Tiesa, vis mažiau žmonių gali sau leisti taip išlaidauti, trūksta ir laiko, tad kapaviečių priežiūros tendencijos keičiasi.

Vieniems – kone meno kūriniai, kitiems – nė padoraus kryželio

Antradienį Vilniaus rajone esančiose Karveliškių kapinėse buvo net tiršta – automobiliai sunkiai tilpo už vartų, pečiais ramstėsi ir prekybininkai, ir norėję aplankyti artimuosius.

Dėmesį atkreipiančių paminklų čia – apstu. Vieni išsiskiria savo dydžiu, kiti – originaliai forma ar neįprasta spalva.

Tokių kone meno kūriniams prilygstančių dirbinių fone, deja, itin išryškėja ir apleisti kapai. Pavyzdžiui, 110 sektoriuje, kur velioniai dėl įvairių priežasčių laidojami valstybės lėšomis, dalis kapų net susmegę, ką jau kalbėti apie tai, kad ne prie visų jų stovi kryželis, seniai nebeaiškios ir kai kurių mirusiųjų pavardės.

Čia palaidoti ne tik neatpažintieji, tie, kurių giminaičiai jų išsižadėjo ar pritrūko pinigų, bet ir, pavyzdžiui, mirties bausme sušaudant nubaustas serijinis žudikas Antanas Varnelis, gyvybę atėmęs 6 senukams ir išžaginęs mergaitę.

Karveliškių kapinės

Įvardijo kainas

„Šiemet daug mažiau žmonės išleidžia. Vienu žodžiu sakyčiau taip – skurdžiau. Dažniausiai žmonės perka tokius paminklus, kurie tiesiog pastačius stovėtų, vidurkis – maždaug 350 eurų“, – DELFI sakė įmonės „Vilniaus paminklai“ administratorė Žana.

Anot pašnekovės, prabangių paminklų ieškančių – vienetai. Labiausiai įsimena jai, kai užsakomos religinės skulptūros, tačiau ir tokių prašymų esą labai sumažėjo.

„Emigrantai, žinote, irgi pinigų nemėto, stengiasi, kad kuo pigiau. Tik jie išsiskiria tuo, kad nori tų variantų, kurie reikalauja mažiausiai priežiūros – kloja plytelėmis arba trinkelėmis. Nutinka ir taip, kad užsako labai prabangų variantą, bet pasitaria su giminėmis, pamąsto, pinigų neužtenka ir persigalvoja“, – dėstė Žana.

Anksčiau svarbus būdavo dydis ir grožis, dabar – kaina

Pasak jos, kaip sunku įvardyti, kokios spalvos ir formų drabužiai populiariausi, taip nelengva apibendrinti ir paminklų pardavimus.

„Sakyčiau, gal daugiau skaidytus paminklus renkasi. Tai – natūralių formų akmenys, kurių nereikia formuoti, tad jie – pigesni. Ir apvalūs būna, ir aukšti, vienas kampas aukštesnis, kitas – žemesnis, kaip pavyko, taip pavyko. Anksčiau žmonės žiūrėdavo, kad būtų ir gražus, ir didelis, o dabar – kad pigus“, – apgailestavo pašnekovė.

Žanos teigimu, daug mažiau asmenų nusprendžia paminklus papuošti ir artimųjų nuotraukomis.

„Prieš maždaug 7 metus būdavo labai populiaru, o dabar to tarsi nebėra. Užsakinėja labai minimaliai, palyginimui – jei prieš 7 metus per tą patį laiką užsakydavo 100 vienetų, tai dabar – vos 10“, – kalbėjo ji.

Karveliškių kapinės

Išleidžia daugiau, kad nereikėtų dažniau lankyti

„Kapaviečių projektų“ meistras Paulius DELFI taip pat nurodė, kad dideli paminklai iš tiesų buvo populiaresni anksčiau, o šiuo metu esą vyrauja minimalizmas.

„Gal taupo, nes ir akmuo dabar kainuoja brangiau nei seniau. Vyrauja ir mada kapus dengti plokštėmis, o ne, pavyzdžiui, skaldele, kad mažiau priežiūros reikėtų. Ypač šiemet tai jaučiasi“, – aiškino jis.

Pasak Pauliaus, tokios kapavietės apdailos dažniau pageidauja emigrantai.

„Skaldele užpilti kainuoja apie 100 eurų, o plokštėmis – gali ir 3 tūkst. eurų kainuoti. Tačiau trūksta laiko, neprivažinės žmonės, todėl renkasi ir tokį variantą“, – kalbėjo pašnekovas.

Papasakojo apie madas

Anot meistro, dažniausiai lietuviai renkasi paminklus, kainuojančius maždaug 300-400 eurų.

„Pastebėjau, kad anksčiau žmonės norėdavo kone vien apvalių formų paminklų, o šiemet daug kas pageidauja stačiakampių, televizoriais mes juos vadiname. Tokios formos paminklas geriau dera ir prie minėtų plokščių“, – sakė Paulius.

Būna, pripažino jis, kad lietuviai į kapines patys neša ir lauko akmenis, tarkime, ir jūroje nugludintus.

„Šiemet gal tik 4 žmonės prašė ant paminklų išskaptuoti mirusio veidą, nuotrauką įdėti. Labai nedaug. Beveik visi paminklai – tušti, nebent kryželiu bronziniu dekoruoja“, – kalbėjo jis.