šiandien dauguma Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių pritarė prokuratūros darbuotojų algų pakėlimui. Tam nepritariau tik aš ir Algirdas Sysas“, – tokiu įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narys konservatorius Rimantas Dagys.
Trečiadienį parlamentini SRDK pritarė rugsėjį Seimui pateiktoms Generalinės prokuratūros darbo grupės parengtoms Prokuratūros įstatymo pataisos, pagal kurias prokurorų atlyginimai turėtų būti susieti su teisėjų algomis. Jei pataisoms pritars Seimas, nuo ateinančių metų prokurorų atlyginimai didėtų 500–940 eurų per mėnesį.
Kaip matyti iš R. Dagio paviešinto projekto, labiausiai augtų apygardų prokuratūrų Specializuotų skyrių vyriausiesiems prokurorams – 952,65 euro iki 2309,85 euro (iki mokesčių).
Mažiausiai – 508,95 euro – didėtų apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų algos (iki 2375,1 euro). Žemiausios kategorijos apylinkės prokuratūros prokurorų algos paaugtų 574,2 euro iki 2375,1 euro).
Generalinio prokuroro atlyginimas didėtų 809,1 euro iki 2988,45 euro, jo pavaduotojų – 783 eurais (iki 2766,6 euro).
Pasakoja sutaupę, bet kai kurie politikai tuo abejoja
Pagrindinis argumentas pritarti prokurorų atlyginimų kėlimui yra tas, kad šiam didinimui neprašoma papildomų asignavimų iš biudžeto. Kaip nurodoma, algos didėtų iš vidinių rezervų, nes pastaruoju metu prokurorų sumažėjo 200-ais. Iš viso prokurorų algoms didinti reikėtų apie 5,5 mln. eurų.
„Man negaila pinigų prokurorams, ypač žemesniosios grandies, bet atlyginimai turi būti keliami visiems, kuriems jie jau metų metais įšaldyti, o ne tik atskiroms grupėms ir dar tokiomis sumomis iš karto“, – paskelbė R. Dagys.
Jo teigimu, sumos, kuriomis siūloma didinti prokurorų atlyginimus, viršija algas, kurias šiuo metu uždirba Lietuvos jaunieji mokslininkai.
„Manau, kad komitetas socialinio jautrumo testo neišlaikė ir man dėl to gėda. Be to, sužinojome, kad tuoj ateis ir atitinkamas projektas dėl teisėjų ir taip nemažų algų didinimo. Ko gero, ir tam bus taip pat „socialiai jautriai“ pritarta“, – piktinosi R. Dagys.
„Labai blogai“ vertinantis komiteto sprendimą DELFI teigė ir buvęs jo vadovas socialdemokratas A. Sysas.
A. Sysas abejojo ir teiginiais, kad didinimui lėšų prokurorai sukaups iš vidinių resursų. „Nurodoma, kad planuojamam algų padidinimui reikės 5,5 mln. eurų per metus. Tačiau, jei tikėti prokuratūros teikiamais skaičiais, sutaupyta yra 2,5 mln. eurų. Vadinasi, mes pirma priimsime įstatymą, o paskui reikalausime iš Finansų ministerijos, kad trūkstama suma būtų padengta, nors svarstomame biudžeto projekte tokiam didinimui nėra numatyta nė cento“, – tvirtino jis.
Biudžetininkams pasiūlė 50 centų
DELFI primena, jog antradienį Seimas, svarstęs Vyriausybės teikimą dėl pareiginės algos bazinio dydžio, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas, didinimo, pademonstravo daugelį apstulbinusį „dosnumą“.
Jau beveik dešimt metų nekeltą dydį, kuris šiuo metu siekia 130,5 euro, Vyriausybė siūlė padidinti iki 132 eurų. Tačiau parlamentarai pritarė grupės valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų siūlymui šią sumą padidinti dar 50-čia centų iki 132,5 euro. Seimo SRDK siūlė šią sumą didinti iki 137 eurų.
Dėl bazinės algos dydžio Seimas turės balsuoti dar kartą.
Iki 2009-ųjų ekonominės krizės bazinės algos dydis siekė 141,9 euro, tačiau įgyvendinant diržų veržimosi politiką buvo sumažintas.
Nors bazinis dydis atlyginimus augintų procentiškai lygiai, tai nereiškia, kad visų politikų, teisėjų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų kišenės papilnėtų vienoda suma eurų. Kadangi kiekvienos pareigybės apmokėjimo pokytis priklausys nuo jai taikomo atitinkamo koeficiento, kuris dauginamas iš bazinio dydžio, tampa akivaizdu, kad labiausiai būsimasis padidėjimas paliestų aukščiausių kategorijų politikus ir biurokratus, o ant žemiausios pakopos stovintiems „biudžetininkams“ tektų tenkintis vos kelių eurų pokyčiu.
Šią savaitę DELFI skelbė, kaip darbą palikusių pareigūnų „sutaupytų“ atlyginimų dėka yra sprendžiamos policijos pareigūnų pajamų problemos. Kaip paaiškėjo, dar rugsėjį policininkų vadovai pritarė siūlymui iš lėšų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms ekonomijos nuo šių metų spalio iki gruodžio pabaigos „motyvuoti darbuotojus per vienkartinę priemokos formą, atsižvelgiant į pareigūnų darbo stažą“.
Tokios vienkartinės išmokos gali siekti nuo 15 iki 30 procentų darbo užmokesčio, tačiau kas konkrečiai bus tokiu būdu paskatintas, sprendžia konkrečių policijos įstaigų vadovai.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė skatinimo sumanymą vertino itin skeptiškai.
„Statutinėje policijos sistemoje yra horizontali karjeros galimybė. Pareigūnas turi galimybę uždirbti daugiau, užimdamas tam tikras pareigas – už laipsnį, už darbo stažą ir panašiai. Visa kita apima metiniai vertinimai: jeigu tu iš tikrųjų dirbi labai gerai, įgyji galimybę uždirbti daugiau. Tačiau niekur nėra reglamentuotas toks dalykas, kad kažkokia Policijos taryba priimtų sprendimą, kaip panaudoti sutaupytas darbo užmokesčio lėšas. Kieno sąskaita jos sutaupytos?“, – sakė ji DELFI.
Prokuratūra išdėstė savo poziciją
Atnaujinta 16.27 val. Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, savo poziciją dėl planuojamo prokurorų atlyginimo didinimo pateikė Generalinė prokuratūra.
„Atsižvelgdama į viešai paskelbtus teiginius, apie tai, kad priėmus naująjį Lietuvos prokuratūros įstatymą visų prokurorų atlyginimai neva padidės 500-900 eurų, prokuratūra siūlo susipažinti su viešai prokuratūros interneto svetainėje skelbiamais šiuo metu prokuratūroje mokamų atlyginimų vidurkių dydžiais“, – nurodoma paskelbtame pranešime.
Jame teigiama, kad iš nuolat skelbiamų duomenų matyti, kad didelį rezonansą sukėlusioje lyginamojoje lentelėje prokurorų gaunami atlygimai yra nurodyti be dabar mokamų priedų už kvalifikacinius rangus, kurių siekiama atsisakyti priimant įstatymo pataisas, ir be priedų už darbo stažą.
„Tokiu būdu lyginant dabar mokamus atlyginimus su numatytais įstatymo projekte, sukuriamas klaidingas įspūdis, kad priėmus aptariamas įstatymo pataisas prokurorų atlyginimai padidės vos ne 40 procentų“, – rašoma pranešime.
Prokuratūra informuoja, kad šiuo metu svarstomais Prokuratūros įstatymo pakeitimais ir papildymais siekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už prokuroro darbą, labiau skatinti prokurorus siekti aukštesnių ir vadovaujamų pareigų bei įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurios įpareigojo numatyti priemones, didinančias motyvaciją dirbti prokuroro darbą.
Kaip teigiama, nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą siūloma organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimus atliekantiems Generalinės prokuratūros bei teritorinių apygardų prokuratūrų prokurorams ir taip skatinti juos dirbti būtent šiose baudžiamojo persekiojimo srityse, kurioms būdinga didesnė smurtinio bei kitokio nusikalstamo poveikio rizika. Siūlomais darbo užmokesčio pakeitimais taip pat siekiama padidinti tų vadovaujančios grandies prokurorų darbo užmokestį, kurių atlyginimai šiuo metu yra beveik tokie pat kaip ir eilinių prokurorų.
„Pažymėtina, kad po prokuratūros pertvarkos, vadovaujančių prokurorų skaičius sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 190 iki 87, tačiau atsakomybė – ženkliai padidėjo. Tai viena iš priežasčių, dėl ko per skelbiamas atrankas į vadovų pareigas dažnai nesulaukiama konkurencingo pretendentų skaičiaus. Tikėtina, kad didesnis atlyginimas daugiau prokurorų skatintų siekti karjeros ir vadovaujamų pareigų“, – nurodoma pranešime.
Šiomis pataisomis siūloma taip pat atsisakyti prokurorų kvalifikacinių rangų, o už juos dabar mokamus priedus įtraukti į pareiginės algos koeficientą.
„Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros 2017 metų darbo užmokesčio fondas, palyginti su 2008 metų darbo užmokesčio fondu, numatytu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, išliko sumažintas 4 proc., nors teismų, Valstybės kontrolės ir kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondai ne tik grąžinti į prieš krizę buvusį lygį, bet ir padidėjo“, – paskelbė prokuratūra.