Po šeštadienį vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos, prieš kurią paliekantys partiją pareiškė aštuoni vadinamieji „maištininkai“, tęsiantys bendradarbiavimą su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), taip pat buvo pašalintas parlamentaras Antanas Vinkus, kilo klausimas, kokiu būdu bus organizuojamas Socialdemokratų frakcijos Seime darbas.
„Mes šeštadienį nusprendėme, kad šį klausimą (dėl LSDP atstovų Seime darbo – DELFI) svarstys toliau prezidiumas. Jis nuspręs, kaip toliau elgtis frakcijai, ir kokie žingsniai turėtų būti daromi – tai yra, ar tai bus atskira frakcija, kaip bus su pavadinimu, ir t. t.“, – DELFI sakė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
Šiuo metu Seimo Socialdemokratų frakcijoje dirba 19 politikų – iki praėjusio šeštadienio 17 jų priklausė LSDP, dar du – Darbo partijai.
Rugsėjo pabaigoje LSDP tarybai nusprendus, kad partija turi trauktis į opoziciją, 10 Seimo socialdemokratų nepakluso partijos sprendimui ir pasirašė „frakcijų koalicijos“ sutartį su LVŽS. LSDP Etikos ir procedūrų komisija (EPK) dėl to spalio 7-ąją rekomendavo šalinti iš partijos parlamentarus Gediminą Kirkilą, Algirdą Butkevičių, Juozą Bernatonį, Rimantę Šalaševičiūtę, Ireną Šiaulienę, Andrių Palionį, Artūrą Skardžių, Rimantą Sinkevičių, Antaną Vinkų bei Mindaugą Bastį. Pastarasis partijos tarybos išvakarėse paskelbė atšaukiąs savo parašą po „frakcijų koalicijos“ sutartimi, todėl jo šalinimo klausimas svarstomas nebuvo.
Pažeidžiamiausia grandis – M. Bastys
Paklaustas, kiek šiuo metu LSDP Seime turi šalininkų, G. Paluckas teigė, kad tas klausimas bus aptartas partijos prezidiume, kurį planuojama rengti po savaitės.
„Yra mažiausiai 7, o kaip bus toliau, kas prisijungs, iš kur prisijungs – čia jau grynai techninis klausimas“, – aiškino jis.
Tvirtą pasiryžimą paklusti partijos valiai ir veikti opozicijoje iš karto deklaravo penki Seimo socialdemokratai – Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Algimantas Salamakinas, Rasa Budbergytė be Raminta Popovienė. Manoma, kad šią grupę palaiko ir Julius Sabatauskas, kuris po rugsėjo pabaigoje partijos tarybos priimto sprendimo iš karto pareiškė atsisakantis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko posto. Atšaukęs savo parašą dėl „frakcijų koalicijos“, prie šios grupės prisijungė ir M. Bastys.
Būtent pastaroji figūra kelia daugiausiai nerimo socialdemokratams. Konstitucinis teismas (KT) netrukus turėtų skelbti, ar šis politikas, Seimo daugumos manymu, savo veiksmais sulaužęs Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, yra vertas apkaltos. Jei būtų paskelbtas būtent toks sprendimas, teigiama, jog M. Basčio dienos Seime, taigi, ir Socialdemokratų frakcijoje būtų suskaičiuotos.
„Atskiros LSDP frakcijos Seime ateitis atrodo labai miglota. M. Basčio dienos Seime yra suskaičiuotos. Jo nebelikus, nebūtų ir atskiros frakcijos. Todėl pasitraukimas ir atskiros frakcijos kūrimas būtų panašesnis į „kalifo valandai“ variantą“, – svarstė DELFI šaltiniai LSDP.
Šių politikų teigimu, partijos vadovybėje pasigirstantys samprotavimai, kad kuriant naują Socialdemokratų frakciją, galėtų būti pasitelkiami kitoms frakcijom šiuo metu priklausantys politikai – pavyzdžiui, neseniai iš LVŽS į Liberalų sąjūdį perėjusi nepartinė Dovilė Šakalienė ar Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė – neturi realaus pagrindo.
Tą patį tvirtino ir šios politikės. „Nė vienas Seimo socialdemokratas su manimi ta tema nekalbėjo. Antra – be abejo, ne. Partijos turi būti labai gerbiami visuomenės dariniai, ir jos turi siųsti aiškią žinią savo rinkėjams. Nebūdama socialdemokratė pagal įsitikinimus, niekaip negalėčiau prisijungti“, – DELFI teigė A. Maldeikienė.
Palikti liberalų nesirengianti anksčiau sakė ir D. Šakalienė.
Socialdemokratai: viena frakcija, dvi pozicijos
DELFI šaltinių teigimu, LSDP viršūnėse svarstomas dar vienas variantas – toliau dirbti vienoje frakcijoje su buvusiais bičiuliais. Tai esą nebūtų nieko naujo Seimų istorijoje: veiktų viena frakcija, kurios nariai turėtų dvi skirtingas nuomones.
Laisvas Seimo narių apsisprendimas dirbti frakcijoje, kaip savarankiškai, nebūtinai susietai su partija, veikiančiame junginyje, yra įtvirtintas dar 1993 metais priimtu Konstitucinio Teismo išaiškinimu, po kurio taisytas Seimo Statutas.
„Parlamento narių laisvę, kurią laiduoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnyje įtvirtintas laisvo mandato principas, iš esmės varžo ir Seimo statuto 26 straipsnyje įtvirtinta frakcijų įregistravimo tvarka, numatanti politinių partijų bei politinių organizacijų specialių sprendimų būtinumą šioje procedūroje, taip pat netiesioginę leidiminę registravimo procedūrą, kurią vykdo Seimo valdyba“, – tuo metu konstatavo Konstitucinis Teismas, kuriam rekomenduojant, ši Statuto norma buvo pataisyta, nesiejant frakcijų kūrimo su partiškumu.
Vis dėlto tarp socialdemokratų yra ir kitų nuomonių. Kaip DELFI teigė A. Salamakinas, kuris, neoficialiomis žiniomis, galėtų būti siūlomas naujai kuriamos LSDP Seimo frakcijos seniūnu, likusiems Seimo socialdemokratams nereikia burtis į atskirą frakciją.
„Mes esame LSDP frakcija. Turime išrinkti frakcijos seniūnas gauti pritarimą partijos Prezidiume, ir tada mums reikia tik vieną žingsnį padaryti – informuoti Seimo pirmininką, kad Socialdemokratų frakcija (tie ir tie nariai, septyni žmonės), skelbiasi opozicine. O ana „chebra“ turi iš naujo daryti pareiškimą, kad jie išeina iš Socialdemokratų frakcijos ir kuria naują“, – tvirtino jis.
Paklaustas, kas bus, jei „maištininkai“ nepageidaus trauktis iš frakcijos, A. Salamakinas tvirtino, kad tokia situacija neįmanoma.
„Mes nesame mažuma. Mes esame socialdemokratai, o jie – ne, todėl jie negali vadintis Socialdemokratų frakcija. Jeigu jau tiek metų Seime prabuvę vyrai nesupranta, kaip reikia daryti, teks tada mums kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išaiškintų jiems, kad jeigu išėjai iš partijos, ir partija nepageidauja, jog tu būtum jos frakcijoje, tu turi išeiti. O jų pageidavimai, su visa pagarba, yra nuliniai“, – kalbėjo socialdemokratas.
Buvusieji nesitraukia, mąsto apie kitokį pavadinimą
DELFI kalbinta „maištininkų“ atstovė Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė, paklausta, kaip bus sprendžiamas frakcijos klausimas, teigė: „Nieko negaliu pasakyti. Tegu atsako G. Paluckas, kaip bus su jų frakcija. Mes tai turime.“
Klausiama apie partijos pavadinimą, ji sakė, kad iš partijos pašalinti politikai ir toliau Seime vadinsis socialdemokratais. „Bus socialdemokratinė frakcija, galbūt, tam, kad skirtis, bus koks akcentas, matysime. Matysime, ar jie ten frakciją turi dar“, – aiškino ji.
Pasak I. Šiaulienės, nebepartiniai socialdemokratai „tikrai turi“ daugiau nei 7 atstovus. „Aš skaičiuoju 12 narių, gal 11“, – tikino ji.
„Sprendimai galbūt gims per savaitę. Mes nematome tokio mirtino reikalo (skubėti – DELFI). Čia yra mechaninis atplėšimas mūsų. Mechaninis. Įvyko taip, deja. Bet mes nesame viduje tiek susipriešinę, kad negalėtumėme kalbėti, bendrauti ir suprasti, kas yra įvykę. Frakcija niekada nebuvo, kaip įsivaizduojama, vedama už pavyzdžio. Mes visi buvome valdančiojoje daugumoje, bet per balsavimus būdavo, kad ir nepritardavo kai kuriems klausimams, ir panašiai. Manau, ir toliau taip bus“, – kalbėjo politikė.
Ji užsiminė ir apie tai, kad partijoje likę parlamentarai gali neskubėti skirtis nuo frakcijos. „Vikas priklausys nuo to, ar jie turi 7 narius. Jeigu turės ir norės atsiskirti, tada procesas judės. O kol neturi, matyt, taip ir bus. Bet mes frakciją vis tiek turime ir niekur iš jos nejudame“, – aiškino I. Šiaulienė.
Dalyvausiantys šios frakcijos veikloje aiškiai yra deklaravę devyni narystės LSDP atsisakę ar netekę politikai. „Maištininkai“ vis dar viliasi, kad su jais liks ir J. Sabatauskas, taip pat skaičiuojama, kad juos parems du Darbo partijos atstovai.
Pastarieji tvirtina dirbsiantys daugumoje, tačiau ar kartu su buvusiais socialdemokratais – dar klausimas. Greičiausiai su buvusiais socialdemokratais liks „darbietis“ Valentinas Bukauskas, šiuo metu einantis frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas.
Tuo metu jo partijos kolega Petras Čimbaras DELFI sakė pirmadienį padarysiantis sprendimą ir paliksiantis socialdemokratus. „jei likčiau su bet kuriais iš jų – daugumoje ar mažumoje, vis tiek būčiau išdavimas, kaip ir jie. Nenorėčiau sutapatinti savęs su žmonėmis, kurie griauna Lietuvos partinę sistemą“, – tvirtino jis.
Anksčiau P. Čimbaras DELFI sakė eisiantis į Mišrią Seimo narių grupę ir joje palaikysiantis valdančiųjų sprendimus. Pirmadienį jis užsiminę, kad gali pereiti pas „valstiečius“ – esą šiuo klausimu dar reikia kalbėtis.