„Mums trūko nuoseklumo. Vieną kartą laimėdavo tendencija, pagal kurią lenkų-lietuvių santykių intensyvumas buvo susijęs su lenkų švietimo Lietuvoje, lenkų pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose ar gatvių pavadinimų lentelių regionuose, problemų sprendimu. Kita pusė gi sakė, kad tik padidinę mūsų santykių intensyvumą galime rasti Lietuvos lenkų problemų sprendimą“, - sako K. Szczerskis, kuriam neretai pranašaujamas užsienio reikalų ministro postas.

Anot jo, jis iš buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio politikos Lietuvos atžvilgiu išmoko vieną universalią pamoką.

„Mūsų pirminė užduotis lenkų-lietuvių santykiuose yra turinio kūrimas, t.y. sukūrimas situacijos, kurioje abi šalis gali kalbėti apie konkrečius bendrus projektus, tokius svarbius, kad jų įgyvendinimas yra abipusiai gyvybiškai svarbus. Tik kai mums tai pavyks pasiekti, galėsime laukti teigiamo rezultato sprendžiant Lietuvos lenkų problemas“, - sakė jis.

K. Szczerskis taip pat pažėrė kritikos buvusiai valdančiajai partijai „Piliečių platforma“ (Platforma Obywatelska - red.) ir konkrečiai buvusiam užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui, kuris, anot jo, į lietuvius žiūrėjo iš aukšto ir to neslėpė.

„Šiandien prezidentas Duda stengiasi – daugiausia remdamasis saugumo politika – užpildyti lenkų-lietuvių santykius konkrečiu turiniu. Turime panašias grėsmes iš Rytų pusės, bendradarbiaujame NATO rėmuose ir remiame vieni kitus stengdamiesi sustiprinti atgrasymo priemones Rytiniame flange“, - sakė Lenkijos prezidento patarėjas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos lenkų negalima vertinti kaip vientisos grupės.

„Egzistuoja bent trys Lietuvos lenkų grupės Lietuvoje ir kiekviena jų turi skirtingą veiklos strategiją. O į Lenkijos žiniasklaidą prasimuša daugiausiai emocijos ar argumentai vienų iš tų grupių. Vertinant Lietuvos lenkų padėtį Lietuvoje vertėtų vengti stereotipų ir supaprastintų schemų“, - įsitikinęs aukštas Lenkijos pareigūnas.

Anot jo, teigiami pokyčiai Lietuvos lenkų situacijoje atsirastų grįžus prie L. Kaczynskio politikos – tokia yra ir Lenkijos prezidento nuomonė.

Jis taip pat pakomentavo situaciją, kuri sukėlė Lietuvos ir Ukrainos pasipiktinimą, kai Lenkijos pasuose galėjo atsirasti Vilniaus ir Lvovo vaizdai.

„Edukacinių pasų idėją vertinu kaip visiškai klaidingą ir turiu viltį, kad ji nebus įgyvendinta. Pasas yra praktinio naudojimo dokumentas, o ne edukacinė medžiaga. Be to, situacija, kurioje įvairių šalių pasienio pareigūnai turėtų dėti antspaudus ant Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atvaizdo, yra profanacija“, - sakė K. Szczerskis.