Tokią informaciją DELFI pranešė situacija dėl Gedimino kalno besidomintis Žilvinas Nečiūnas, ją patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
„Pietinėje pusėje, spėju, pirmadienį-antradienį įvyko nuošliauža, apie kurią nepranešta. Požymių yra – matyti terasos, viršuje susiformavusi nauja briauna, tai yra aiški nuošliaužos pradžia“, – pranešė Ž. Nečiūnas.
Tiesa, J. Satkūnas šio reiškinio nuošliauža nevadina, esą ji tik galima.
„Matome, kad toje vietoje vyksta deformacijos, nauja nuošliauža ten labai galima. Be abejo, negerai. Labai negerai“, – nurodė J. Satkūnas.
Aptariama vieta trečiadienį atrodo štai taip:
Tačiau Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas DELFI tikino, kad aptariama grunto deformacija stebima jau seniai, tik praėjusią savaitę ji kiek padidėjo. Grėsmės dėl to esą nėra.
„Praėjusią savaitę pastebėjome padidėjimą. Kol kas nuošliaužos rizika vertinama kaip nedidelė, bet, be abejo, kalnas yra stebimas“, – aiškino V. Bachmetjevas.
Anot jo, grunto deformacija padidėjo dėl gausaus lietaus.
„Jei pietrytiniame šlaite, mes manome, kad artimiausio lietaus metu, praktiškai neišvengiama, kad žemė slinks, tai čia tokia rizika nėra neišvengiama. Tik reikia stebėti“, – nurodė jis.
Kalną siūlo uždaryti
Savo ruožtu Ž. Nečiūnas tikina, kad esant tokiai situacijai Gedimino kalną reikia uždaryti. Baksnoja jis ir į įtrūkimus kitame šlaite.
„Įtrūkimas rytų šlaite jau yra paminėtas, skelbta nuotrauka. Viskas su tuo aišku, nors labai juokinga – jie sukasė žemes atgal ir apdėjo velėna. Tačiau kitas dalykas – nauja įgriūva susiformavo po turėklo tvorele, prie pagrindinio tako. Žiūrint nuo Vilnelės, į kairę pusę – smarkiai išplauta, į dešinę pusę – atitrūkimas ir skylės gruntas yra virš pėsčiųjų laikino ar istorinio, kaip vadina, tako. Aš dėl to administracijos direktorei rekomendavau uždaryti kalną“, – sakė jis.
Pasak Ž. Nečiūno, jam buvo pažadėta, kad šis klausimas bus sprendžiamas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir kultūros viceministru Renaldu Augustinavičiumi.
V. Bachmetjevas pripažino, kad tai – pavojingiausia šiuo metu kalno vieta, tačiau pėsčiųjų takas po šia nuošliauža yra atitvertas, todėl lankytojams rizika esą nekyla.
„Kol kas uždrausti žmonėms lankyti kalną nėra būtinybės. Nuo pat vasaros buvo aišku, kad nuošliaužos rizika didžiausia pietrytiniame šlaite. Pagrindinis takas toje vietoje yra užtvertas, dabar į kalną patenkama nuo Arsenalo gatvės pusės, todėl lankytojams rizika nekyla. Į aptariamą dalį lankytojai nepatenka nuo praėjusios savaitės – buvome užtvėrę, sausį atitvėrėme, kai buvo sausasis periodas, lietingu periodu vėl užtvėrėme. Šlaitai atidengti, kad pradžiūtų, galbūt pavyks iki kito lietaus nuošliaužą nulyginti, kad žala būtų mažesnė“, – nurodė pašnekovas.
Įtaria galima griūvimą
Ž. Nečiūno teigimu, prasta situacija ir su pačiu pėsčiųjų taku. Jis įtaria, kad akmeninė tvora greitu metu gali griūti.
„Rūmai ir bokštas griūti negali, bet siena, riedulių tvora, griūti gali, nes jos būklė yra labai pavojinga. Ten irgi yra plyšys – maždaug 25 metrų, vos metro nuo jos atstumu. Jos pamatai yra atidengti“, – nurodė jis.
V. Bachmetjevo teigimu, tai nėra tiesa.
„Akmenys buvo nurinkti ir dabar uždengti, kad drėgmė nepatektų po apsaugine tvora. Situacija yra žinoma ir stebima, kaip matyti iš nuotraukos“, – nurodė jis, patvirtinęs, kad jokios rizikos nėra.
Pakeitė darbo laiką
Tuo metu Lietuvos nacionalinio muziejaus tinklalapyje teigiama, kad, rūpinantis lankytojų saugumu, laikinai, š. m. spalio 16-18 d., kol ant kalno bus užvežtos tvarkybos darbams reikalingos stambių gabaritų medžiagos, keičiasi Gedimino pilies kalno lankymo ir Gedimino pilies bokšto darbo laikas.
„Į kalno teritoriją bus galima patekti nuo 12.00 iki 20.00 val. Atitinkamai keičiasi ir Gedimino pilies bokšto darbo laiko pradžia – 12 val. Darbo pabaigos laikas nesikeičia – 18 val.“, – nurodė jie.
Anot V. Bachmetjevo, toks sprendimas nesusijęs su galimomis nuošliaužomis ar nuoplovomis.
Kaip šiuo metu atrodo Gedimino kalnas, galima pamatyti nuotraukose:
Veriasi nauji kritiniai taškai
DELFI primena, kad dar sekmadienį Gedimino kalno pietrytiniame šlaite užfiksuotos purvo nuoplovos, ketvirtadienį nuslinko paviršinė nuošliauža, trečiadienį ant pagrindinio tako nutekėjo grunto nuoplova.
„Prasidėjus liūčių sezonui, kaip ir prognozuota, smarkiai padidėjo nuošliaužų rizika. Realiai, juda pietrytinis šlaitas, kuris dabar ir kelia daugiausiai susirūpinimo“, – DELFI pirmadienį pripažino Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas V. Bachmetjevas.
Anot jo, įtaką dabartinei kalno būklei, visų pirma, padarė gausus lietus. Tiesa, jis patikslino, kad situacija nėra susidariusi šiemet, o formavosi per keliolika kalno nepriežiūros metų.
„Nuoplovos realios grėsmės nekelia, tačiau stambesnė nuošliauža gali kelti pavojų praeiviams. Būtent todėl buvo imtasi atsargumo priemonių ir atitvertas pėsčiųjų takas, dalis gatvės pietinio šlaito papėdėje“, – sakė jis.
Anot V. Bachmetjevo, pagrindiniai kalno tvarkymo darbai šiuo metu vyksta šiaurės vakarų šlaite, kuriame nuošliaužų rizikos praktiškai nėra ir situacija išlieka nepakitusi.
„Pietrytiniame šlaite tvarkybos projektas dar tik yra rengiamas, darbus planuojama pradėti kitų metų pavasarį, tad realios įtakos kalno tvarkymo darbams pastarieji įvykiai neturi“, – nurodė pašnekovas, paklaustas, kokią įtaką nuoplovos ir nuošliaužos daro kalno tvarkymo darbams ir ar tai reiškia, kad jie užsitęs.