„Įdomu, ar ir man lemta matyti tai, ką matė mano mama ir senelė? Suprantu, kad galbūt kalbu niekus, bet kaip bus, jeigu regėjimą matysiu ir aš? Galbūt yra koks šio reiškinio mokslinis paaiškinimas?“, – tokius klausimus DELFI pažėrė mergina, pasidalijusi šiurpiais giminaičių liudijimais.

Tiesa, nei teologas, nei psichiatras nieko nepaaiškinamo šioje istorijoje neįžvelgė.

Vizija pasirodė apie 5 val. ryto

„Mama nuolat pasakoja, kaip mirė jos uošvis. Atrodo, buvo tikras vaiduoklių šou. Anot mamos, iki atmintinos lapkričio dienos uošvio sveikata buvo gera, jis niekuo nesiskundė. Tačiau tą dieną mama teigia mačiusi keistą viziją. Ji pasirodė apie penktą valandą ryto, kai dar visi giliai miegojo.

Mama tvirtina tuomet pramerkusi akis ir išvydusi per sieną žengiantį vyro tėvą. Mamos teigimu, jai norėjosi šaukti, budinti šalia miegojusį tėtį, tačiau uošvis pridėjo pirštą prie lūpų ragindamas tylėti“, – tikino Rita.

Anot jos, seneliai miegojo kitame namo gale, atitvertame nuo jos tėvų gyvenamų kambarių siena, baldais užstatytais praėjimais, pro kuriuos nebuvo galimybės praeiti.

Padėkojo, stengėsi ir paglostyti

„Tai mamai kėlė dar didesnį šoką ir baimę. Bet į vaiduoklį panaši uošvio dvasia buvo nusiteikusi taikiai.

„Atleisk, martyt. Tu man visada buvai gera, su tavim vienintele ir atsisveikinu“, – mama tikina šiuos uošvio žodžius girdėjusi labai aiškiai, jie nuolat ausyse skamba ir dabar, nors nuo atmintino įvykio praėjo jau penkiolika metų.

Po to vaiduoklis lyg ir mamą stengėsi paglostyti, ji tvirtina jautusi šaltį, tačiau pirštais paliesti nespėjo – dvasia išnyko tarytum dūmas“, – prisiminė pašnekovė.

Pasak jos, mama pamanė, kad tai – tik sapnas, tačiau, dėl visa ko, nutarė žvilgtelėti, kaip uošvis laikosi.

Rado jau nebegyvą

Ji apsirengė, išėjo į kiemą, apėjo namą iš kitos pusės ir pasibeldė. Duris atidarė anyta.

„Mačiau keistą sapną, – mama paaiškino mano senelei. – Uošvio dvasia su manimi atsisveikino. Viską mačiau taip tikroviškai, kad užsukau net pažiūrėti, ar ko blogo neatsitiko“. Mamos žodžiais tariant, ji manė, kad anyta numos ranka. Tačiau šios akys netikėtai prisipildė išgąsčiu, ji apsisuko ir nubėgo budinti vyro. Tačiau šis gulėjo nejudėdamas, nors visiškai atšalęs dar nebuvo. Kvietė greitąją, tačiau buvo jau per vėlu“, – dėstė Rita.

Kaip paaiškėjo vėliau, miegantį senelį ištiko širdies priepuolis.

„Jis iškeliavo Anapilin tyliai, paryčiais. Maždaug tuo metu, kai savo viziją matė ir mama“, – sakė mergina.

Panašus įvykis – ir močiutei

Ritos teigimu, tapo dar įdomiau, kai paaiškėjo, kad jaunystėje kažkas panašaus buvo nutikę ir jos močiutei.

„Mirties dieną ją aplankė jos tėvo, mano prosenelio, šmėkla. Prosenelis gyveno kaime, o senelė – Panevėžyje. Dukrą ir tėvą skyrė apie pusantro šimto kilometrų. Ji sakė tą minutę dirbusi prie staklių vienoje Aukštaitijos sostinės gamykloje, kai tiesiog prieš save išvydo prosenelį.

Iš pradžių senelė nustebo, mat buvo neaišku, kokiu būdu jos tėtis pateko į gamyklą, į kurią buvo įleidžiama tik su leidimais. Be to, kodėl jis aplankyti dukros atvyko nei šiokiu, nei tokiu metu, vidury darbo savaitės?“, – tuomet kilusius klausimus perpasakojo pašnekovė.

Atrodė kaip sapnas, bet tuoj sužinojo apie tėvo mirtį

Vyras esą stovėjo į nieką nekreipdamas dėmesio ir nemirksėdamas žiūrėjo į savo dukrą.

„Kai atsitokėjusi ji sustabdė stakles ir jau norėjo eiti prie tėvo, šis staiga pakėlė ranką, kuria pamojo tarytum atsisveikindamas. Senelė irgi jau ketino kelti ranką mostui, bet po to prosenelis ėmė ir išnyko.

Senelės teigimu, iš pradžių ji galvojo, kad primigo prie staklių ir jai prisisapnavo. Netgi buvo sustabdžiusi stakles, kad miegas nepasikartotų ir ji netyčia nesusižeistų ar nepridarytų broko. Vis dėlto matytas vaizdas esą buvo toks ryškus ir tikroviškas, kad ji niekaip negalėjo atsikratyti minties mačiusi savo tėvo vaiduoklį.

Tačiau visiškas šokas senelę ištiko grįžus namo. Ten jau jos laukė sesers, kuri gyveno su tėvu, žinutė, kviečianti atvykti į prosenelio laidotuves. Pasirodo, po maudynių pirtyje ir šalto alkoholio prosenelis susirgo plaučių uždegimu, kuris komplikavosi į širdies raumens uždegimą ir pasibaigė staigia mirtimi“, – pasakojo Rita.

Požiūrį pakeitė tėvo liga

Jos teigimu, senelė ilgai apie savo viziją niekam nepasakojo, nes bijojo būti apšaukta beprote. Tik po to, kai išgirdo apie mamos viziją, ji ryžosi prabilti apie ją aplankiusį reginį.

„Nežinau, tikėti ar ne tuo, ką nuolat girdžiu iš savo mamos, ką girdėdavau iš močiutės. Šiaip aš esu religinga, kaip ir visa mano šeima, dėl to neatmetu ir dieviškos tokių vizijų prigimties“, – pripažino mergina.

Nerimą jai kelia ir tai, kad neseniai vėžiu susirgo jos tėtis – Rita jaudinasi, galbūt ir ji pamatys viziją, ką tuomet reikėtų daryti?

Paaiškino, kas nutiko skaitytojos mamai ir močiutei

Teologo, knygos „Paranormalių mitų griovėjas“ autoriaus Gabrieliaus E. Klimenkos teigimu, ši situacija reikalautų išsamesnio tyrimo, tačiau dažniausiai panašiais atvejais esą paaiškėja, kad kalti – melagingi atsiminimai.

„Paprastai asmuo būna kažką panašaus susapnavęs anksčiau, staiga įvyksta lemtingas įvykis, žmogui sapnas grįžta ir jam ima atrodyti, kad tai jis neseniai matė. Tarkime, šiuo atveju – susapnavo, kad siuvykloje matė, atsisveikino, staiga sužino, kad mirė ir, būna, žmonėms kartais atrodo, kad jie tik ką neseniai regėjo. Tačiau tai gali būti senesnis sapnas“, – dėstė pašnekovas, dažnai pristatomas mistinių fenomenų ekspertu.

Anot jo, panašių pasakojimų tenka išgirsti, tačiau šie nėra dažni.

„Paprastai tai būna melagingais atsiminimais paremtos istorijos. Skaitytojos atveju, aš pats greičiausiai nekreipčiau dėmesio, jei ką panašaus pamatyčiau. Kito žmogaus mirčiai įtakos daryti mes negalime. Galime nebent nesąmoningai suorganizuoti, kad tas įvykis nutiktų – tai vadinama Pigmaliono efektu, savaime išsipildančios pranašystės, tačiau mirčiai įtakos tai tikrai nepadarys“, – ramino Ritą G. E. Klimenka.

Kas paprastai tokius reiškinius mato?

Pasak pašnekovo, tokias neva vizijas dažniausiai mato jautrūs žmonės, labiau tikintys antgamtiniais reiškiniais.

„Jie yra labiau linkę pasiduoti emocijoms, įspūdžiui, bet tai gali nulemti įvairiausi faktoriai. Be to, kiekviena istorija, kai vėl ją pasakojame, apdailinama naujomis detalėmis – kai žmogus tiki, vertina įvykį kaip tiesą, jis ir nesąmoningai kartais sukuria įvairias detales. Gali būti kaltas ir nuovargis, žmogus gali nepajusti, kaip akimirkai prisnūdo ir kažką susapnavo“, – tikino teologas.

Jo teigimu, paprastai tokias istorijas pasakoja tie, kurie kažką panašaus prieš nutinkant menamam reiškiniui yra girdėję, galbūt apie tai diskutavę.

„Gali apsireikšti ir haliucinacija kažkokia – begalė įvairiausių faktorių gali nulemti vėlyvesnį traktavimą to, ką asmuo matė prieš tai“, – dėstė G. E. Klimenka.

Atminties spragos užpildomos naujais išgyvenimais

Tuo metu Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius DELFI iš karto pripažino paranormaliais reiškiniais netikintis, tad ir šią istoriją vertinantis skeptiškai.

„Dauguma panašių reiškinių turi pakankamai materialų paaiškinimą. Mūsų atmintis – labai įdomus dalykas. Dažnai spragos po išskirtinio emocinio išgyvenimo užpildomos ir tuo, ko nebuvo. Negalima sakyti, kad žmonės sąmoningai meluoja – jie tiesiog dažnai mūsų sąmonėje neegzistuojančius dalykus padaro egzistuojančiais“, – aiškino psichiatras.

Anot jo, tai – pakankamai dažnas reiškinys sergantiems demensija, turintiems atminties sutrikimų.

„Tie žmonės, kurie serga demensija, dažnai užpildo savo atminties spragas kitais atsiminimais ir ima įsivaizduoti, kad taip iš tikrųjų ir buvo. Tai – visai ne paranormalus reiškinys, o klinikoje sutinkamas dalykas. Maža to, ir tiems, kurie neturi atminties sutrikimų, išgyvenimai sukelia stiprias emocijas, kurios vėliau transformuojasi ir yra atsimenamos kaip vaizdas“, – sakė pašnekovas.

Martynas Marcinkevičius

Gali būti kaltos ir miego būsenos

Pasak M. Marcinkevičiaus, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Ritos mama viziją esą matė paryčiais – apie 5 val. ryto.

„Egzistuoja skirtingos miego būsenos – iš miego pereinama ir į budrumą. Būna, kai sąmonė dar iki galo neužmigusi, tačiau žmogus jau pradeda regėti tam tikrus sapno epizodus. Jei ankstyvais rytais matomi įvairūs vaizdiniai, tai kartais tebūna sapnų tęsiniai.

Negaliu sakyti, kad tai – būdingas visiems reiškinys, tačiau vyresni, miego sutrikimų turintys asmenys kartais giliosios miego būsenos sapną atskiria nuo realybės, bet prabudimo metu jau supainioja“, – kalbėjo jis.

Psichiatro teigimu, mūsų sąmonė kartais prikrečia labai įdomių pokštų.

„Pavyzdžiui, ir patys sapnai. Kas tai yra? Galima sakyti, kažkas iš ano pasaulio. Tačiau, kadangi visi sapnuoja, mums taip neatrodo“, – šyptelėjo pašnekovas.

Sapnas ne pranašauja, o atspindi

Anot M. Marcinkevičiaus, panašūs klausimai, kokius kelia ir Rita, būdingi tik tam tikro tipo žmonėms.

„Be abejo, žmogaus asmenybės tipas, jei tai nėra liga, gali būti priežastis. Pasitelkime kaip pavyzdį ir menininkus, kurie kuria įvairius įdomius vaizdus, dramatiškas eiles – gal kitas tokių dalykų neįsivaizduotų. Panašūs spėjimai (kaip šiuo atveju) gal kokiam matematikui ar mokslininkui nekiltų, dažniausiai. Tai būdinga emocionaliems asmenims, kurie labiau pasiduoda jausmams“, – dėstė pašnekovas.

Paklaustas, ką patartų daryti, jei viziją apie tėtį pamatytų ir Rita, psichiatras nurodė, kad sapnai yra susiję su mūsų gyvenimu ir realybe, tik nereikia to klaidingai interpretuoti.

„Sapnai irgi yra svarbūs mūsų gyvenime, ateina ne iš niekur, kaip sakoma. Dažniausiai konkretus sapnas mus pasiekia, nes galvojame, kas gali nutikti, kai nerimaujame. Taigi ne dėl to kažkas įvyksta, kad tu susapnavai, o susapnuoji dėl to, kad kažkas įvyko. Daryti šiuo atveju nieko nereikia – jei susapnuoji ir neramu, tai tiesiog pasitikrinti. Bet tvirtai galiu pasakyti, kad tie žmonės nemirė dėl to, kad juos kažkas susapnavo. Nuo to žmonės nemiršta“, – nurodė jis.