„Be galo, žinokit, baisu. Dar mes čia vaikščiojom žiemą, atrodė tragiškai. Dabar atėjom – baisu“, – skundėsi vilnietė.

„Nepriimtina visiškai. Netvarkoma. Tiek laiko kalbama, o matom dabar kažką bando daryti“, – sakė vilnietis Arvydas Sekmokas.

Dauguma sutiktųjų spėjo, kad visos bėdos – dėl prieš keletą metų ant kalno iškirstų medžių. Kiti aiškina, kad viska dėl itin lietingo rudens.

DELFI primena, kad naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite įvyko šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, įgriuvo dalis pagrindinio tako. Dėl to kalnas uždarytas lankytojams, šiuo metu vykdomi avarijos likvidavimo darbai.

Kaip sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, kalnas lankytojams uždaromas „iki atskiro sprendimo“. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja. Nuslinkusi nuošliauža yra viena didesnių, susiformavusių pastaruoju metu – 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio.

Techninis gruntas su velėna nuslinko ir penktadienį. Ši nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto.

Specialistų teigimu, nuošliaužas skatina gausus lietus. Kultūros ministerija teigia, kad pagrindiniai kalno sluoksniai nėra pažeisti, o didelius tvarkybos darbus numatoma atlikti kitąmet.

Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų. Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paragino Vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius. Vyriausybė liepos mėnesį iš Vyriausybės rezervo skyrė beveik 3 mln. eurų Gedmino kalno Vilniuje tvarkymo darbams.