Tai išsiaiškino Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimą. Pirmąją tyrimo dalį galite rasti čia.
Suskaičiavo, kiek reikėtų imigrantų
„Prognozuojama, kad dėl gana sparčiai mažėsiančio gimstamumo ir sparčios jaunesnio, vidutinio amžiaus gyventojų emigracijos, bus juntama sparti visuomenės senėjimo tendencija. Darbingo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų (15–64 m. amžiaus demografinė grupė) sumažės maždaug 8,8 proc., nuo 1 mln. 876 tūkst. 2017 m. pradžioje, iki 1 mln. 711 tūkst. 2022 m. pradžioje“, – įžvalgomis su DELFI dalijosi tyrėjas.
Pasak R. Tučo, įtakos tam turės ir skaitlingesnių kartų žmonių (dabartinių šešiasdešimtmečių) perėjimas į pagyvenusių arba išlaikomo amžiaus asmenų demografinę grupę.
„Taigi, kad išlaikytume ir taip jau per mažą dirbančių žmonių skaičių, per artimiausius penketą metų iš svetur į Lietuvą reiktų papildomai (neskaitant jau dabar atvykstančių) pritraukti bent jau 165 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Į Lietuvą atvykstančių imigrantų skaičius jau dabar turėtų būti bent dvigubai ar net trigubai didesnis, nei yra šiuo metu“, – sakė pašnekovas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus (2012–2016 m.) į Lietuva atvyko 108 tūkst. imigrantų, kurių daugumą sudaro sugrįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.
„Kas mėnesį vidutiniškai atvyko apie 1,8 tūkst. imigrantų. O tam, kad penkerių metų perspektyvoje išlaikytume dabartinį dirbančiųjų skaičių, darbingo amžiaus imigrantų kas mėnesį turėtų atvykti apie 4,5–5,0 tūkst. Ar pavyks tai pasiekti? Labai abejotina“, – pripažino R. Tučas.
Vaikų skaičius taip pat mažės
Anot tyrėjo, Lietuvoje 2017 m. dar labiau išaugus emigracijos tempams, šiek tiek išaugo ir imigracija – į Lietuvą sugrįžtančių ar naujai atvykstančių asmenų skaičius kai kuriais mėnesiais jau viršija ir 3 tūkst., tačiau ne visi jie yra darbingo amžiaus.
„Socialinių ir kitokio pobūdžio problemų bet kokiu atveju neišvengsime, nes ne visuose sektoriuose (pavyzdžiui, švietime) darbo jėgos stygių gali kompensuoti imigrantai iš kitų šalių.
Tikėtis, kad darbo rinką ateityje reikšmingai papildys dabartiniai vaikai, taip pat neverta, nes gyventojų skaičius 0–14 m. amžiaus demografinėje grupėje 2017–2021 m. laikotarpyje, nors kol kas dar lėtai, tačiau taip pat mažės (-0,8 proc).
Vėliau dėl sparčiai mažėsiančio gimstamumo jauniausio amžiaus gyventojų demografinių grupių mažėjimo tendencijos bus gerokai intensyvesnės. Tuo pačiu metu pagyvenusių išlaikomo amžiaus gyventojų (65 m. ir vyresnių) skaičius taip pat augs“, – įspėjo R. Tučas.
Darbingo amžiaus žmonių sumažės 95 proc. savivaldybių
Pasak jo, tiriamuoju laikotarpiu išlaikomo vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas dar nebus didelis ir sieks tik 2,4 proc., tačiau tolesnėje perspektyvoje, kai į šią demografinę grupę palaipsniui įsilies gausi 1955–1964 m. laikotarpyje gimusiųjų karta, augimas bus gerokai spartesnis.
„Tai lems dar didesnį darbo jėgos poreikį, tad ir taip iš esmės nepasiekiama idėja – per artimiausius penkerius metus į Lietuvą papildomai pritraukti bent 165 tūkst. darbingo amžiaus imigrantų, turėtų būti dar ambicingesnė. Darbingo amžiaus (15–64 m.) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius 2017–2021 m. laikotarpyje sumažės net 57-ose iš 60-ties savivaldybių“, – nurodė tyrėjas.
Rezultatai rodo, kad šios demografinės grupės gyventojų skaičius augs tik Neringos (16,5 proc.), Klaipėdos r. (5,1 proc.) ir Kauno r. (4,5 proc.) savivaldybėse.
Sparčiausiai kis Visaginas
Sparčiausiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu išsiskirs Visagino savivaldybė, kurioje jis per penketą metų sumažės beveik ketvirtadaliu (-24,2 proc.).
„Tokius ryškius pokyčius bendrame Lietuvos kontekste lems gana unikali šios savivaldybės gyventojų demografinė struktūra, kurioje itin aiškiai išsiskiria labai skaitlinga priešpensijinio amžiaus žmonių demografinė grupė. Be to, gyventojų emigracija iš Visagino taip pat gana intensyvi“, – pastebėjo R. Tučas.
Prognozuojama, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius per penketą metų taip pat gerokai sumažės Skuodo r. (-19,2 proc.), Pagėgių (-17,9 proc.), Akmenės r. (-17,3 proc.), Joniškio r. (-16,8 proc.), Kelmės r. (-16,4 proc.), Pakruojo r. (-16,1 proc.), Alytaus m. (-15,8 proc.), Ignalinos r. (-15,1 proc.), Rokiškio r. (-15,0 proc.), Pasvalio r. (-14,7 proc.) ir daugumoje kitų Lietuvos savivaldybių.
Darbingo amžiaus gyventojų 2017–2021 m. laikotarpyje sparčiai mažės ne tik kaimiškose, bet ir Lietuvos didmiesčių savivaldybėse: Alytaus m. (-15,8 proc.), Panevėžio m. (-12,6 proc.), Klaipėdos m. (-11,2 proc.), Šiaulių m. (-11,1 proc.), Kauno m. (-10,1 proc.).
Darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės net ir Vilniaus miesto (-1,9 proc.) ir Vilniaus rajono (-1,4 proc.) savivaldybėse.
„Tokius pokyčius Vilniuje lems kiek gausesnių 1955–1964 m. laikotarpyje gimusių darbingo amžiaus gyventojų kartų įsiliejimas į 65 metų ir vyresnių nuolatinių Lietuvos gyventojų demografinę grupę“, – pabrėžė tyrėjas.
Vaikų labiausiai mažės Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvoje
Pasak R. Tučo, prognozuojamos išlaikomo amžiaus (0–14 m.) vaikų skaičiaus kaitos tendencijos Lietuvoje ir visose Lietuvos savivaldybėse bus panašios.
„Nors 0–14 m. amžiaus demografinės grupės gyventojų skaičius sumažės nedaug (-0,82 proc.), tačiau stabilumą pavyks išlaikyti tik dėl 2017–2021 m. laikotarpiui būdingo neskaitlingos 2002–2007 m. gimusių vaikų amžiaus grupės įsiliejimo į darbingo amžiaus nuolatinių gyventojų demografinę grupę (vyresnių nei 14 m.) ir santykinai gausesnės 2009–2016 m. gimusių vaikų amžiaus grupės“, – sakė jis.
Tačiau jaunesnių nei 5 m. amžiaus vaikų skaičius dėl gana sparčiai 2017–2021 m. laikotarpyje mažėsiančio gimstamumo 2022 m. pradžioje bus mažesnis.
2017–2021 m. laikotarpyje sparčiausiai 0–14 m. amžiaus vaikų mažės daugumoje Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvos savivaldybių: Kupiškio r. (-16,4 proc.), Joniškio r. (-16,4 proc.), Pakruojo r. (-14,2 proc.), Kelmės r. (-14,1 proc.), Rokiškio r. (-13,9 proc.), Biržų r. (-12,8 proc.), Ignalinos r. (-12,5 proc.), Visagino (-11,7 proc.).
Taip pat vaikų skaičius sparčiai mažės kai kuriose Pietų Lietuvos savivaldybėse: Lazdijų r. (-14,2 proc.), Alytaus m. (-13,2 proc.), Vilkaviškio r. (-11,7 proc.).
Daugiau vaikų – Vilniuje, Kauno r., Neringoje
Tačiau priešingas tendencijas stebėsime Kauno r. (0–15 m. amžiaus vaikų skaičius išaugs 8,7 proc.), Neringos (6,6 proc.), Birštono (4,8 proc.), Klaipėdos r. (4,5 proc.), Palangos m. (4,2 proc.), Druskininkų (3,8 proc.) savivaldybėse.
„Tai – didmiesčius supančios žiedinės, kurortinių miestų savivaldybės“, – dėmesį atkreipė R. Tučas.
0–14 m. amžiaus vaikų skaičius 2017–2021 m. laikotarpyje nedaug išaugs ir Kauno m. (1,2 proc.), Klaipėdos m. (0,5 proc.) savivaldybėse, tačiau didžiausiu augimu išsiskirs Lietuvos sostinė Vilnius, kuriame 0–14 m. amžiaus vaikų skaičius išaugs net 12,4 proc.
Tiesa, gimstamumas Lietuvoje gana sparčiai mažės jau nuo 2017 m., o Vilniaus m. sav. gimstamumo mažėjimo tempai įsibėgės truputį vėliau – nuo 2019 m.
„Be to, 0–14 m. amžiaus vaikų migracija (vidinė migracija, emigracija) santykinai yra nedidelė – tai taip pat kurį laiką padės išlaikyti šios demografinės grupės stabilumą. Tačiau tai truks neilgai – po 2021 m. 0–14 m. amžiaus demografinės grupės mažėjimo tempai gerokai išaugs ir tam didžiausios įtakos turės mažėjantis gimstamumas. Prognozuojama, kad šios tendencijos neaplenks ir Vilniaus m. sav.“, – sakė R. Tučas.
Jau kitąmet – mažiausias gimusių kūdikių skaičius per pastaruosius 60 metų
Keletą pastarųjų metų (2009–2016 m.) buvo stebimas šiek tiek išaugęs gimstamumas, kuris yra sietinas su gausesne reprodukcinio amžiaus žmonių karta („kūdikių bumo“ kartos vaikai). Tačiau šis laikotarpis jau baigėsi – skaitlingesnes reprodukcines gyventojų kartas palaipsniui keičia mažiau skaitlingos, todėl toliau stebėsime gana spartų gimstamumo mažėjimą.
„Jau 2018 m. Lietuvoje bus fiksuotas mažiausias gimusių kūdikių skaičius per pastaruosius 60 metų – t.y., nuo pat „kūdikių bumo“ laikų XX a. 6 deš. Iki šiol to paties laikotarpio neigiamas „rekordas“ priklausė 2005 m., kai Lietuvoje, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, gimė 29,5 tūkst. kūdikių. Taigi, kasmet bendras gimusių vaikų skaičius Lietuvoje gali mažėti maždaug 900–1 tūkst. kūdikių, o per penkerius metus sumažės maždaug (-12,6 proc.)“, – aiškino tyrėjas.
Anot jo, tik dviejose savivaldybėse 2017–2021 m. laikotarpyje prognozuojamas gimusių vaikų skaičiaus augimas: Klaipėdos r. (4,3 proc.) ir Kauno r. (3,3 proc.).
Visose kitose savivaldybėse gimusių vaikų skaičius mažės. Per artimiausius penkerius metus (2017–2021 m.) gimusių vaikų skaičius labiausiai sumažės Visagino (-31,4 proc.), Rokiškio r. (-22,2 proc.), Alytaus m. (-21,5 proc.), Kupiškio r. (-21,4 proc.), Jurbarko r. (-20,3 proc.), Skuodo r. (-19,9 proc.) ir kt. savivaldybėse.
Gimusių vaikų skaičius gana sparčiai mažės ne tik Alytaus m., bet ir kitose Lietuvos didmiesčių savivaldybėse: Panevėžio m. (-19,6 proc.), Klaipėdos m. (-19,0 proc.), Šiaulių m. (-17,8 proc.), Kauno m. (-13,2 proc.).
„Gal iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikėtina, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad pastaruosius kelis metus augęs gimusių vaikų skaičius Vilniaus m. sav., per ateinančius penkerius metus sumažės maždaug dešimtadaliu (-9,4 proc.)“, – nurodė pašnekovas.
Gerokai lėčiau gimusių vaikų skaičius mažės Lietuvos didmiesčius juosiančiose savivaldybėse (išskyrus Klaipėdos r. ir Kauno r., kuriose jis augs): Šiaulių r. (-2,7 proc.), Alytaus r. (-4,9 proc.), Vilniaus r. (-5,0 proc.), Panevėžio r. (-5,5 proc.).
Gimstamumo rodiklių neigiamas tendencijas didele dalimi lems moterų skaičiaus svarbiausiose reprodukcinėse amžiaus grupėse, 20–24 m., 25–29 m. ir 30–34 m., mažėjimas.
Liks tik senoliai?
„Pagyvenusių išlaikomo amžiaus (65 metų ir vyresnių) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos bus priešingos, nei prieš tai aptartų jaunesnio amžiaus gyventojų demografinių grupių.
Pagyvenusių žmonių skaičiaus kaitai didžiausios įtakos turi ne gyventojų migracijos, o natūraliosios kaitos procesai, todėl prognozės yra patikimesnės. Tyrimų rezultatai rodo, kad pagyvenusių išlaikomo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius Lietuvoje išaugs 2,4 proc. – nuo maždaug 550 tūkst. 2017 m. pradžioje, iki 563 tūkst. 2022 m. pradžioje“, – sakė tyrėjas.
Regioniniu aspektu, pagyvenusių išlaikomo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų demografinėje grupėje 2017–2021 m. laikotarpyje skirtingose savivaldybėse prognozuojamos gana priešingos gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos.
Šios demografinės grupės skaitlingumas per artimiausius penkerius metus daugiausia išaugs tose savivaldybėse, kuriose iki šiol gyveno gana daug jaunesnio amžiaus žmonių: Visagino (31,1 proc.), Neringos (22,1 proc.), Klaipėdos r. (12,9 proc.), Palangos m. (11,9 proc.), Vilniaus r. (11,7 proc.), Kauno r. (10,6 proc.), Alytaus m. (10,1 proc) ir dar 22 Lietuvos savivaldybėse (t.y., iš viso 29 savivaldybėse).
„Išskirtina, kad garbaus amžiaus gyventojų skaičius išaugs visose Lietuvos didmiesčių savivaldybėse. Tikėtina, kad pingant būstui garbaus amžiaus žmonių skaičius Lietuvos didmiesčiuose augs dar sparčiau. Mažesnės būsto kainos sudarys palankias sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms jį įsigyti ir įsikurti arčiau miestuose gyvenančių vaikų, gydymo įstaigų ir t.t.“, – įžvalgomis dalijosi R. Tučas.
Socialinė našta sparčiai augs
Lietuvoje bus ir savivaldybių, kuriose pagyvenusių išlaikomo amžiaus gyventojų skaičius sumažės.
„Pirmiausiai, tai tos Lietuvos savivaldybės, dažniausiai esančios Šiaurės Rytų (išskyrus Visagino ir Utenos r. ), Pietų Lietuvoje (išskyrus Alytaus m., Birštono, Druskininkų, Marijampolės) ir pietinėje Žemaitijos dalyse, kurios jau kurį laiką išsiskiria santykinai didesne vyresnio amžiaus žmonių dalimi“, – kalbėjo tyrėjas.
Pagyvenusių išlaikomo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius 2017–2021 m. laikotarpyje sparčiausiai mažės Ignalinos r. (-7,1 proc.), Biržų r. (-6,3 proc.), Anykščių r. (-6,1 proc.), Šakių r. (-5,8 proc.), Lazdijų r. (-5,7 proc.), Kupiškio r. (-5,7 proc.), Varėnos r. (-5,7 proc.), Ukmergės r. (-5,2 proc.), Molėtų r. (-5,1 proc.), Kelmės r. (4,6 proc.), Švenčionių r. (5,6 proc.) ir kt. Lietuvos kaimiškose savivaldybėse.
„Tai turės įtakos dar dviems išvestiniams demografiniams rodikliams: pagyvenusių išlaikomo amžiaus žmonių koeficientui ir demografinės senatvės koeficientui.
Esant santykinai trumpai vidutinei gyvenimo trukmei, darbingo amžiaus asmenims tenka išlaikyti gana didelį pagyvenusių išlaikomo amžiaus asmenų kiekį. Neabejotina, kad ši socialinė našta Lietuvoje sparčiai augs.
Pavyzdžiui, jei 2017 m. sausio 1 d. pagyvenusių išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas buvo 29, tai tyrimo duomenys rodo, kad 2022 m. sausio 1 d. bus 33, o tolesnėje perspektyvoje išaugs dar labiau“, – sakė R. Tučas.
Taigi jis pataria kuo greičiau ir ryžtingiau vykdyti darbingo amžiaus žmonių pritraukimo į Lietuvą politiką.