Jei ne Neli, šešerių metų mergaitė būtų atiduoda į globos namus, nes jos mama serga ir savarankiškai pasirūpinti mažyle negali.
Toks modelis, kai vaikas patenka ne į globos namus, o pas laikinus globėjus, jau senokai populiarus Norvegijoje. Lietuvoje tai dar gana nauja, tačiau tikimasi, kad taip pat prigis. Neli sako apie galimybę laikinai globoti vaikus sužinojusi atsitiktinai – pamatė skelbimą.
„Kartą autobusų stotelėje pamačiau skelbimą, kad reikalingi laikini globėjai. Paskambinau vyrui, jis pritarė mano susidomėjimui. Iškart paskambinau numeriu, kuris buvo nurodytas skelbime. Man viską smulkiai paaiškino, kad reikės lankyti specialius globėjų ruošimo kursus, tik tuomet galėsiu imtis globos. Be to, nuramino, kad, jei nesugebėsiu, galėsiu atsisakyti tokio darbo“, – DELFI pasakojo Neli.
Klaipėdietė sausio mėnesį pradėjo lankyti kursus. Moteris sako nemaniusi, kad bus taip sunku, tačiau susipažinusi su šešerių metų mergaite ir ją laikinai priglaudusi savo šeimoje dabar nė už ką neatsisakytų globos. Nors darbas tikrai nėra gerai mokamas, toks, kad vaikas jo globėjams taptų tiesiog pajamų šaltiniu.
„Maniau, šešerių metų vaikas jau paaugęs, tačiau mano globojamos mergaitės elgesys buvo maždaug kaip ketverių metų vaiko. Kai susipažinome, ji iškart paklausė, ar galės bendrauti su savo mamyte. Be abejo, neprieštaravau, nes globėjo darbas – ne tik rūpintis svetimu vaiku, bet ir palaikyti jo ir tėvų socialinius ryšius. Mergaitė sutiko, kad būčiau jos globėja, tad važiavome pas mane. Pakeliui užsukome į parduotuvę, reikėjo nusipirkti maisto. Kai paklausiau, ką ji nori valgyti vakarienei, nustebau – mergaitė nė nežinojo produktų pavadinimų. Jos žinios apsiribojo „mamos koše“, sausais pusryčiais, sultimis, dar saldainiais ir sūreliais“, – patirtimi dalijosi moteris.
Pati Neli su sutuoktiniu augina trejų metų berniuką. Tačiau ugdyti mergaitę buvo labai sunki užduotis. Po trijų mėnesių darbo su vaiku Neli dabar juokauja, kad susipažino su laukinuke, kuri jau tampa išauklėta mergaite. Moteris neatsitraukė, nors suprato, kad bus kur kas sunkiau, nei tikėjosi. Pirko kuo įvairesnį maistą, kad mergaitė sužinotų, kuo skiriasi viena ar kita mėsa, kas yra vaisiai, daržovės.
Neli neslepia, kad mažoji globotinė tiesiog mėgaujasi maistu ir vis nori papildomos porcijos. Socialinė darbuotoja perspėjo, kad pakankamai rūpesčio negavę vaikai paprastai visad jaučiasi alkani. Tačiau tai, kad net vyrišką porciją suvalgęs vaikas prašo dar, Neli tikrai nustebino. Globėjai nebuvo sunku rasti sprendimą – namuose visada yra pasiruošusi papildomo maisto, nes žino: kad ir kiek suvalgytų mažoji globotinė, paprašys dar bent trupučio.
Pirmi Neli gauti pinigai buvo 400 eurų, tačiau ne atlygis už darbą, o vienkartinė pašalpa vaikui, kad laikinoji globėja jai nupirktų būtinų daiktų. O nupirkti reikėjo tikrai nemažai, ir ne tik maisto. Mergaitė į Neli namus atvyko su dviem maišiukais išaugtinių drabužių. Susitvarkius buitį, Neli teko mergaitei padėti pasivyti jos amžiaus vaikus.
„Net praėjome kodėlčiuko etapą. Pirmą mėnesį ji vis klausinėjo „kodėl saulė geltona?“, „kodėl jūra tokia gili?“, vis uždavinėjo panašių klausimų. Po truputį mokėmės reikšti mintis“, – pasakoja moteris.
Kai mergaitė pramoko aiškiau kalbėti ir nepainioti raidžių žodžiuose, Neli susidūrė su dar vienu vaikišku „ožiuku“. Maždaug po mėnesio globojama mergaitė pradėjo kelti isterijas viešose vietose – griūti ant žemės, pavyzdžiui, jei nepatiko ledai arba jei Neli pirmiau nufotografavo savo sūnelį, tik po to – ją.
„Žiūrėjau į tą vaiką ir galvojau, kaip jam padėti. Laimei, kažkaip savaime išėjo – pradėjome kalbėti apie emocijas, kad taip elgiasi visai ne dėl ledų, o dėl to, kad jai liūdna, kad negali grįžti pas savo mamą. Supratau, kad tas pyktis kyla, kai yra priežastis. Dabar ji jau gali pati įvardyti savo emocijas be tokių isterijų, kokias rodė“, – pasakoja moteris.
Neli sako, kad jos globotinei, kaip ir visiems vaikams, labai reikia namų šilumos, meilės, žinojimo, kad visuomet yra maisto. Kalbėdama apie mergaitę moteris sunkiai suvaldo ašaras ir sako, kad tas vaikas tapo jai labai brangus ir ji pasiruošusi padėti, kuo tik galės.
Kol kas mažylę Neli šeima glaudžia tris mėnesius. Kiek dar tai truks, neaišku: nors mama su Neli globotine bendrauja, tačiau dar nėra pasiruošusi pasirūpinti mergaite savarankiškai dėl ligos. Sunki depresija moteriai neleidžia grįžti į nepriklausomą nuo kitų žmonių gerumo gyvenimą. O Neli neslepia, kad svarsto padėti ir kitiems vaikams, bent vieną galbūt ji dar galėtų priglausti, tačiau taip pat sako vertinanti galimybes realiai.
Atlyginimas už mergaitės priežiūrą nedidelis, apie 200 eurų, taip pat mokami vadinamieji vaiko pinigai – apie 150 eurų. Moteris neslepia, kad pinigų saviems poreikiams nelieka, nes vaikams skirianti viską, ką gauna, tačiau būtent parama suteikia galimybę globoti vaiką, nes savų lėšų, kai dirba tik vyras, nepakaktų.
Be to, moters sutuoktinis dirba užsienyje, vienu metu buvo pablogėjusi jo sveikata ir Neli sako, kad tuomet net svarstė, ką reikės daryti, jei vyras grįš į Lietuvą ir turės gydytis. Tokiu atveju ieškoti darbo turėtų Neli, tačiau globotine rūpintis vyras teisiškai negali – globėja yra tik ji, o ne šeima.
Tokių, kaip Neli, Lietuvoje nėra daug. Tik kelios šeimos ėmėsi globoti vaikus. Be to, ne visų globėjų darbas vertinamas vienodai. Jei vaikas auga vaikų globos namuose, valstybė jiems išlaikyti skiria apie vieną tūkstantį eurų už vaiką.
Nuo kitų metų planuojama pasiūlyti didesnį finansinį atlygį už laikino globėjo darbą, kad kuo mažiau vaikų patektų į globos namus ir jais būtų rūpinamasi šeimose.