Galima sakyti, kad šią dieną liberalai savotiškai prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų, kurie, kaip teigė Gintautas Paluckas, žengė į naują politinės kairės epochą.
Panašu, kad apie kažką panašaus, tik politinio liberalizmo perspektyvoje, dabar kalba ir liberalų lyderiai. Jie, po šią savaitę Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo panaikinti pusę Liberalų sąjūdžiui skirtos valstybės dotacijos, rinkosi svarstyti partijos atsinaujinimo planų.
Laikinai pirmininko pareigas einantis Eugenijus Gentvilas apibendrino du posėdžio metu išryškėjusius partijos ateities scenarijus: kurti naują partiją arba atsinaujinti, negriaunant esamos organizacijos struktūros.
E. Gentvilo nuomone, atsinaujinimas turi vykti nesimaskuojant ir „atstovint“ už savo vertybes. Tuo tarpu europarlamentaras Petras Auštrevičius kalba apie radikalesnių priemonių būtinumą, kuriant naują partiją.
Politikos apžvalgininkai liberalų strategijas vertina skeptiškai, kaip neturinčias reikšmingo turinio. Ypač politikos ekspertams įtartinai atrodo bandymas kurti nauja liberalų partiją. Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė teigė, kad kurti naują liberalų partiją yra labai rizikingas bandymas. „Lietuvos politikos praktikoje yra tokių pavyzdžių, kurie partijoms baigėsi nesėkmingai“, - sakė R. Urbonaitė.
Vis dėlto didesnių abejonių dėl partijos išlikimo politologams nekilo. MRU docentas Vytautas Dumbliauskas teigė tikintis liberalų partijos išlikimu. Svarbiausia to priežastis yra pakankamai ištikimas ir išsilavinęs partijos elektoratas. Liberalų elektoratas, anot V. Dumbliausko, dėl ideologinių priežasčių neturi daug noro pereiti pas konservatorius. „Tėvynės sąjunga vertybiškai nėra pakankamai moderni tipiniam liberalui“, - aiškino MRU docentas. Todėl, anot jo, nepaisant vykstančių korupcijos skandalų, liberalų partija turėtų ir toliau egzistuoti.
Su tuo iš dalies sutiko MRU dėstytoja R. Urbonaitė. Politologė pripažino, kad tam tikra dalis rinkėjų yra ištikima liberalų partijai, tačiau taip pat pažymėjo, kad tyrimai rodo, jog Lietuvos rinkėjas yra pakankamai nestabilus, ir liberalai nėra išimtis. „Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dalis rinkėjų gali teikti preferencijas kitoms partijoms, arba apskritai neateiti balsuoti“, - kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologė išryškino du, jos nuomone, svarbiausius veiksnius, dėl kurių liberalų partijos dar nereikėtų laidoti. Tai, anot R. Urbonaitės, yra stiprus liberalų ideologinis stuburas, ir tai, kad partija nesulaukia realios konkurencijos iš kitų, liberaliomis save laikančių, politinių jėgų. Praktika rodo, kad bandymai kurti alternatyvas liberalams nepasiteisino. Anot R. Urbonaitės, didelių šansų iškilti neturi nei Artūro Zuoko, nei Dariaus Udrio kuriami politiniai projektai.
V. Dumbliauskas, kaip vieną iš svarbesnių liberalams kylančių rizikų, įvardijo būsimo partijos pirmininko klausimą. Anot V. Dumbliausko, tai, kad iki šiol neaišku, kas galėtų perimti liberalų partijos vairą, yra blogas ženklas. Pasak politologo, partijos jaunoji karta nėra pakankamai žinoma. Tuo tarpu laikinai liberalams vadovaujantis E. Gentvilas, nors ir žinomas bei patyręs politikas, negalės tapti naujuoju Liberalų sąjūdžio vedliu.
„Partija tiesiog bijos jį skirti pirmininku. Jis susijęs su Eligijumi Masiuliu ir yra savotiškas idėjinis E. Masiulio „tėvas“. Bet, manau, kad jis (E. Gentvilas - ELTA) ir pats tai supranta. Jis pats gal ir nėra susijęs su korupcijos atvejais, tačiau jo ryšiai su tais, kurie yra susikompromitavę, yra akivaizdūs“, - sako V. Dumbliauskas.
MRU docento nuomone, tam tikrą vaidmenį liberalų atsinaujinime turėtų atlikti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Pagalba liberalams, politologo nuomone, turėtų būti konservatorių interesas. V. Dumbliauskas skeptiškai įvertino konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio moralizavimus liberalų atžvilgiu. Tai grubi G. Landsbergio klaida. Vietoje kritikos, aiškino MRU docentas, konservatoriai turėtų padėti liberalams atsistoti ant kojų. „Be Liberalų sąjūdžio ar apskritai be liberalų partijos Tėvynės sąjungai nėra galimybių Seime suformuoti daugumą. Konservatoriai turi maksimum 270 tūkstančių elektoratą. Tai savotiškos stiklinės lubos“, - kalbėjo doc. V. Dumbliauskas.