Socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis dar pernai gruodį sakė, kad tokią sistemą reikia keisti nedelsiant. Dar jis sakė, kad reikalingi įstatymų pakeitimai bus priimti pavasario sesijoje ir įsigalios nuo lapkričio, tačiau jie nėra nei priimti, nei įsigaliojo, teigiama reportaže.
„Aišku, kad situacija yra negera – tiek su socialinėmis įmonėmis, tiek su neįgaliųjų įdarbinimu. Situacija, deja, nėra pasikeitusi. Nėra koncepcijos“, - sakė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, įstatymų leidybos prerogatyva buvo perleista Seimo nariams. „Buvo iniciatyva iš trijų žmonių – tai yra Seimo narių Justo Džiugelio, Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės, jie inicijavo, (…) deja, pusę metų mes praradome“, - sakė L. Kukuraitis.
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis su tokiais ministro žodžiais nesutiko.
„Mes padarėme visus darbus, kurie priklauso nuo parlamentarų, ir tikrai parodėme politinę valią, kad socialinių įmonių pertvarka būtų įgyvendinta“, - kalbėjo J. Džiugelis.
Laisvės TV žurnalistai atkreipė dėmesį, kad neįgaliųjų darbo klausimus, įstatymus ir lėšų skirstymą stengiamasi pertvarkyti ne pusmetį, o jau penkerius metus. Valdžios, atrodo, neveikia pavyzdžiai, kad norint įsidarbinti ir įdarbinti nereikia nei socialinės įmonės statuso, nei valstybės dotacijų. Kaip ir neįgaliųjų tvirtinimai, kad socialinėse įmonėse jie dažnai tampa įrankiais valstybės pinigams plauti, teigiama reportaže.
Dirbo mįslingomis aplinkybėmis
R.I.T.A. laidoje pakalbintas vyras pasakojo, kad metęs darbą socialinėje įmonėje, kur gaudavo 500 eurų, pas paprastą darbdavį uždirba dvigubai daugiau, nes jo negalia profesijai netrukdo, nors darbingumas oficialiai laikomas ribotu.
„Kai atėjau į darbo pokalbį, jie mažai žiūrėjo į mano patirtį, paklausė, koks yra mano darbingumo lygis. Pasakiau, kad 35 procentai. Teiravausi, kam klausia, nes mano darbui negalia netrukdo, darbą aš padarau. Pasakė, kad tokia sistema, tokia biurokratija ir įstatymai“, - apie savo patirtį kalbėjo anonimu norėjęs likti vyras.
Jis pasako, kad nepagalvojęs padavė pažymėjimą, ir darbdavys jį tuoj pat nuvežė prie darbo biržos, kad užsiregistruotų. „Susitarėme, kad į darbą ateisiu po mėnesio. Pradėdamas dirbti gavau neaiškią darbo sutartį, kad dirbu ne pagal profesiją, bet iš tiesų dirbau pagal profesiją, ir dirbau visai kitoje įmonėje – toje, kurią socialinę įmonę įsteigė“, - pasakojo vyras, kuris teigė toje situacijoje nieko nesupratęs, ir galvojęs, kad tokie yra įstatymai.
Iš jam patikimos pasirodžiusios buhalterės vyras sužinojo, kad Darbo birža moka apie 70 proc.jo atlyginimo, o įmonė tik 30 procentų.
„Supratau, kad tapau priemonė finansinei paramai ir techikai gauti. Tuomet baisiai susipykome, ir aš ėmiau ruoštis išeiti iš darbo“, - pasakojo vyras.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorės Henrikos Varnienės žiniomis, per šiuos metus, iki spalio 1 dienos, įsisteigė 32 naujos socialinės įmonės.
„Aš peržiūrėjau, kokia veikla jos užsiima – miškovežis, miško kirtimas, valymo sektorius, statybos darbai. Tai – tokie masyvūs dariniai, (…) kurie turi apyvartą 6 mln., 1 mln. eurų. Tai yra struktūros, bet štai, prašau, kąsnelis joms yra patrauklus“, - kalbėjo H. Varnienė.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė sutinka, kad socialinės įmonės galėtų spręsti užimtumo problemą, tačiau, pasak jos, tada turėtų aiškiai būti įvardinta, kas tame užimtume dalyvauja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras teigia, kad įvairūs pateikiami duomenys ir skaičiai jam atrodo nepakankami, nors jis pripažįsta, kad analizė, kurią laikytų patikima, turėtų atlikti jo vadovaujama ministerija.
Neturi likti privilegijuotais verslais
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko nuomone, socialinės įmonės negali likti privilegijuotais verslais.
„Šiuo metu mes einame dviem keliais: vienas tai yra atvira darbo rinka, ir ką žmogus su negalia gali gauti iš valstybės tam, kad jis turėtų tokias pačias galimybes įsidarbinti. (…) Mes taip pat bendradarbiaudami su Ūkio ministerija rengiame socialinio verslo koncepciją“, - sakė J. Džiugelis.
Pasak jo, turėtų būti peržiūrėtos visos privilegijos, kurias socialinės įmonės gauna iš valstybės. „Tokia sistema negali toliau egzistuoti“, - teigė J. Džiugelis.
Dotacijų iš valstybės neprašantys darbdaviai tvirtina, kad nėra jokio skirtumo tarp jų darbuotojų, netgi jei daliai jų klausimus užduoti ir atsakymus gauti reikia raštu.