„Mes matome deformacijas maždaug ties 140 altitude, kur yra pagrindinis nelaidus sluoksnis, besiformuojančias praktiškai visu kalno perimetru. Bet deformacijos, atotrūkiai, įplyšimai, trūkiai yra matomi visuose kalno šlaitų pusėse“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.

Pasak tarnybos vadovo, tai galima sustabdyti, tam yra numatytos laikinosios priemonės, kaip lietaus kanalizacija.

Nuošliaužų formavimąsi geologas aiškino nepalankiais orais. „Pažiūrėkite, kokie orai buvo, kokie krituliai – ekstremalūs, avariniai krituliai, ir nebuvo suvaldyti. Yra drenažinė sistema kalno viršuje, ji turi būti veikianti idealiai, surenkanti 100 proc. visus lietaus kritulius, ir juos saugiai nudrenuojanti į kalno apačią, o dabar matome, kad dalis jų ne tik patenka ant pačių šlaitų, tačiau jie įsigeria į kalno vidurio aikštelę ir patenka į šlaitus“, - sakė J. Satkūnas.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovo teigimu, problemos yra paviršinės, ir kalno griūties scenarijaus kol kas nemato.

„Kol kas – paviršinės deformacijos – dirvožemis, velėna, kuri yra nepriaugusi ir technogeninis gruntas, tai yra žmogaus suformuoti įvairūs dariniai, kuriais buvo užpildomos įvairios deformacijos ir šlaitai, tokiu būdu buvo atkuriami, formuojami“, - sakė J. Satkūnas.

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos vadovo, pastatams ant kalno kol kas pavojaus nekyla.

„Davikliai įrengti statiniuose, tai yra aukštutinėje pilyje arba kunigaikščių rūmuose ir vakariniame arba Gedimino bokšte kol kas posvyrių nerodo, nėra jokių pajudėjimų, išskyrus toje vadinamojoje apsauginėje gynybinėje sienoje, ypač pietinėje jos dalyje, ten yra du įtrūkimai, kurie yra aktyvūs“, - sakė J. Satkūnas.

Ruošiasi žiemai

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad šiuo metu svarbiausia pasiruošti žiemai, nes nuošliaužų neabejotinai bus.

„Pagrindinis dalykas, ką norėčiau akcentuoti – šiuo metu viršutinė dalis yra uždengta laikinomis priemonėmis. Jos nėra paruoštos žiemai, todėl mes turime būtinai viršuje įrengti stoginę, aplink Kunigaikščių rūmus įrengti izoliacines medžiagas atsparias šalčiui, viduje įrengti stogą, nes per viršų įbėgęs vanduo išbėga šlaituose. Tai yra pagrindinė nuošliaužų priežastis“, - sakė R. Augustinavičius.

Viceministras atkreipė dėmesį, kad nuošliaužos formuojasi užuolaidų principu, tai yra tam tikru perimetru vis nusikabina užuolaida.

„Todėl pagrindinis tikslas yra tai, kad šita velėna neslinktų žemyn, mes turime uždaryti viršutinę dalį ir šonus, tai yra šlapiuojančią žaizdą, nusausinti“, - sakė R. Augustinavičius.

Pasak viceministro, šiuos darbus numatyta padaryti liepą. Jis pripažino, kad šiek tiek -ne pilna savaite atsiliekama nuo grafiko, nes nuo spalio 13 dienos į pietrytinį šlaitą dėl purvo nebuvo įmanoma įlipti. Todėl į jį pradėta įlipinėti tik nuo lapkričio 5-6 dienos, kai nustojo krituliai.

“Per tą laiką, kol mes negalėjome į pietrytinį šlaitą įlipti, mes ruošėme pagrindus sunkiajai technikai , kuri šiandien yra suvažiavusi prie pietrytinio šlaito“, - sakė R. Augustinavičius.

Laikiną stoginę ketinama uždengti iki gruodžio 1 dienos. Iki to laiko taip pat ketinama pagrindinį pietrytinį nuošliaužos kūną nudrenuoti.

„Kadangi spalio 27 ir lapkričio 1 dienomis susiformavo naujos nuošliaužos, taip pat reikia šiek tiek įsitikinti dėl inžinerinių sprendinių, ir po gruodžio 1 dienos irgi ateisime tvarkyti šitos zonos“, - sakė R. Augustinavičius.

Tvarkymo darbai, pasak viceministro, pereis į pietinį sektorių 2018 metų antroje pusėje.

„Čia negalima paskubinti, nes kaip ne kartą sakiau, reikia devynis kartus pamatuoti, dešimtą kartą pjauti, nes jau matome, kokios gali būti pasekmės, kai kartais nepagalvojame, ir tiesiog suformuojame technogeninį sluoksnį“, - sakė R. Augustinavičius.

Šiaurės vakariniame šlaite, pasak viceministro, 60-70 proc. tvarkybos darbų jau yra padaryta.

Pinigų skirs, kiek reikės

Per Vyriausybės pasitarimą informaciją apie situaciją Gedimino kalne išklausęs Premjeras Saulius Skvernelis teigė negalįs sakyti, kad nebuvo padaryta tai, kas yra įmanoma.

„Šiandien buvo dar kartą pakartota, kad visi resursai, kurie yra reikalingi, bus suteikti. Tai nėra resursų klausimas. (...) Dabar svarbiausia situaciją suvaldyti žiemos laikotarpiu, nes kapitaliniai darbai to šlaito, kuris dabar yra problematiškiausias, jis galės būti realiai pradėtas vykdyti pavasarį“, - sakė S. Skvernelis.

Ministras Pirmininkas patikino, kad kalno tvarkymui bus skirta lėšų tiek, kiek reikia.

„Svarbu, kad tai būtų galima realiai padaryti. Mes galime skirti kiek reikia lėšų, bet jeigu yra techniškai neįmanoma klausimo išspręsti, tai turbūt suprantate, kad ne pinigai tą lemia“, - sakė S. Skvernelis.

Premjeras nemato reikalo Gedimino kalno darbus perduoti Vilniaus miesto savivaldybės žinion.

„Jeigu geriau tvarkytųsi, tai niekas nedraudžia jau dabar teikti konkrečių siūlymų, kuriuos būtų galima įgyvendinti. Matome, kad Vilniaus miesto savivaldybei, deja, daug yra klausimų, kurie yra akivaizdžiai per sunkūs visose srityse. Nemanau, kad mes dar turėtume savivaldybę apsunkinti perduodant šitą kalną“, - sakė S. Skvernelis.

Trijų kryžių kalno padėtis geresnė

Lietuvos geologijos tarnybos vadovo teigimu, Trijų kryžių kalno padėtis yra geresnė.

„Ant Trijų kryžių kalno būklė manyčiau yra stabili. Didelės grėsmės nėra. Įtrūkimai, kurie yra komentuojami, yra sukelti žmogaus. Ten buvo kasama tranšėja, ir ten yra žmonių vaikščiojimo dėka tokie įtrūkimai, galbūt, ir susiformavę, tačiau kalno šlaito stabilumui tikrai grėsmės nekelia“, - sakė J. Satkūnas.

Pasak tarnybos vadovo, dalies menkaverčių medžių ir krūmų pašalinimas nuo šio kalno nepadarys jokios neigiamos įtakos šlaitų stabilumui.

„Turbūt, kad skaudžios pamokos yra išmokstamos labai gerai“, - sakė J. Satkūnas paklaustas, ar nebus pakartotos Gedimino kalno klaidos.