"Lukiškių aikštėje stovės Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais - komisija ką tik patvirtino ekspertų ir visuomenės balsavimo rezultatus!
Džiugu, kad dauguma vilniečių taip pat balsavo už A. Labašausko memorialo idėją.
Padarysiu viską, kad ši idėja būtų privesta iki konkretaus projekto ir realizuota!",- dar neprasidėjus spaudos konferencijai Vyriausybėje, feisbuke parašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Skulptoriaus ir dizainerio A. Labašausko pasiūlymas – aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas šlaitas, būtų užbaigtas vertikaliu, griežtos formos, skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Kalvos šlaite formuojamą memorialinę sieną – skulptūrinį memorialo reljefą – menininkas ketina sukurti darydamas medžių kamienų ir medžio ruošinių atliejas.
Kaip atspirties tašką autorius pasitelkia medinių partizanų bunkerių sienos pavyzdžius bei miško – lietuviams svarbaus ir strategiškai, ir sakraliai – elementus. Gauta „negatyvi“ reljefinė forma pagal menininko sumanymą, esant tam tikram saulės apšvietimui, formuos realistiškos bunkerio sienos ir miško elementų iliuziją.
Autorius siekia, kad suformuotame landšafte įkurdintas minimalistinis reljefas primintų, kam turime būti dėkingi už savo privilegiją gyventi laisvi. Ornamentiškoje skulptūrinėje formoje būtų įrašyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai: Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kiti.
Kaip sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, komisija 7 balsus skyrė A. Labašausko projektui, vienas pasisakė už Vyčio idėją. Tuo metu visuomenės balsai pasiskirstė taip: po 37 proc. balsavo už Vytį ir A. Labašausko projektą. Visuomenės apklausoje Vytis nežymiai aplenkė A. Labašausko idėją – už juos sulaukta atitinkamai 11 966 ir 11 919 balsų. Šiuos projektus skyrė tik 47 balsai.
Už Vyčio skulptūrą dažniau pasisakė vyrai, vyresni ir ne Vilniaus gyventojai, už nugalėtoju išrinktą kalvos idėją – vilniečiai, jaunimas, moterys.
Susumavus visuomenės ir komisijos balsus, A. Labašausko idėja surinko 10 balsų iš 16, Vyčio projektas – 4 iš 16.
Skaidrumu neabejoja
Ar konkurso vykdytojai pasiruošę galinčiai kilti nepasitenkinimo bangai? Juoba Vyčio iniciatoriai jau anksčiau įtarė neskaidrumą, žadėjo bet kuriuo atveju savo skulptūrą įkurdinti Lukiškių aikštėje.
„Čia paaiškės, ko mes iš tikrųjų norime. Ar kad aikštė būtų sutvarkyta, ar taip, kaip aš sugalvojau, ne kitaip? Visuomenininkų yra įvairių ir įvairių grupių, šios dirbtuvės kaip tik sudarė galimybę pasisakyti ir kitoms grupėms, matote, jos abi gana konsoliduotos. Tai, kad abu projektai surinko po faktiškai 36 proc balsų, labai akivaizdžiai rodo, kad visuomenėje nėra vienos nuomonės.
Jeigu mes manome, kad esame demokratinė visuomenė, turime pripažinti ir kitokią nuomonę, jeigu mūsų visuomenėje kas nori, kur nori, ką nori gali statyti, aš tikrai negaliu šito komentuoti, čia jau viešosios tvarkos principai, kas kur ką gali statyti“, – teigė G. Žemaitytė.
Laikinasis Vyriausybės kancleris, darbo grupės vadovas Alminas Mačiulis sakė, kad visuomenės apklausoje 14 proc. balsų pripažinti negaliojančiais, tačiau jie nedominavo kuriame nors variante. „Kitaip tariant, tolygiai maždaug atmesti nuo už visus penkis balsavusių“, – teigė A. Mačiulis.
Kultūros ministerijos ir ŠMC organizuotų kūrybinių dirbtuvių finaliniame etape varžėsi penki projektai. Siekiant, kad atrenkant tinkamiausią projektą dalyvautų visa Lietuvos visuomenė, buvo inicijuotas elektroninis balsavimas per e. pilietis sistemą. Elektroninio balsavimo rezultatai sudarė 50 procentų galutinio įvertinimo.
Būsimojo Lukiškių a. memorialo tikslas – pagerbti ir įamžinti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.
Daugiausiai viešų diskusijų sukėlė Vyčio paramos fondo kūrybinės grupės siūlomas memorialas, kuris susideda iš trijų pagrindinių elementų – memorialinio apskritimo aikštės grindinyje, Vyčio skulptūros su horizontaliu postamentu ir valstybinės vėliavos ant stiebo aikštės centre.
Kita idėja – architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir kolektyvo „aexn“ darbas „Šviesti tiesa“, siūlantis Vyčio kryžiaus formos šviečiantį aukurą, reaguojantį į žmogaus prisilietimą ir interaktyvių simbolinių grindinio apšvietimo elementų.
Dar vienas darbas – skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko projektas, kuriame siūloma įrengti aikštėje Memorialinę siena medžių motyvais, kuri primintų partizanų bunkerius.
Kraštotyrininkas Algimantas Lelešius siūlė memorialą su devyniais nedideliais baseinėliais, išdėstytais aikštėje Vyčio kryžiaus forma. Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros siūlomi akcentai – galimybė kiekvienam aikštės lankytojui atlikti simbolinį garbės sargybos veiksmą, skulptūrinės formos statiniuose žmonės būtų filmuojami ir taip papildytų aikštėje nuolat rodomus vaizdus
Liepos pabaigoje ekspertų komisija šių autorių pasiūlymus atrinko iš daugiau nei 30 idėjų. Nuo tada ŠMC komanda dirbo su visų penkių projektų autoriais, konsultavosi su istorikais, menininkais, urbanistais, valstybinės reikšmės renginių protokolo, technologijų bei teisės specialistais.
Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje konkursas