„Kol kas dar nežinau, kada bus priimtas sprendimas šioje byloje, todėl kol kas sunku pateikti aiškų komentarą dėl prezidentės (Dalios Grybauskaitės - BNS) išsakytos pozicijos“, - paklausta, kaip vertina D. Grybauskaitės pareiškimą, kad „Gazprom“ dėl anksčiau parduotų brangių dujų turėtų kompensuoti nuostolius Lietuvai ir kitoms ES valstybėms, antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams Vilniuje sakė EK narė.
Anot jos, šiuo metu Komisija vertina rinkos dalyvių pateiktas pastabas dėl „Gazprom“ Komisijai pateiktų įsipareigojimų.
„Atlikome rinkos tyrimą ir gavome tvirtų, kritiškų ir konstruktyvių atsakymų. Taip pat gavome ir Lietuvos Vyriausybės poziciją, kaip padaryti, jog pateikti įsipareigojimai veiktų. Šiuo metu šis klausimas yra atviras, todėl sunku pasakyti, ar šią bylą galėsime užbaigti su „Gazprom“ pateiktais įsipareigojimais, ar turėsime įmonei skirti baudą“, - kalbėjo M. Vestager.
Lietuvos vadovė po susitikimo su M. Vestager antradienį išsakė viltį, jog Komisija išliks principinga ir didelių kompanijų atžvilgiu, pavyzdžiui, „Gazprom“ byloje.
„Prezidentė pakvietė Europos Komisiją siekti, kad nuo „Gazprom“ monopolio nukentėjusioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, būtų kompensuota už patirtus finansinius nuostolius, ir užtikrinti, kad ateityje būtų taikomos sąžininga konkurencija pagrįstos ir realią rinkos situaciją atspindinčios dujų kainos“, - pranešė Prezidentūra.
Komisija tiria „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas šiemet pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesniu sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalauja Latvija, Estija, Lenkija ir Bulgarija.
Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas - pernai birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
Be to, Lietuvos konkurencijos taryba 2014 metų spalį „Gazprom“ skyrė rekordinę 35,651 mln. eurų baudą už tai, kad koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (anksčiau - „Lietuvos energija“). Lietuvos teismams galutinai patvirtinus Konkurencijos tarybos sprendimą ir įmonei laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos išieškojimas patikėtas antstoliams.