„Balsuočiau už Ingridą (Šimonytę – DELFI), aš labai norėčiau, kad ji eitų, tikrai balsuočiau ir visus agituočiau. Tačiau tame visame kitame sąraše aš nematau nė vieno asmens, kuris būtų intelektualiai pajėgus valdyti visuomenę, vesti Lietuvą ir įforminti ją į tarptautinį kontekstą. Sakau visiškai atsakingai“, – DELFI kalbėjo ji.

Politikės teigimu, būti šalies prezidentu – ne garbė, o klaikus darbas.

„Jei dar kartą po 27-erių metų mes turėsime tokią antiintelektualią erdvę ir tokias nevykusias, lėkštas diskusijas Lietuvoje, tai taip, aš pabandysiu eiti“, – nurodė politikė.

Tuoj po pokalbio A. Maldeikienė apie savo apsisprendimą pranešė ir feisbuke.

„Labai noriu Ingridos tame poste. Bet jeigu ji neis, tai kausiuosi iki galo, kad šitos šalies protai nepaskęstu kelių policininkų ir bankų ryšių su visuomenių berniukų ar Pakso kanclerio sukeltose protu ir tikra meile savo tautai nežėrinčiose kelių dulkėse. Nebemeluokim sau. Nors kartą“, – pareiškė politikė.

Papiktino įvardyti kandidatai

Kalbėdama apie sąrašą, A. Maldeikienė omenyje turėjo LRT.lt gautą „Vilmorus“ atliktą vieno socialdemokrato užsakymu atliktą apklausą, kur respondentų atviru klausimu buvo prašoma įvardyti, kuris iš dabartinių Lietuvos visuomenės veikėjų galėtų pretenduoti į prezidento postą.

Apklausa rodo, kad, jei prezidento rinkimai vyktų dabar, daugiausiai palaikymo sulauktų premjeras Saulius Skvernelis (15,6 proc.). Antras apklausoje – Kauno miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis, turintis 9,3 proc. rinkėjų palaikymą. Nedaug nuo jo atitrūkęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (8,5 proc.), rašė LRT.lt

Supeikė sąraše atsidūrusius ekonomistus

Pasak A. Maldeikienės, G. Nausėda nuo 1991 m., kai perrašė savo disertaciją pirmoje knygoje, nėra parašęs rišlaus teksto.

„Tai yra žmogus, kuris, iš tikrųjų, visada komentuoja post factum, komentarai prieš yra išimtinai ekonominiai ir labai primityvūs. Vadovėlinis ekonomistas“, – G. Nausėdą įvertino politikė.

Tuo metu R. Dargis, anot jos, asmuo, kuris turi labai gražius kostiumus ir labai gražiai save pateikia, visą laiką pamoko mokslininkus, kaip šie jam turi ruošti darbo jėgą.

„Universitetai ruošia intelektą, o ne statybininkus. Taip? Jis net ir šito nesuvokia. Aš galiu vertinti pakankamai griežtai ir aiškiai“, – sakė A. Maldeikienė.

V. Matijošaitį ir S. Skvernelį išvadino ūkininkais

Pasak jos, V. Matijošaitis bent rinkimuose dalyvavęs, bet balsuoti už jį esą gali tik tie, kurie nori, kad prezidentas sutvarkytų kelią iškirsdamas medžius. Kritikos ji negailėjo ir S. Skverneliui.

„Tai yra du, tarkime, ūkininkai. Nė vienas, nė kitas niekada nėra pasisakę, pavyzdžiui, kaip turėtų atrodyti Lietuva politiniame kontekste“, – atkreipė dėmesį A. Maldeikienė.

Anot jos, buvimas prezidentu – tai ne apie reitingus, o apie – naują Lietuvos matymą.

„S. Skvernelis intelektualinę mišrainę visą laiką daro. Aš pasakiau jo programą skaitydama, dabar ji virsta chaosu. Kelintą kartą mokesčių reformą keičia? Ką čia daro? Ką priėmė su vaiko teisių apsaugos įstatymu? Kiek kartu aš DELFI rašiau ir aiškinau? Viskas vyksta absurdu“, – užtikrino politikė.

Tiesa, S. Skvernelis esą atrodė visai patrauklus žmogus, kai kalbėjo apie tai, ką išmano, apie policijos darbą, o vėliau esą tik ėmė tyčiotis iš tų, kurie moko jo vaikus ir metų metais gyvena be pinigų.

Pažėrė kritikos žurnalistams

A. Maldeikienės teigimu, žurnalistams reikėtų kalbėti ne apie tai, kas nori būti prezidentu, neleisti ir viešųjų ryšių agentūroms rašyti tekstukus „apie nieką“, ji stebėjosi, kad žurnalistai esą nevertino net Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo.

„Mes turime jakilaitinio tipo politiką, kai per 2 minutes yra pasakoma ir visi tampa prezidentais. Suprantate, šių žmonių intelektas, didžia dalimi, yra neadekvatus jų pretenzijai“, – įsitikinusi politikė.

Anot jos, prie to prisidėjo ir žurnalistai – jie esą net nesugeba suvokti, kad politika yra retorika ir argumentų kova, kalbina tokius asmenis kaip Greta Kildišienė, o šią šalį palieka intelektas. Išvažiuoja, tikino politikė, ir geriausi jos studentai, ir net pianino derinimo specialistas – tą jis pareiškė dar antradienį.

„Į ką mes pavertėme šalį? O Jūs klausiate, ar jis nori. Maža, ko jis nori. Tada atsisėda koks V. Matijošaitis ir pasakoja apie savo eilinį romaną. Man tai visiškai neįdomu“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Pasak politikės, kandidatų į prezidentus reikia klausti to, pavyzdžiui, kuri iš 5 knygų jiems priimtinesnė, kodėl, kaip jie vertina Danijos politiką vienu ar kitu klausimu, tai, kas vyksta Katalonijoje.

„Ar jie šitą atsakytų? Ne. O A. Maldeikienė atsakytų. Nes sėdi, skaito ir dirba“, – sakė ji.

Kada apsispręs, neaišku

Paklausta, kada žada galutinai dėl kandidatūros į prezidento postą apsispręsti, A. Maldeikienė nepanoro į tai atsakyti.

„Viskas, ką Jūs sugebate, paklausti niekalo. Taip? Aš Jums sakau, kad jei diskusijos bus tokios, kokias Jūs gebate inspiruoti, tai tada tikrai nieko nebelieka – arba eiti nusižudyti, arba keltis į prezidentus. Gėda. Gėda, ko Jūs klausiate“, – tikino ji.

Anot politikės, nėra jokio skirtumo, kada ji apsispręs ir ar apsispręs.

„Inspiruoti diskusijas apie tai, kas yra Lietuva, kur ji eina“, – paklausta, į ką atkreiptų dėmesį tapusi prezidente, nurodė A. Maldeikienė.