Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kad Seimo priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas įstatymas formuluojamas aplink vyro ir moters papildomumą, kuris yra teigiama, kad yra šeimos, kaip pirminės prigimtinės bendruomenės kūrimo pagrindas.

„Iš esmės sakoma, kad Seimas remiasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, bet joje yra sakoma, kad reikia rūpintis visomis šeimomis. Vis dėlto šis įstatymas diskriminaciškai išskiria ir rūšiuoja atskiras šeimas ir sako, kad tik tos, kurios yra pilnos, nusipelnė stiprinimo“, - teigė B. Sabatauskaitė.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė atkreipė dėmesį, kad pripažindamas nekonstitucine Šeimų koncepciją Konstitucinis Teismas pasakė, kad valstybė turi pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaida diskriminuoti šeimos santykių dalyvių.

„O šitas įstatymas tam tikra prasme išskirtų, į kažkokią antrą rūšį padėtų tuos tėvus, kurie augina vaikus vieni, kur seneliai augina vaikus, kurie neturi tiesiogiai tėvų, mamų. Ir toks rūšiavimas XXI amžiuje mums atrodo pakankamai žengianti atgal veikla žmogaus teisių požiūriu“, - kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Per šimtas nevyriausybinių organizacijų ir akademikų kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti šį įstatymą.

Prezidentei raštą išsiuntę akademikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai primena, kad priėmus šį įstatymą, mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami organizacijoms, siejamoms su Romos Katalikų bažnyčia. Anot jų, jokios kitos šeimai paslaugas teikiančios organizacijos neatitiktų įstatyme numatytos šeimos instituto „stiprinimo“ vizijos, kadangi jos palaiko lyčių lygybę, o ne papildomumą.

„Lietuvoje įstatymas priimtas praėjus keliems mėnesiams nuo Europos Sąjungos Teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad bendroji mokesčių išlyga, taikoma Romos Katalikų Bažnyčiai Ispanijoje, yra laikytina neteisėta valstybės pagalba. Tikėtina, kad šis sprendimas turėtų tapti sukrėtimu ir Lietuvoje. Nors Bažnyčios biudžeto planavime gali atsirasti spraga, tačiau priėmus Šeimų stiprinimo įstatymą, katalikiškos šeimų organizacijos lėšų gautų jau tiesiogiai iš valstybės. Tai irgi būtų paslėpta diskriminacija ir neskaidrus valstybės lėšų planavimas. Juk yra aišku, apie kokias organizacijas kalbama, kai įstatyme minimas lyčių papildomumas, o ne lyčių lygybė, akcentuojamas dorovingumas ir prokreacinė bei dvasinė šeimos funkcijos“, – teigė kreipimąsi į prezidentę pasirašiusi dr. Laima Vaigė.

Pasigenda realios pagalbos

Rasa Žemaitė

Asociacijos “Nacionalinis aktyvių mamų sambūris” atstovė Rasa Žemaitė teigė, kad diskusijos apie šeimos sąvoką tik silpnina šeimos politiką Lietuvoje ir supriešina žmones.

„Ta diskusija trunka labai daug metų, ir realiai mes neprieiname prie konkrečių reikiamų sprendimų, kurie iš tikrųjų stiprintų šeimas. Ar šitas įstatymas atliks pagrindinę funkciją ir šeimos stiprės dėl to, kad atsiras papildomos institucijos, dėl to, kad mes įsivardinsime sąvoką, dėl to, kuri yra labiau toleruojama arba netoleruojama, man kelia abejonių“, – sakė R. Žemaitė.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu labai sudėtingoje situacijoje yra tos šeimos, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo.

„Mūsų šalyje nėra mokestinių priemonių, kurios atleistų dirbantį asmenį nuo mokesčių pagal išlaikomų asmenų skaičių. Jeigu šeimoje yra vienas dirbantis – ar tai būtų vieniša mama, ar tėtis, ar vienas iš tėvų, kuris dirba ir išlaiko visą šeimą, ar vienas iš vaikų, kuris išlaiko savo pagyvenusius tėvus, mokestinė politika yra labai neigiama tokių žmonių atžvilgiu. Iš principo mes tokius žmones skurdiname savo mokestine politika“, - sakė R. Žemaitė.

Pasak jos, vieni vaikus auginantys asmenys dar ir susiduria su problemos dėl paslaugų trūkumo, nes neegzistuoja sistema, kur jie galėtų bent trumpam laikui palikti savo vaikus.

„Juolab, kad žinome, kad darželiai tikrai toli gražu ne kiekvienam prieinami, regionuose tai yra iš viso labai sudėtingas klausimas. Tėvai susiduria su daugybe iššūkių ir reikėtų labai išsamaus strateginio požiūrio, kaip realiai stiprinti šeimas - ir ne tik vyro ir žmonos santykius, bet stiprinti gebėjimą kurti savo šeimai gerovę nepaisant šeimos sudėties“, - sakė R. Žemaitė.

Jos vertinimu, „vaiko pinigų“ įvedimas nėra laikytinas šeimos stiprinimo priemone.

„Tai yra tiesiog žmogaus teisių garantas, nes Žmogaus teisių konvencijoje aiškiai įvardinama netolerancija diskriminacijai pagal amžių, kas yra dabar Lietuvoje. Manau, kad taip yra tiesiog atkuriamas teisingumas, ir nieko čia ypatingo neįvyksta“, - sakė R. Žemaitė.

Jos vertinimu, neteisinga, kad šiuo atveju atsakomybės našta yra perkeliama jau ir taip labiausiai apmokestintoms dirbančioms šeimoms.

„Pati priemonė lyg ir yra sveikintina ir gera, bet kieno sąskaita ji yra įgyvendinama, tai yra netoleruotina. Valstybė, kuri norėtų atstatyti teisingumą turėtų galvoti apie vaiko pinigų mokėjimą gerokai mokestinėse lengvatose tarpstančiųjų sąskaita. Panaikinant egzistuojančias 43 Gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, užtektų pinigų ne tik vaikams, bet ir darželiams, ir mokykloms“, - sakė R. Žemaitė.