D. Jauniškis sako vyrus išklausantis, tačiau į jų norus niekada neatsižvelgiantis. DELFI interviu su gydytoju – ne tik apie pacienčių laimę, bet ir atlyginimą emocijomis, gaunamą sėkmingai prisiuvus plaštaką ar pirštus.

– Kiek metų jau esate gydytojas? Kaip atrodo jūsų darbo diena?

– Jau 15 metų esu traumatologas ortopedas, o 13 metų – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Dirbu nuo 7 ryto iki 7 vakaro, kartais iki 8 ar 9. Atvažiuoji į darbą, apžiūri pacientus, perriši, išrašai tuos, kuriems laikas namo, paguldai naujus. Tada einu į operacinę, operuoju iki 15-16 val. O tada dar konsultuoju, rašau ligos istorijas, pildau dokumentus.

Dirbu ne tik Santaros klinikose, bet ir privačiai – „Northway“ ir Baltijos Amerikos klinikose.

– Ką dažniausiai tenka operuoti?

– Yra dviejų rūšių operacijos: ortopedinės-traumatologinės arba rekonstrukcinės ir estetinės operacijos.

– Žinau, kad esate prisiuvęs nukirstą plaštaką. Kiek laiko tokia operacija trunka? Ar šiais laikais tai dar didelis iššūkis?

– Kaip bebūtų keista, prisiūti žmogaus plaštaką gerokai lengviau nei prisiūti, pavyzdžiui, pirštą. Plaštaką prisiuvau maždaug per 6 valandas.

Neseniai turėjau jaunuolį su 7 nukirstais pirštais. Žmogus netyčia pirštus įkišo į metalinės skardos pjaustymo agregatą. Tris vienos rankos pirštus prisiuvau aš, vieną kitos rankos pirštą prisiuvo mano kolega, dar trijų išsaugoti nepavyko – jie buvo per daug sužaloti. Pirštų kraujagyslės smulkios, o plaštakos kraujagyslės pakankamai stambios ir jas susiūti žymiai lengviau. Tai nėra kažkoks didelis iššūkis.

Darius Jauniškis
Apima pasitenkinimo jausmas, kada praėjus tam tikram laikui po operacijos matai, kaip žmogus lanksto pirštus, suima daiktus, pradeda pirštais justi. Mes, gydytojai, gauname atlyginimą ir emocijomis – kai tu kažką padarai ir matai gerą rezultatą, aplanko geros emocijos. Tai užveda.

– Tokiame darbe reikia šaltų nervų?

– Jų labai reikia. Supranti, kad nepadės joks blaškymasis, nervai, jaudinimasis – nugali šaltas protas. Per daugelį metų išsiugdai ir supranti, kad atvežus žmogų, privalai problemą spręsti.

– Užsiminėte apie atlygį emocijomis. O būna, kada rankos nusvyra?

– Rankos nusvyra, kuomet pacientas nesilaiko nurodymų, kai matai, kad rezultatas galėjo būti geras, o jis ar nesuprato, ar kažko nepadarė, ar patingėjo. Būna kartais, kai nieko negali padaryti – tada aplanko frustracija. Esu turėjęs pacientą, kuris važiuodamas automobiliu pro langą iškišo ranką ir prasilenkiant ją nutraukė sunkvežimis. Atvežė į gabalus suplėšytą ranką ir neturėjau ko prisiūti. O jaunuoliui buvo apie 25 metus.

– Be plaštakų, pirštų siuvimo užsiimate plastikos chirurgija. Ką galite pagražinti?

– Žmonės gražinasi daug ką. Populiariausios operacijos, kaip ir užsienyje, kūno kontūravimas, riebalų siurbimas, krūtų didinimo ar mažinimo operacijos. Pakankamai paplitusios pilvo plastikos operacijos. Ateina pagimdžiusios moterys – pasmukęs pilvas joms tikrai trukdo, kai kurioms ne tik estetiškai, kiek fiziškai. Taip pat atlieku senėjimo operacijas – vokai, veidas, nosies operacijos, kurias dažnai darome su LOR gydytojais. Mano specialybė suteikia daug galimybių ir pasitenkinimo, kadangi neapsiriboju viena sritimi, galiu į viską žiūrėti labai plačiai.

– Pakalbėkime apie krūtis. Jų didinimo operacijos tapusios tiek įprastos kaip ir aplinkinių spėlionės, ar moters krūtinė natūrali, ar padidinta. Kodėl, Jūsų nuomone, šis klausimas toks aktualus?

– Manau, kad krūtys – vienas moteriškumo simbolių. Kada apie tai daug kalbama žiniasklaidoje, moterys nori atrodyti gražesnės, sukuriamas toks stereotipas. Nemanau, kad tai yra blogai. Esu matęs daug laimingų moterų, kurios po operacijos jaučiasi moteriškesnės, gražesnės, seksualesnės ir netgi esu skaitęs, kad po tokių operacijų pagerėja jų lytiniai santykiai. Taip yra todėl, kad moterys nesivaržo, jaučiasi pačios sau gražesnės ir gali geriau atsipalaiduoti.

Jeigu netikėčiau tuo, ką darau, jei manyčiau, kad tai tuštybė, tikrai to nedaryčiau. Tačiau esu matęs pacienčių, kurios po operacijų švyti, sužydi, matyti, kad ji visai kitaip jaučiasi ir atrodo. Buvo pacienčių, kurios apsiverkė iš laimės ir sakė, kad aš darau šventą darbą. Jeigu matau, kad žmonėms padedu, toks mano gyvenimo tikslas ir tą darau.

– Ar į konsultacijas moterys dažniausiai ateina vienos, ar jas atlydi partneriai?

– Įvairiai. Dažniausiai tai moterys, pagimdžiusios keletą vaikų, sukūrusios šeimas. Pakankamai dažnai jas atlydi partneriai, jie tarpusavyje aptaria ir dydžius, ir operacijos eigą. Man patinka, kad antroji pusė domisi, nori, kad moters krūtys atrodytų gražesnės.

Nes labai dažnai po gimdymo, vaikų maitinimo krūtys nusvyra žemyn, nebeatrodo patraukliai. Mes tą galime ištaisyti, tad kodėl nepadaryti žmogaus gražesnio, laimingesnio.

– Kas medicinoje laikoma maža krūtine?

– Tai labai sąlyginis terminas. Iš tikrųjų kiekviena moteris turi savo nuomonę. Aš nedarau labai didelių krūtinių, nes man tai nėra gražu. Jeigu ateina moteris su gražia, pakankamai didele krūtine ir sako, kad nori dar didesnės, aš tiesiog atsisakau. Jeigu man nepatinka, aš į operaciją neįdėsiu savo sielos ir visos širdies, man tai nebus malonu.

– Kiek kartų teko sakyti „ačiū, bet ne“?

– Kartais tokių atvejų pasitaiko. Pavyzdžiui, atėjo viena mergina, paklausiau, kuo ji nepatenkinta, o ji atsakė esanti nepatenkinta savo vokais, nosimi, lūpomis, skruostais, krūtine, pilvu, šlaunimis ir taip toliau. Pasakiau: „nepykit, bet jūsų kelias pas psichologą, gal net pas psichiatrą“. Tai jau ne mano sritis.

Paprastai moterys ateina su konkrečiu noru: pilvas, krūtinė, šlaunys. Kalbiesi su žmogumi bandydamas suprasti, ko jam reikia ir ar tu tikrai išpildysi jo lūkesčius.

Būna, ateina dėl minimalios nosies deformacijos ir tu supranti, kad padaręs operaciją, vykstant randėjimui, gali gauti dar blogesnį rezultatą Tiesiog atsisakai, nerizikuoji, nes šiuo atveju rizika nėra visai pateisinama. Žinoma, jei ateina žmogus su po traumos deformuota nosimi, ar įgimta didele deformacija, tokios moterys po deformacijų būna labai patenkintos, nepaisant nedidelės asimetrijos ar dar kažko. O tos, kurios ieško milimetrų, paprastai būna labai reiklios ir su jomis reikia elgtis labai atsargiai.

– Ar būna, kad vyras krūtinės nori labiau už moterį ir atėjęs parodo, kokia ji turi būti?

– Būna. Yra buvę atvejų, kai vyras liepia dėtis didesnę krūtinę, o moteris nesutinka. Visada esu moters pusėje, nes moters yra tas žmogus, kuris sprendžia. Vyras gali patarti, išsakyti nuomonę, bet tikrai niekada neatsižvelgiu į vyro nuomonę dėl krūtinės dydžio.

Esu įsitikinęs, kad moterys estetines operacijas darosi ne dėl vyrų, o pirmiausia dėl savęs. Vyrai antroje eilėje. Moterys, kurioms dydžius reguliuoja vyrai, man sukelia daug įtarimų. Dažnai tokių operacijų atsisakau, nes jei moteris nebus laiminga pati, aš nemanau, kad ir vyras bus laimingas.

Yra dydžių matuokliai, kurie padeda moteriai pajusti tūrį ir moteris išsirenka. Kiekvienai moteriai implantas labai individualus, parenkamas pagal tam tikrus išmatavimus. Yra apie 80 skirtingų implantų dydžių. Išrenkamas vienas moteriai reikalingas.

– Ar nesate susidūręs su atvejais, kada didesnės krūtinės nori jaunos merginos, paauglės?

– Paauglėms estetinių operacijų nedarome – jos turi subręsti. Paauglys yra tas žmogus, kuriam smulkmena gali atrodyti pasaulio pabaiga. Jų operuoti neskubame, nes kai nusistovi žmogaus charakteris, nuomonė gali pasikeisti.

– Kiek metų buvo vyriausiai moteriai, kuriai teko operuoti krūtinę?

– 65-eri. Tai buvo krūtinės mažinimo operacija. Po operacijos moteris sakė esanti labai laiminga, apie tai svajojusi visą gyvenimą, nes kentėjo pečių juostos, sprando skausmus. Visą gyvenimą kentėjo dėl didelės krūtinės ir pagaliau tapo laiminga. Visos moterys, kurioms sumažinau krūtinę, labai džiaugėsi – nemačiau nė vienos nelaimingos.

– Kiek skiriasi krūtų mažinimo ir didinimo operacijos?

– Didinimo atveju įdedamas implantas, kuris suteikia daugiau tūrio. Kitu atveju tam tikra dalis audinių pašalinama, kad gautume mažesnę krūtinę. Krūtų mažinimo operacijos – tarsi skulptūros lipdymas – tu iš didelės krūtinės turi suformuoti gražią, bet mažesnę, estetiškai patrauklią.

– Vyriško kūno etalonu laikomas Mikelandželo Dovydas, o ar moterys turi savo etaloną?

– Kiekviena moteris turi savo grožio etalonus, kartais ateina su nuotraukomis telefone ir sako, kad norėtų tokios krūtinės kaip jos mėgstamos žvaigždės. Visą laiką pasakau – jūsų audiniai yra jūsų audiniai, bandysiu padaryti kaip galiu, tačiau nebūtinai krūtinė atrodys kaip žvaigždės. Reikia paaiškinti, kad tai nėra lipdymas iš molio.

– Žiniasklaidoje tenka matyti greičiausiai melagingų naujienų, kada, pavyzdžiui, moteris važiavo dviračiu, į krūtį įgėlė bitė, implantas sprogo ir silikonas išsiliejo. Ar realybėje gali įvykti kas nors panašaus?

Darius Jauniškis
– Šiais laikais implantai labai kokybiški, jį galima paimti, ištempti penkis kartus ir jis neplyš. Ant jo galima užlipti, pašokinėti, pats bandžiau – jis taip lengvai nesuplyšta. Tačiau per 10-20 metų implantas gali suplyšti, kurioje nors vietoje gali atsirasti skylutė, bet šiais laikais implantai gaminami su kohezyviniu geliu, kuris neišsilieja. Net plyšęs implantas šiais laikais nesudaro didelių problemų.

– Ar vos užmetęs akį galite pasakyti, krūtinė natūrali ar operuota?

– Draugai kartais paplūdimyje paprašo pasakyti, ar matoma krūtinė natūrali, ar dirbtinė. Esu turėjęs pacienčių, kurios po krūtų didinimo operacijų gyrėsi susiradusios naujus gyvenimo partnerius, kurie net neįsivaizduoja, kad jų krūtinė silikoninė. Viskas atrodo ir čiuopiasi tiek natūraliai, kad negali suprasti. Ir aš ne visada galiu pasakyti, ar krūtinė dirbtinė, ar ne.

– Pats moterims rekomenduojate krūtinę didintis po gimdymo, ar galima ir iki jo? Ar implantai netrukdo motinystei?

– Implantai tikrai netrukdo motinystei. Esu turėjęs daug pacienčių, kurios po krūtinės didinimo gimdė, maitino vaikus ir nieko blogo neatsitiko. Tačiau, aišku, geriausia krūtinę tvarkyti po gimdymo, nes krūtinė keičiasi. Gimdymo, nėštumo, maitinimo metu krūtinė išdidėja, paskui subliūkšta ir kartais atsiranda labai didelių problemų. Moteriai, kuri turėjo gražią krūtinę, staiga pasijusti su nukarusia, subliuškusia krūtine yra labai didelis moralinis smūgis.

– Neabejoju, kad po operacijų daugiausia sulaukiate padėkų, tačiau ar būna nepatenkintų veidų?

– Dažniausiai, aišku, dėkoja, bet kartais būna, kad įvyksta komplikacijos. Aš tuos vaizdus matau kiekvieną dieną, o moterims tai paprastai pirmas kartas, kai kurios priekabiai žiūri į kiekvieną smulkmeną, tenka tiesiog paaiškinti, kad susidariusi kraujosrūva yra nieko baisaus, o susidaręs negražus randelis suminkštės ir pasidarys gražesnis. Paaiškini žmogui ir viskas.

Visada perspėju apie galimas komplikacijas, nes tai mūsų kasdienybė ir visą laiką gali atsitikti, niekas nuo to neapsaugotas Aišku, komplikacijų procentas labai mažas, bet visą laiką apie tokią galimybę įspėju.

– Kada po krūtinės didinimo operacijos jau galima važiuoti namo?

– Jau kitą dieną. Rezultatu gali džiaugtis iš karto po operacijos. O gijimas užtrunka keletą mėnesių, kol audiniai visiškai atsistato, praeina tinimas ir panašiai. Didinimo operacija trunka valandą-pusantros, mažinimo – dvi su puse-tris.

– Kiek visa tai kainuoja?

– Apie 2500-3000 eurų.

– Ar turėjote pacienčių, kurioms krūtinę padidinote, bet buvo negana?

– Yra ir tokių, tačiau nedaug. Jos po operacijos pripranta prie padidintos krūtinės ir ši joms jau nebeatrodo didelė, ateina ir prašo padidinti dar. Aš jas atkalbinėju ir dažniausiai tai pavyksta. Nes kiekviena operacija sukelia pasekmes ir gali sukelti komplikacijas.

– Matėte daug laimingų krūtis susitvarkiusių moterų. O ką manote apie vyro lytinio organo didinimo operaciją?

– Kiek esu susidūręs su tokio pobūdžio operacijomis, kiek esu asistavęs, paprastai tai daugiau savojo ego patenkinimas. Nematau tokių operacijų prasmės. Vyro lytinį organą galima padidinti 2 centimetrais, bet aš nemanau, kad tai kažkas tokio, labai keičiančio gyvenimą.