Seimas prie šio klausimo ketina sugrįžti, kai sulauks Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, į kurią dėl galimo teksto neatitikimo kreipėsi Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Andrius Palionis.

„Yra apskųsta Etikos ir procedūrų komisijai, kad tekstas yra ne toks, kokį patvirtino pati komisija. Norime išsiaiškinti tai, (...) kad nebūtų klaidų“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Paklaustas, ar tokį apsisprendimą galėjo nulemti būsimas balsavimas dėl kitų metų biudžeto, kuriame reikalingas ir A. Skardžiaus balsas, V. Pranckietis tokį politinį motyvą paneigė. „Nėra jokios politinės priežasties. Niekur net slaptose nematomose jums diskusijose nebuvo toks klausimas keliamas. Svarbūs yra visi balsai biudžetui, ir tų balsų biudžetui tikrai yra“, - sakė V. Pranckietis.

Seimo vadovo teigimu, dokumentai turi būti atsakingai parengti. „Mes turime atsakingai ruošti dokumentus. Aš nežinau, kas ką ten pakeitė, išsiaiškins Etikos ir procedūrų komisija“, - sakė V. Pranckietis.

Tyrimą atlikusios Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius apgailestavo, kad išvadų pateikimas Seimui užsitęs.

„Kitą savaitę Etikos ir procedūrų komisija spręs, ar nagrinėti kreipimąsi, dar kitą savaitę nagrinės, tai dar mėnuo. Gal tai yra susiję su biudžeto svarstymu?“, - svarstė politikas.

Į etikos sargus kreipęsis Seimo narys Andrius Palionis atmeta kaltinimus dėl esą vilkinimo. „Ne vilkiname, bet norime, kad būtų viskas teisingai, kaip balsavo komisija praėjusį ketvirtadienį. Užregistruotose išvadose yra kai kurie punktai, kurie buvo patvirtinti kaip vienas, išskirti į du atskirus punktus. Norime, kad tai, už ką mes balsavome praėjusį ketvirtadienį dirbdami iki 20 val. 30 min., išvadoje ir būtų. (....) Tai, už ką mes Seimo nariai balsavome posėdyje, turi išvadoje ir atsispindėti. Išvados esmė nesikeičia, bet yra kai kas išbraukta, kai kurie punktai yra dingę, už kuriuos mes balsavome“, - žurnalistams sakė A. Palionis.

Jo nuomone, problemų dėl teksto neatitikimo galėjo atsirasti ir dėl laiko stokos, nes komisija dirbo iki vėlaus vakaro.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis kritiškai vertina tai, kad klausimo pateikimas yra nukeltas. „Vertinu blogai, akivaizdu, kad Socialdemokratų darbo frakcija deda visas pastangas, kad šis klausimas būtų dar švelninamas kokiu nors būdu arba apskritai jis nebūtų svarstomas. Skardžių bandoma išgelbėti visais būdais“, - žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jo nuomone, tai susiję su balsavimu dėl kitų metų šalies biudžeto. „Tai, be abejonės, sietina su balsavimu dėl kitų metų biudžeto, nes, nesant valdančiosios daugumos, kiekvienas balsas yra auksinis“, - sakė G. Landsbergis.

Kaip ELTA jau skelbė, parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario A. Skardžiaus atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija ketvirtadienį ketino pateikti Seimui savo išvadas. Seimo narys Vytautas Bakas turėjo pateikti savo ir parlamentarų Jurgio Razmos bei Kęstučio Mažeikos atskirąją nuomonę, kurioje siūloma Seimui parlamentarą A. Skardžių pašalinti iš Seimo Energetikos komisijos.

Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis, šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Lapkričio 9 d. už komisijos išvadas balsavo 8 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė - 1.

Vitalijaus Gailiaus vadovaujama komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.

Komisija nustatė, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už žemės (priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 863 eurus per metus.

Civiliniame kodekse numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

„Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis, nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta“, - nustatė tyrimo komisija.

S. Skardžiuvienės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajono Čiūtelių kaime nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų, vadovaujantis Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartimi.

„Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010-2012 metais) nuomininkas - UAB „Renovacijos partneriai“ - mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį - 17 500 eurų (po mokesčių - 14 875 eurus). 2013 metų antrą ketvirtį žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų).

Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų antro ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų S. Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį - 23 863 eurus (po mokesčių - 20 283 eurus). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, tuo pačiu ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis kaip 17 500 eurų (iki mokesčių)“, - sakoma komisijos išvadose.

Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.

Tyrimo metu nenustatyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir įstatymų, ar kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.

Komisija ištyrė ir epizodą, susijusį su Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijomis.

„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, taip pat į tai, kad vienas iš Baltarusijos bendrovės akcininkų yra Seimo nario šeimos draugas, buvęs bendrapartietis ir bendradarbis, verslininkas Romualdas Patalavičius, aktyviai užsiimantis atsinaujinančių išteklių energetikos verslu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, o pats Seimo narys yra aktyviai veikiantis energetikos srityje specialistas, be to, yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje, - visuomenėje galėjo kilti abejonių, kad Seimo nario Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai“, - sakoma komisijos išvadose.

Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Seimo nutarime numatytas klausimas, į kurį turėjo atsakyti Komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį buvo pradėtas gavus Seimo narių pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlikusi komisija pareiškė, kad negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą bei viešinti jo duomenų.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.