Kadangi meras neketina atlaisvinti šio būsto, parko direkcija, negalėdama iškraustyti politiko, tiesiog kreipiasi į Turto banką, kad būstas pajūryje būtų parduotas.

Teismo prašė merą iškeldinti

Dar 1997 metais Kuršių nerijos miškų urėdija suteikė D. Jasaičio keturių asmenų šeimai teisę gyventi 23,13 kv.m. urėdijos bute. Su D. Jasaičiu tuomet buvo pasirašyta neterminuota sutartis. Taip į jo rankas pateko Neringoje, Preilos gatvėje, esantis butas.

Tuomet pasirašytoje nuomos sutartyje konstatuota, kad butas susideda iš vieno kambario su atskira virtuve, buto gyvenamasis plotas – 18,38 kv.m., buto bendras naudingas plotas – 23,13kv.m., butas buvo su daliniais patogumais.

Registrų centras DELFI informavo, kad šiuo metu butas, kurį nuomojasi D. Jasaitis, priklauso Lietuvos Respublikai. O tiksliau – jo administratorius yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Parkui butas atiteko, kai buvo panaikinta Kuršių nerijos miškų urėdija. Tokiomis aplinkybėmis parkas gavo ne tik butą, bet ir nuomininką.

Kadangi parkui tarnybinis butas buvo reikalingas, o D. Jasaitis niekada nedirbo nacionaliniame parke, 2007 metais parko direkcija kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininkus iš gyvenamųjų patalpų.

Tačiau teisėjas Egidijus Mickevičius nusprendė Kuršių nerijos ieškinį atmesti. Vėliau parko direkcijos apeliacinius skundus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos aukščiausiasis teismas. Tačiau abu jie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

Už butą moka simboliškai

Kadangi teismas nustatė, kad sutartis apsirašyta teisėtai, D. Jasaitis ir toliau liko gyventi bute. Tačiau šiandien parko direkcija priėmė sprendimą perduoti butą Turto bankui. Pagrindinis motyvas – butu direkcija vis tiek negali naudotis, nes D. Jasaitis jame gali gyventi tol, kol pats panorės išsikelti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuriai pavaldus Kuršių nerijos nacionalinis parkas, atstovė Diana Rakauskaitė DELFI informavo, kokias teisines procedūras šiuo metu pradėjo parko direkcija.

„Nuomininkas D. Jasaitis turi su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nuomos sutartį, kuri atnaujinta remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-12-22 sprendimu, kuriuo pripažinta, kad 1997-01-28 nuomos sutartis yra neterminuota. Kaip informavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, D. Jasaitis apie 1995 metus dirbo Kuršių nerijos miškų urėdijoje miško darbininku ir 1997 metų sausio 28 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis skiriant jam ir jo šeimai (žmona ir du vaikai) gyvenamą plotą urėdijos žinybiniame name. Būtent tada nemažai nekilnojamo turto iš Miškų ūkio buvo perduota Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų urėdijai. Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vykdo šio buto, kaip nereikalingo turto, perdavimo Turto bankui procedūras“, - aiškino D. Rakauskaitė.

Anot jos, D. Jasaitis kiekvieną mėnesį turi susimokėti visus komunalinius mokesčius ir kartu nekilnojamojo turto mokestį, kuris siekia 15,94 Eur.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser DELFI patvirtino, kad jau pradėtos buto perdavimo Turto bankui procedūros.

Parko direktorė užsiminė apie buto perdavimą savivaldybei

Turto banko atstovė Aušra Pocienė DELFI informavo, kad kol kas negautas prašymas perimti buto, esančio Kuršių nerijoje, nuosavybę. Tačiau ji patvirtino, kad Turto bankas perimtų butą ir su jau esamu nuomininku: „Turto bankas, kaip valstybės nekilnojamojo turto patikėtinis, iš kitų patikėtinių perima jų funkcijoms vykdyti nereikalingus objektus – ir tuščius, ir objektus su nuomos ar panaudos sutartimis.“

Taip pat A. Pocienė teigė, kad D. Jasaičiui būtų pasiūlyta pirkti butą, jei būtų priimtas sprendimas parduoti jo šiuo metu naudojamą būstą. „Turto bankas, perėmęs centralizuotai valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą su nuomininkais, nei nutraukia nuomos sutarčių, nei iškeldina nuomininkų. Jei Vyriausybės nutarimu priimamas sprendimas turtą parduoti viešajame aukcione, jis yra įvertinamas ir parduodamas viešajame aukcione, kuriame siūloma dalyvauti ir nuomininkams“, - aiškino A. Pocienė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser DELFI teigė, kad parko direkcija siūlys, jog Turto bankas butą perduotų Neringos savivaldybei. Tačiau Turto banko atstovė A. Pocienė kritiškai įvertino tokį direktorės užmojį. Jos teigimu, Turto bankas visų pirma iš valstybei nereikalingo turto siekia uždirbti pinigų.

„Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus perima tam, kad juos centralizuotai valdytų arba parduotų, kaip valstybės funkcijoms nereikalingą turtą ir tokiu būdu papildytų valstybės biudžetą. Todėl perimti butą iš dabartinio turto valdytojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vien tik tam, kad perduoti jį Neringos savivaldybei, nėra nei Turto banko funkcija, nei tikslas. Perduoti šį butą Neringos savivaldybei pagal nustatytą tvarką gali pati parko direkcija. Pirmiausia, Neringos savivaldybės taryba turėtų priimti sprendimą, kad šis nekilnojamasis turtas yra reikalingas savivaldos savarankiškosios funkcijoms vykdyti. Jos yra apibrėžtos Savivaldos įstatymo 6 straipsnyje ir Tarybos sprendime turėtų būti pagrįsta, kuriai iš šių funkcijų vykdyti būtų reikalingas šis nekilnojamasis turtas“, - teigė A. Pocienė.

Ir taip pat ji pridėjo, kad parko direkcija, kartu su Tarybos sprendimu gavusi prašymą perduoti objektą savivaldybei, kaip valstybės turto patikėtinė ir suderinusi sprendimą su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju Turto banku, gali priimti sprendimą dėl šio turto nereikalingumo valstybės funkcijoms vykdyti. Tuomet Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl šio turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn, galimą alternatyvą įvardijo Turto banko atstovė.

Aplinkos viceministras: butai parkams labai reikalingi

Vis dėlto aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuruojantis valstybinių parkų veiklą, taip pat nelinkęs palaikyti A. Feser pasiūlymo perduoti buto Neringos savivaldybei. Anot jo, vienintelis sprendimas – buto perdavimas Turto bankui.

Jis teigė, kad tarnybiniai butai parkams yra labai reikalingi, nes sunku prisivilioti gerus darbuotojus į nutolusius regionus. Specialistams, pasak jo, parkų direkcijos gali pasiūlyti mažus atlyginimus, todėl kaip motyvavimo priemonė dažnai tampa tarnybiniai butai. Tačiau šiuo atveju direkcija negali disponuoti būstu, kuriame gyvena Neringos meras. Todėl, viceministro teigimu, parkui nėra jokio reikalo administruoti būto. Galiausiai, M. Norbuto manymu, meras uždirba gerokai daugiau už parko darbuotojus ir yra pajėgus išsinuomoti arba nusipirkti kitą būstą.
Martynas Norbutas

„Akivaizdu, kad teismų sprendimus mes privalome vykdyti. Bet iš moralinės pusės man ir dabar kyla klausimų, kodėl iki šiol tuo butu yra naudojamasi. Meras nėra tas asmuo, kuris neturi, kur gyventi. Būtent dėl to, kad šis butas dabar yra užimtas, parkas privalo perduoti šį būstą Turto bankui. Iš esmės negalėdamas pasinaudoti juo, nors poreikis tam yra. Ką daryti su turtu, toliau spręs Turto bankas. Tokių patalpų naudojimas būtų labai reikalingas pačiam parkui. Dėl to kyla daug klausimų ir jie yra moraliniai. Turto bankui bus perduotas butas, nes nematoma kitos išeities. Pagal teismo sprendimą, kad ir visą 100 metų šitas butas būtų naudojamas mero. Akivaizdu, kad parkas nenori turėti tokios naštos ir administruoti tokių patalpų išlaikymą. Tai tuomet lieka viena išeitis - atsisakyti šio buto. Jau prasidėjęs procesas“, - sakė viceministras.

Jo teigimu, potencialius darbuotojus būtų lengviau pritraukti į parkų direkcijas, jei būtų galimybė jiems pasiūlyti gyvenamąją vietą. „Pritraukti į Kuršių neriją darbuotojus už tikrai labai mažą atlyginimą yra labai sudėtinga. Kiekvieną dieną važinėti jiems iš Klaipėdos tikrai nemažai kainuoja.

Mes šioje sistemoje norime tarnybinius butus išlaikyti. Jie skirti tam, kad pritrauktume darbuotojus į labai mažas pajamas gaunančias pareigybes. Žmonių atlyginimai - 400-500 eurų. Atlyginimai labai maži, o darbas sunkus. Butai reikalingi ir mokslinei veiklai: juk atvažiuoja mokslininkai ir studentai“, - kam parkui reikalingi butai, paaiškino viceministras.

D. Jasaitis: daugiau neturiu kur gyventi

Tuo metu DELFI kalbintas Neringos meras D. Jasaitis pripažino: jam labai kelia nerimą žinia, kad parkas ketina perduoti butą Turto bankui. Be to, jo teigimu, nesusipratimai kilo, kai buto nuosavybės teisę iš urėdijos perėmė nacionalinis parkas. Meras aiškino, kad urėdijoje dirbo nuo 1987 iki 1996 metų.

„Urėdijoje dirbau nemažai laiko. Parko ieškinyje sakoma, kad nedirbau nacionaliniam parke. Tai du skirtingi juridiniai vienetai. Butą aš gavau, nes dirbau urėdijoje. Kai urėdija buvo reformuota į nacionalinį parką ir panaikinta, tai nacionaliniam parke aš nedirbau. Parkas teikė ieškinį teismui, reikalavo paimti butą, nes aš nedirbau tuo metu nacionaliniam parke. Jie nekvestionavo, ar aš dirbau kažkada. Vėliau Vyriausybė perdavė turtą nacionaliniam parkui. Tuo metu, kai buvo privatizavimas, galėjau privatizuoti, nes butą gavau 1997 metais, kada dirbau urėdijoje“, - kalbėjo meras.

„Šito labiausiai bijau“, - trumpai sureagavo D. Jasaitis, paklaustas, ar teko girdėti apie parko planus. Ir čia pat jis patvirtino, kad iki šiol gyvena šiame bute. Meras tikino, kad butas jam labai reikalingas, nes daugiau neturėtų kur gyventi.

Darius Jasaitis

„Mano turtas - trys šautuvai ir berods du automobiliai. Turto bankas, gavęs didžiausią pasiūlymą, privalės siūlyti man pirkti tą butą. Tai, greičiausiai, aš jo neįpirksiu rinkos kaina. Ir nežinau, kol dirbu meru, teks greičiausiai pagyvent kabinete. Paskui, kai nebeišrinks, nežinau kur gyvensiu. Gatvėj turėsim dar vieną žmogų be gyvenamosios vietos Lietuvoj. Kai gavau šitą butą, jame nebuvo langų, durų, tualeto, virtuvės. Tai buvo vienas kambarys – 20 kvadratinių metrų, kur pasidariau virtuvę, dušą ir tualetą savo lėšomis. Aš neturiu ne tik kad būsto, aš neturiu nieko asmeninio, be dviejų mašinų ir trijų šautuvų. Savo asmeninio būsto, priklausančio man ar mano šeimai buvusiai, neturėjau niekada“, - sakė D. Jasaitis.

Tiesa, pastebimas įdomus faktas. Meras savo privačių interesų deklaraciją papildė ir nurodė, kad nuomojasi butą iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dar visai neseniai – spalio 5 d. 2015 metais pateiktoje deklaracijoje apie butą nėra iš viso užsimenama.

O štai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje matyti, kad meras D. Jasaitis turi šiek tiek daugiau turto nei paminėjo kalbėdamas su DELFI.

Rugsėjo 21 d. atnaujintais duomenimis, mero valdomų žemės sklypų vertė – 1200 Eur, transporto priemonių vertė – 11450 Eur. Taip pat meras valdo akcijų už 4055 eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma siekia 6799 eurus. Kitų registruotų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė – 732 eurai.

Registrų centro duomenimis, masinio vertinimo būdu nustatyta mero nuomojamo buto vidutinė rinkos vertė 2017 sausio 1 d. buvo 25 600 Eur.