„Aš nemanau, kad sprendimas išiminėti knygas, jas utilizuoti (yra tinkamas – DELFI). Jeigu yra žmonių, kurie nori jas skaityti, jie jas įsigis arba nueis į biblioteką ir vis tiek jas perskaitys, bet kokiu atveju problema yra, matyt, ne šitoje situacijoje, ne knygų likime. Kiekvienas rašytojas – jis mėgstamas, nemėgstamas, palikime tai žmonėms, kurie tas knygas skaito“, - sakė R. Karbauskis.
R. Vanagaitės pareiškimą apie A. Ramanauską – Vanagą jis pavadino neapgalvotu ir neatsakingu, galimai žalingu, skaudinančiu.
„Bet nemanau, kad reikėtų šitaip reaguoti visuomenei, tam tikroms institucijoms. Kada kyla klausimas prokuratūrai, ar kelti bylą, tai yra labai rimtas klausimas, kiek yra padaryta tais pareiškimais žalos, bet knygos šitoje vietoje yra tikrai – ne tas“ , - kalbėjo R. Karbauskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad rašytoja atsiprašė, nors pripažino, kad tai atsakomybės ir nepanaikina, tačiau knygų naikinimas jam primena „senus nelabai malonius laikus“.
„Alma Littera“ nutraukė bendradarbiavimą su R. Vanagaite po jos pareiškimų apie A. Ramanauską-Vanagą. Leidyklos komentarų DELFI nepavyko gauti, po to, kai ji išplatino pranešimą spaudai, ji laikosi tvirtai atsitvėrusi tylos siena.
DELFI primena, kad R. Vanagaitė praėjusią savaitę pareiškė, neva vienas iš Lietuvos partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.
R. Vanagaitė ir jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro taip pat prakalbo apie tariamą A. Ramanausko-Vanago vaidmenį per Holokaustą.
Lietuvos žydų bendruomenė savo ruožtu atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu.
Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius.
Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas-Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas-Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas.
Ne vieną R. Vanagaitės knygą išleidusi leidykla „Alma Littera“ rašytojos mestus kaltinimus partizanų vadui pavadino nepriimtinais ir nutraukė su ja bendradarbiavimą. Lietuvos žydų bendruomenė nurodė gerbianti leidyklos teisę pačiai vykdyti ir plėtoto verslo strategiją, bet sprendimą išimti R. Vanagaitės knygas pavadino neproporcingu.
Seimas 2018-uosius ketina paskelbti A. Ramanausko - Vanago metais, minint jo 100-ąsias gimimo metines.
Po kilusio incidento R. Vanagaitė viešai atsiprašė ir pripažino klydusi. Nepaisant to Generalinė prokuratūra nagrinėja jos pareiškimus. Į prokurorus kreipėsi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba.