Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sako, kad leidimo statybai niekas neišdavė.

Statybos inspekcija prašo tvorą nugriauti

Vis dėlto Palangos teisme namo savininkų interesus ginantys advokatai ir patys prasitarė, kad namo šeimininkai paskubėjo su statybomis.

Palangos miesto savivaldybės atstovas gūžčioja pečiais – jei kas ir leido statyti tvorą, savivaldybėje nebedirba, o kol vyksta teisiniai ginčai dėl statinių ant valstybinės žemės, Thomas Milesas Haseltonas ir jo sutuoktinė Natalja Haselton tvoros neketina nugriauti. Be to, jų interesus teisme ginantys advokatai kieme išklotas trinkeles įvardijo kaip „bendro naudojimo kelio sutvarkymą“. Tik tą kelią kažkodėl juosia ta pati byloje nelegaliu statiniu įvardyta tvora.

2004 gegužę buvo patvirtintas detalusis planas. Juo remiantis „Minijos naftos“ direktorius su sutuoktine ir paskubėjo su tvoros statybomis.

„Kai buvo patvirtintas detalusis planas, jie nuėjo pas tuometį vyriausią architektą, berods, Edmundas Benetis tuomet buvo, ir pasidomėjo, ar gali statyti tvorą. Ten atvažiuojantys poilsiautojai šiukšlino, pastatydavo automobilius kieme. Kadangi buvo numatyta aptverti teritoriją detaliajame plane, jie pasidomėjo, ar gali statyti. Tuo labiau, kad jie buvo suplanavę nusipirkti papildomas žemės dalis, kur buvo suformuoti sklypai. Ilgai buvo tas klausimas nesprendžiamas. Negalėjo žmonės pagalvoti, kad bus kitaip, juolab, kad virš milijono litų kaina buvo paskaičiuota už žemę ir jie buvo nusiteikę sumokėti“, – sakė N. Haselton advokatė Snieguolė Šermukšnė.

Advokatų teigimu, pastatę tvorą namo savininkai išgirdo, kad 2004 metų spalį pagal miškų schemą valdininkai „įnešė mišką“ į tą sklypą, kurį pažadėjo parduoti. Tvora jau stovėjo. Vėliau Vyriausybės nutarimu esą buvo „išimtas“ tas miškas. Tačiau detalusis planas buvo panaikintas, tad tvora vis tiek pripažinta nelegaliu statiniu ant valstybinės žemės.

„Tomas Haseltonas nustebęs, kad vyksta toks persekiojimas jo ir jo šeimos. Nacionalinis parkas negali atskirai formuoti ir parduoti tų sklypų, tai kas toliau bus, šiukšlynas? Pažiūrėtumėte į vietą nuvažiavę, normali teritorija, tvarkinga, kas nuo to nukenčia? Valstybė būtų pardavusi ir užsidirbusi, niekas geriau netvarkys“, – sakė advokatė.

Dokumentų pateikti negali

Tokie argumentai palikti tvorą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos neįtikina – nelegali statyba yra nelegali statyba. Be to, kiemas be jokių leidimų išklotas trinkelėmis, o namas prijungtas prie nuotėkų, apie kurias inspekcija taip sužinojo jau po fakto. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Renata Kleponienė prašo įpareigoti savininkus likviduoti neteisėtai pastatytus statinius, dėl kurių dar 2013 metais ir kilo ginčas su namo savininkais. Be to, namo šeimininkų kieme atsirado trinkelės ir nuotėkų rezervuaras, apie kuriuos inspekcijos specialistams niekas nepranešė statybų metu.

Namo šeimininkų ir tvoros statytojų interesus ginantys advokatai tvirtina, kad trinkelės išklotos, nes šeimininkai norėjo sutvarkyti viešo naudojimo kelią. Tačiau nuvykus prie namo vaizdai nuo pateiktos informacijos teisme kiek skiriasi – trinkelės yra už tos pačios neįteisintos tvoros.

Kas dėl to kaltas? Advokatai sako, kad viską tvarkė projektuotojas. Tačiau statybų leidimo inspektoriai jam neišdavė. Anot advokatų, detaliojo plano rašytinis pritarimas yra. Vis dėlto inspekcijos atstovė kategoriška – buvo išduotas leidimas tik namo rekonstrukcijai, o ne tvoros, nuotėkų rezervuaro statybai ar trinkelių klojimui. Advokatai atkakliai tikina, kad rezervuaras taip pat teisėtas – kitu atveju savivaldybė neaptarnautų namo gyventojų.

T. Haseltono advokatas Jonas Platelis sako, kad skundas dėl statybų buvo pateiktas tik tuomet, kai jo klientas užkirto kelią valstybinės žemės neteisėtam dalijimui. Esą kaip tik tuomet jis pranešė atsakingoms institucijoms, kad Nemirsetoje buvo skirstomi žemės sklypai neva žemę atsiėmusiems žmonėms. Viskas vyko kiek daugiau nei prieš dešimt metų.

Apie dešimtmetį vykstantys teisminiai procesai artėja į pabaigą. Spalį turėtų paaiškėti, kas laimės bylą ir ar tvorą teks griauti, ar „Minijos naftos“ direktorius su žmona galės ją palikti. Visgi teismas net kelis kartus advokatų perklausė, ar turi rašytinius statybų leidimus ir sulaukė neigiamo atsakymo.

Advokatai dar bandė argumentuoti tvoros ir nuotėkų teisėtumą, kad kai Haseltonai įsigijo namą, leidimai jau buvo numatyti. Be to, namas buvo registruotas kaip nebaigta statyba, o atskirai nuotėkų rezervuaras nėra registruojamas.

„Kaip namą pastatysi, jei nebus jokių įvadų?“ – retoriškai paklausė advokatė S. Šermukšnė.

„Projekte rezervuaras ir tvora buvo pažymėti kaip faktiškai esantys“, – jai antrino ir J. Platelis.

Be to, advokatai teismo prašė iš viso nutraukti bylą dėl senaties, nes tvora ir kiti statiniai atsirado daugiau nei prieš dešimt metų. Apie tokį prašymą teismas nediskutavo, tik paprašė rašytinių įrodymų apie statinių teisėtumą. Tokių dokumentų teismas negavo nei iš advokatų, nei iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Korsako.

Jis patikino, kad tie, su kuo kadaise Haseltonų šeima derino leidimus, savivaldybėje seniai nebedirba.