„Kol kas priimu sprendimą pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų. Labai tikiuosi, kad Petras Auštrevičius nepabūgs ir imsis atsakomybės laikinai iki pirmininko rinkimų vadovauti partijai,“ - feisbuke paskelbė R. Šimašius.
Pasitraukęs iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų R. Šimašius toliau liks Vilniaus miesto mero pareigose. Tai patvirtino jo atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas. R. Šimašius meru išrinktas tiesioginiuose merų rinkimuose.
Šio sprendimo išvakarėse jo pavaduotojo partijoje pareigų atsisakęs europarlamentaras Petras Auštrevičius prabilo apie naują partiją ir galbūt – naują kviestinį lyderį.
Sprendimą R. Šimašius priėmė prieš penktadienio pavakare rengiamą Liberalų sąjūdžio (LS) valdybos posėdį. Jį surengti buvo nutarta po to, kai ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė, kad LS šiurkščiai pažeidė finansavimo įstatymą, ir partijai iškilo reali grėsmė netekti finansavimo iš biudžeto, pagrindinio partijų finansavimo šaltinio.
Po šio sprendimo LS pirmininkas R. Šimašius pareiškė svarstantis galimybę atsisakyti lyderio pozicijos. Dar prieš VRK posėdį trys LS pirmininko pavaduotojai – P. Auštrevičius, taip pat Seimo narys Vitalijus Gailius bei Joniškio rajono skyriaus pirmininkas Marcijonas Urmonas – paskelbė pasitraukiantys iš šių pareigų. Jie teigė taip siekiantys paspartinti anksčiau išsakytų siūlymų keisti visą LS vadovybę priėmimą.
„Savaime suprantama, kad savo pavaduotojų Petro Auštrevičiaus, Vitalijaus Gailiaus ir Marcijono Urmono pareiškimą priimu rimtai bei neslepiu – to nesitikėjau. Man atrodo, tikiuosi, neteisingai, kad už skambių frazių tame pareiškime slepiasi noras atsiriboti, nusimesti atsakomybę, užsiimti stebėtojo, o ne sprendimų priėmėjo poziciją. Tas pareiškimas nėra vieno žmogaus spontaniškas sprendimas, o dalies vadovybės pasitraukimas, todėl nereaguoti negaliu“, - paskelbė jis socialiniame feisbuke.
Jis rašė: „Aš pritariu, kad reikia judėti pirmyn, ir dar sparčiau. Aš manau, kad esamoje situacijoje reikalingi greitesni partijos pirmininko rinkimai. Iki jų aš apsispręsiu, ar kandidatuoti. O kol kas priimu sprendimą pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų“.
„Labai tikiuosi, kad Petras Austrevicius nepabūgs ir imsis atsakomybės laikinai iki pirmininko rinkimų vadovauti partijai. Tai būtų logiška po vakarykščio pareiškimo. Ir esu tikras, kad partija, nepaisant visų užgriuvusių problemų, ir toliau bus liberalizmo vertybių nešėja, prie ko prisidėsiu ir aš pats, kiek tik galėsiu. Ir jokie greitu metu politinėje scenoje pasirodysiantys pseudoliberalai maitvanagiai, nesulaukiantys partijos numarinimo, neatims rinkėjų iš tikrojo liberalizmo“, - pažymėjo R. Šimašius.
LS pirmasis vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas DELFI sakė, kad partijos įstatai numato, kad, pasitraukus vadovui, jo pareigas laikinai perima pirmasis pavaduotojas.
„Teks tą daryti. Aš šito dalyko nebijau. Aš bijau, kad kažkas supanikavo, pasitraukė, tada dar kažkas supanikavo, vėl pasitraukė. Siūlysiu penktadienį valdyboje, nepuldamas ir nekritikuodamas nei tų trijų pavaduotojų, nei R. Šimašiaus, bet prašydamas atsakingo veikimo, o ne taip, kad šokime visi dabar iš valties lauk“, - sakė jis.
Jo teigimu, laiške rašoma, kad R. Šimašius atsistatydina, nes partijai reikia greitų permainų, apie kurias kalbėjo trys anksčiau pasitraukę pirmininko pavaduotojai.
Kalba apie kviestinį lyderį
Penktadienį P. Auštrevičius DELFI sakė neabejojantis, kad LS ištikusios krizės akivaizdoje būtina kurti naują liberalios pakraipos politinę partiją, į kurią galėtų pereiti didžioji dalis dabartinių liberalų.
„Pavadinimas, be jokios abejonės, turi būti naujas, atitinkantis mūsų viziją. Pagrindinis dalykas – vadovybė turi būti absoliučiai nauja. Tada tai būtų tikro atsinaujinimo ženklas“, - aiškino jis.
Kalbėdamas su DELFI, P. Auštrevičius neslėpė abejojantis, ar pastaruoju metu partijos užkulisiuose diskutuoti sprendimai, jog R. Šimašių partijos pirmininko poste galėtų keisti „jaunosios kartos“ atstovai - šiuo metu jo pavaduotojų pozicijas užimantys parlamentarai Simonas Gentvilas, Aušrinė Armonaitė ar Kauno vicemeras Simonas Kairys – būtų „idealus sprendimas“.
„Mums reikėtų tokio pirmininko, kuris sutelktų, atneštų naujumo ir suteiktų aktyvumo. Pagal tuos tris kriterijus ir bandyčiau rinkti tą žmogų. Pas mus yra daug kandidatų, bet aš noriu girdėti viziją, ir ne individualios veiklos, bet politinę partiją telkiančios, ideologiją skleidžiančios veiklos planą“, - sakė jis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad LS turėtų žvalgytis lyderio už partijos ribų, politikas tokios galimybės neatmetė. „Kas gali žinoti, kai mes neapsižvalgėme, nebandėme kalbėtis su žmonėmis, kurie galbūt yra mūsų pažiūrų. Manau, tokių žmonių Lietuvoje tikrai yra. Politinė sistema tikrai neįtraukė visų aktyviausių ir įžvalgiausių liberalų“, - samprotavo P. Auštrevičius.
Savo viziją jis grindė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pavyzdžiu.
„Pasižiūrėkite – G. Landsbergis. Anksčiau dirbo Vyriausybės kanceliarijoje tikrai ne pačiose aukščiausiose pareigose, paskui tapo europarlamentaru, ir tik tada nuėjo į partiją ir buvo išrinktas pirmininku. Gerai, jis turi užkoduotą politinę pavardę, bet manau, kad tai pavyzdys, kad kai žmogus dega idėja, jis gali daug padaryti“, - aiškino politikas.
Pasiteiravus, ar tuo atveju, jeigu į jo raginimą atsižvelgs tik dalis liberalų, LS neskils, P. Auštrevičius tikino, kad norėtų „visomis išgalėmis išvengti skilimo“.
„Tai tikrai nėra kelias, kurio vienu ar kitu būdu siekčiau. Tikiuosi, kad galėsime susitarti ir sulaukti geriausių sprendimų. Skaldymasis niekada liberalams nepadėdavo. Jeigu iš vienos atsiras dvi partijos, tikrai nė vienai tai nereikš sėkmės“, - sakė jis.
Paklaustas, kodėl siūlo tokį kelią, o ne dabartinės vadovybės pakeitimą, P. Auštrevičius kalbėjo, kad šiuo metu LS yra „pajungtas prie dirbtinio kvėpavimo“. Tai esą nulemia VRK sprendimai, prasidėsiantys teismų procesai ir panašiai.
„Reikia atsiminti, kad politinė partija yra skirta politinei veiklai, o ne teismų procesams. Jeigu partija yra įtraukiama į ištisinius teisminius procesus, akivaizdu, kad laiko normaliai politinei veiklai, savo ideologijos veiklai nebelieka. O šiuo metu mes esame tokioje situacijoje. Tai ko mes norime: ar grimzti į teisminius procesus, ar vis dėlto atstovauti savo ideologiją? Aš renkuosi antrąjį kelią, ir ant jo reikia kuo greičiau atsistoti“, - teigė europarlamentaras.
DELFI primena, kad LS, tuo metu vadovauta P. Auštrevičiaus, susikūrė 2006 metais. Ją sudarė liberalai, atsiskyrę nuo Liberalų ir centro sąjungos, kurios tuometiniam lyderiui Artūrui Zuokui buvo reiškiami teisėsaugos įtarimai. P. Auštrevičius tuo metu buvo naujas žmogus partijoje – liberalcentristai jį pasikvietė po gero pasirodymo prezidento rinkimuose, tačiau taip ir nesuteikė lyderio pozicijos.
Dalijosi įtakas
LS perregistravimo galimybės neatmetė ir S. Gentvilas. „Svarstome visus sprendimus. Valdyboje yra įsteigta grupė, kuri svarsto alternatyvius variantus, bet mes priimsime bendrą sprendimą – tai nebus vieno ar kito pozicija“, - aiškino jis.
S. Gentvilas sakė, kad jam žinoma P. Auštrevičiaus pozicija, tačiau pabrėžė, kad tik penktadienį sulaukė net kelių partijos skyriaus atstovų skambučių. „Jie perdavė tokią žinią, kad laukia kolektyvinio sprendimo. Mes vis dar priimame kolektyvinius sprendimus, ir mes vis dar esame mažiausiai susiskaldžiusi partija Lietuvoje. Niekas nesiskaldo ir niekur nebėgioja“, - pabrėžė politikas.
Vis dėlto LS atstovai neoficialiai užsimena, kad jau nuo rugsėjo pabaigos, kai teisėsaugos įtarimai stambaus masto korupcija buvo pareikšti visai partijai, jos viduje nesiliauja įtampos ir skirstymasis į grupes.
Užsimenama, kad šiuo metu LS yra išryškėjusios vadinamosios „vilniečių“, partijos pirmininko poziciją nusiteikusių patikėti A. Armonaitei, bei „klaipėdiečių“, kurių favoritu laikomas S. Gentvilas, remiamas savo tėvo, liberalų senbuvio Eugenijaus Gentvilo, grupės.
Esą visą šią savaitę LS viršūnės, bandydamos ieškoti išeities iš vis prastėjančios partijos situacijos, bandė įkalbėti A. Armonaitę, kad ši sutiktų bent laikinai perimti partijos pirmininko vairą iš R. Šimašiaus, taip apmalšinant sukilusias aistras.
„Nuoširdžiai sakau – tokių pasiūlymų nebuvo“, - DELFI tikino A. Armonaitė.
Prabilo apie intrigas
„Politinė konkurencija šioje idėjų kovoje yra natūralus reiškinys, tačiau dar svarbesnis dalykas yra kompromisas. Tik kompromisas ir gebėjimas sutarti mus gali vesti žingsnis po žingsnio į priekį.
Tačiau be viso to, yra ir kita politikos pusė. Ji tamsesnė. Būkim atviri - čia interesai, intrigos ir lipimas vienas kitam per galvą. Politikoje vienam yra sunku, ypač, jeigu esi komandos žmogus ir tavo prigimtis yra komandinė“, - feisbuke rašė A. Armonaitė.
Liberalė negailėjo gražių žodžių R. Šimašiui už jo politinę veiklą.
„Manau, liberalams pasisekė, kad R. Šimašius laimėjo, ir vedė mus į rinkimus, lankė žmones miestuose, miesteliuose, laiptinėse, gatvėse, kiemuose. Ko gero, daugiausiai nei bet kuris kitas ankstesnis lyderis. O vėliau ritosi naujos istorijos, kuriose reikėjo tvirtai laikyti oranžinę vėliavą“, - teigė A. Armonaitė.
Ji patvirtino niekur neketinanti trauktis iš liberalų gretų.
„Mano kelias nesikeičia: aš toliau dirbu dėl idėjų (ne dėl intrigų), kartu su Jumis, su liberaliai mąstančiais. Pagaliau su kitais liberalais mūsų bendruomenėje, partijoje, Seime, kurie nuoširdžiai dirba, tiki ir rūpinasi laisvės idėjų ateitimi. Atsitiesime. Bet tam reikės laiko, milžiniško darbo ir svarbiausia – pasitikėjimo“, - rašė A. Armonaitė.