Kaip informavo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, vienas iš šio tyrimo epizodų yra susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ įmonėje keletą pastarųjų metų vykusiais procesais. Tiriamos tam tikros technologinės sistemos - „Klub-U“ sistema, vertinama dešimtimis milijonų eurų, kuri, NSGK vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Vieno iš tyrimo epizodų yra susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ valdymo sistemomis – jų įdiegimu, įsigijimu, kurie šios dienos vertinimu, yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais“, - pažymėjo V. Bakas.
Pasak jo, atlikdamas tyrimą, NSGK turi išsiaiškinti kelis aspektus: nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu laikotarpiu buvo diegiamos minėtos sistemos, nustatyti asmenys, kurie dalyvavo priimant sprendimus, taip pat įvertinti, ar buvo padaryta žala valstybei, ir jei padaryta, galvoti, kaip pašalinti pasekmes.
Antradienį šiame epizode komitetui liudijo parlamentarai - buvęs susisiekimo ministras ir premjeras ekssocialdemokratas Algirdas Butkevičius bei jo politinis kolega, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
DELFI primena, kad NSGK domisi tuo, kaip, modernizuojant „Lietuvos geležinkelių“ sistemą, lokomotyvuose buvo įdiegta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistemą „Klub-U“, naudojanti rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS.
Seime anksčiau keliems konservatorių parlamentarams suabejojus šios sistemos saugumu „Lietuvos geležinkeliai“ buvo patvirtinę, kad ji įdiegta maždaug trečdalyje lokomotyvų.
Ekspremjeras: klauskite tiekėjų
Trečiadienį komitete liudijęs A. Butkevičius piktinosi, ęsą prasidėjus šiam parlamentiniam tyrimui jį pribloškė išgirsta informacija, neva daugelis šioje srityje priimtų sprendimų buvo padaryti jo darbo metu.
„Tuo metu, kai buvo užsakyti lokomotyvai, aš nedirbau ministru“, - tvirtino A. Butkevičius.
NSGK narius jis tikino taręsis su ekspertais, kurių taip ir neįvardijo – jie esą informavo, kad tuo metu, kai vyko konkursas lokomotyvams įsigyti (sutartis tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės „Siemens“ AG Transporto sistemų grupės buv pasirašyta 2005 metų liepos 21 dieną – DELFI), jo sąlygose buvo įrašytas reikalavimas dėl saugaus eismo valdymo.
„Lietuva negalėjo daryti įtakos – sistema saugaus eismo turi būti suderinta su esama sistema, kuri sujungta su Latvijos, Kaliningrado srities ir Baltarusijos sistemomis. Ta pati sistema veikia ir mūsų oro erdvėje“, - tvirtino A. Butkevičius.
V. Bakui pasiteiravus, ar A. Butkevičiui atrodo normalu, kad buvo sumontuota rusiška įranga, taip pat ir palydovinė, kuri leidžia stebėti NATO šalies oro erdvę, Kaliningrado tranzitą, visą mūsų transporto judėjimą, buvęs susisiekimo ministras tvirtino, kad jam einant tas pareigas „tuo metu su Rusija buvo ekonominiai santykiai geri“.
„Ar jūs žinote, kad šiuo metu visą oro eismą valdo amerikiečiai ir rusai, ir jų yra viena tarptautinė organizacija? 24 palydovai rusų, tiek pat amerikiečių“, - aiškino jis.
Išėjęs iš NSG posėdžio, A. Butkevičius, žurnalistams uždavus tą patį klausimą, aiškino: „Norėjau patikslinti – jokia rusiška valdymo sistema nėra įdiegta“.
„Pasikartosiu: konkursas buvo paskelbtas dar man nebūnant susisiekimo ministru, 2005 metais. Jo sąlygose buvo įrašyta, kad eismo valdymas turi būti priderintas prie esamo ir prie kaimyninių valstybių. Kitokia sistema negalėjo būti įdiegta, nes ją pasirinko „Siemens“ - lokomotyvų gamintojai“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Jis pažymėjo įsigilinęs į šį klausimą, susitikęs su specialistais. „Aiškiai buvo pabrėžta, kad ta sistema yra sukurta Rusijos ir amerikiečių. Ir jeigu būtų į tuos lokomotyvus sumontuota kažkokia kitokia sistema, kuri yra Vokietijos, Prancūzijos lokomotyvuose, tai tie lokomotyvai Lietuvoje būtų stovėję patvoryje“, - tvirtino politikas.
V. Bakas, po posėdžio žurnalistų paklaustas, ar jam žinoma tai, apie ką kalbėjo A. Butkevičius – esą kažkokios sistemos gali valdyti ir oro, ir karinio transporto maršrutus, sakė: „Vienas iš mūsų tyrimo objektų bus oro navigacija ir ten vykę procesai. Bet tai yra kitas etapas. Dabar nenorėčiau komentuoti to, ką kalbėjo A. Butkevičius. Tai tikrai suteikia labai įdomios informacijos, kuri natūraliai kelia klausimus. Bet komitetui klausimų kyla ir daugiau“.
DELFI paklaustas, ar A. Butkevičiaus paviešinta informacija jam buvo naujiena, NSGK pirmininkas sakė: „Aš neatsakysiu į šį klausimą. Teisingiau atsakysiu, bet šiek tiek vėliau“.
Neigė buvus įtaką
Tiek A. Butkevičius, tiek R. Sinkevičius neigė buvus verslo ar politikos įtaką, skiriant į pareigas bei pratęsiant kadencijas tuometiniam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai.
Pasak A. Butkevičius, šis ilgametis vadovas jau buvo paskirtas į pareigas, kai jis pradėjo dirbti susisiekimo ministru, o S. Dailydkos kadencija pratęsta, A. Butkevičiui jau baigus ministro veiklą
Tuo metu R. Sinkevičius kalbėjo, kad, tęsiant S. Dailydkos kadenciją, jam įtakos niekas nedarė.
„Man neatrodė, kad jis dirba blogai, dėl ko būtų galima kadencijos nepratęsi. Didelių priekaištų darbe negirdėjau. Ji vadybininkas buvo visai neblogas. Bet kiekvienoje didelėje organizacijoje galima rasti priekaištų, arba teigti, kad valdymo struktūra galėtų funkcionuoti geriau. Ta prasme buvo priekaištų, bet jie nebuvo tiek dideli, kad imčiausi nepratęsti kadencijos“, - kalbėjo buvęs susisiekimo ministras.
Klausiamas, ar dėl S. Dailydkos darbo sutarties pratęsimo jis nepatyrė spaudimo iš verslo grupių , atstovų, jis tai neigė.
DELFI primena, kad Seimas spalio 19-ąją pritarė valdančiųjų siūlymui įpareigoti parlamentinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą per pusmetį atlikti tyrimą, atsakant į klausimus „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“.
Tyrimas dėl „Lietuvos geležinkelių“ yra sudėtinė šio darbo dalis.