„Aš kategoriškai nesutinku, kad mano atžvilgiu būtų duotas sutikimas mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę“, – penktadienį per komisijos posėdį sakė K. Pūkas.

Jis pažymėjo, kad inkriminuojami veiksmai traktuojami ne kaip nusikaltimai, o kaip baudžiamieji nusižengimai, be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje „nėra nurodyta nė viena aplinkybė, kad aš siekiau seksualinio pasitenkinimo“.

„Šis ikiteisminis tyrimas yra politinis susidorojimas su manimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų rankomis“, – pareiškė K. Pūkas.

Seimo laikinoji komisija penktadienį planuoja patvirtinti savo išvadą, ar Seimui reikėtų panaikinti K. Pūko imunitetą.

Jo advokatė Aušra Ručienė prašė rengti uždarą posėdį, tačiau komisijos pirmininkas „valstietis“ Antanas Baura konstatavo, kad uždari posėdžiai rengiami tik tuo atveju, jei svarstoma informacija, susijusi su valstybės paslaptimi. Kitais atvejais uždarą posėdį galima rengti tik gavus Seimo pritarimą.

Advokatė taip pat siūlė, kad komisija paprašytų prokuratūros pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, teigdama, kad be jos negalima tinkamai neįvertinti K. Pūko gynybos argumentų, tačiau komisija nusprendė, kad jau turi pakankamai informacijos – tiek generalinio prokuroro teikimą, tiek bylą kuruojančių prokurorų paaiškinimus.

Prokurorai K. Pūkui nori pateikti įtarimus dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.

Seimo komisijai nuo birželio pabaigos nepavyksta patvirtinti išvados dėl K. Pūko teisinės neliečiamybės panaikinimo, nes Seimo narys vis pateikdavo nedarbingumo pažymėjimus. Tokį pažymėjimą komisija buvo gavusi ir praėjusią savaitę. Dokumente buvo nurodyta, kad K. Pūkas serga nuo lapkričio 9 dienos, o nedarbingumo pabaiga nenurodyta.

Šis dokumentas sukėlė abejonių dėl jo teisėtumo. Be to, K. Pūkas buvo užfiksuotas nedarbingumo metu besirūpinantis tėvų sodybos remontu, dėl to praėjusios savaitės pabaigoje jis iškviestas į gydymo įstaigą. Po to Seimo narys pirmadienį atvyko ir į Konstitucinį Teismą, kur nagrinėta jo apkaltos byla, ir pasirodė Seimo posėdžiuose.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis birželio pabaigoje kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti K. Pūko teisinę neliečiamybę.

Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo.

Prokuratūros duomenimis, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio-vasario mėnesiais K. Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.

Seime taip pat pradėtas apkaltos procesas K. Pūkui. Konstitucinis Teismas šioje byloje jau rašo išvadą.

K. Pūkas į Seimą buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje. K. Pūkas teigia, kad su juo susidorojo politiniai oponentai, nes jis yra „nesisteminis politikas“.