Nemažo rinkėjų palaikymo sulauktų ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda bei europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Tai rodo LRT.lt gauta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta naujausia apklausa, kurios užsakovai redakcijai žinomi.
Atitolęs tik S. Skvernelis
Į LRT.lt rankas pateko apklausa, kurioje rinkėjų teiraujamasi, kas iš dabartinių Lietuvos visuomenės veikėjų galėtų pretenduoti į prezidento postą. Rinkėjams buvo užduodamas atviras klausimas. „Vilmorus“ apklausa atlikta rugsėjo 8-17 dienomis. Apklausa daryta vieno socialdemokrato užsakymu (DELFI).
Apklausa rodo, kad, jei prezidento rinkimai vyktų dabar, daugiausiai palaikymo sulauktų premjeras S. Skvernelis (15,6 proc.). Antras apklausoje – Kauno miesto vadovas V. Matijošaitis, turintis 9,3 proc. rinkėjų palaikymą. Nedaug nuo jo atitrūkęs SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda (8,5 proc.), toliau – Europos Parlamento (EP) narė V. Blinkevičiūtė (7,1 proc.).
Kadenciją baigiantis Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sulauktų 6,7 proc., o antrą kadenciją įpusėjusią prezidentę Dalią Grybauskaitę dar kartą prezidente matytų 5,2 proc. (tiesa, kandidatuoti į šalies vadovus trečią kartą ji negali). Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir buvusią finansų ministrę konservatorę Ingridą Šimonytę palaikytų 4,5 proc. rinkėjų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį – 3,9 proc. (negali kandidatuoti prezidento rinkimuose dėl amžiaus).
Po jo – buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius (3,5 proc.). Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį ir konservatorių Žygimantą Pavilionį kaip galimus šalies vadovus įvardijo 3,2 proc. rinkėjų. Parlamentarą Naglį Puteikį, kuris kol kas vienintelis pasiskelbė, kad dalyvaus šiuose rinkimuose, palaikytų 3,1 proc. rinkėjų. Kiti įvardyti kandidatai nesulauktų 3 proc. rinkėjų paramos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys sutiko pakomentuoti šios apklausos rezultatus. Jo teigimu, pagrindinė naujiena ir šios apklausos įdomumas yra tas, kad rinkėjams buvo užduodamas atviras klausimas ir patys žmonės galėjo įvardyti, kas galėtų tapti šalies vadovu.
„Reikia pasakyti, kad yra didžiulė dispersija, nėra išryškėjusių kandidatų – virš 1 proc. yra 22 žmonės, o apskritai paminėtų dar kokie 30. Tie skirtumai nėra dideli. S. Skvernelis lyderiauja ir neblogai pasireiškia įvairiose socialinėse, demografinėse grupėse. Įdomu tai, ką renkasi partijų rinkėjai. Pavyzdžiui, LVŽS rinkėjai palaiko S. Skvernelį, TS-LKD – taip pat S. Skvernelį, G. Landsbergį, Ž. Pavilionį, G. Nausėdą ir I. Šimonytę. Socialdemokratų partijos rinkėjai rinktųsi V. Blinkevičiūtę, Liberalų sąjūdžio – G. Nausėdą. Yra nemažai tokių, kurie nebalsuotų už jokią partiją, ir jie rinktųsi V. Matijošaitį. Apibendrinus, kol kas nėra aiškių 5 kandidatų – yra daug galimų kandidatų, o jų balsai išsiskaidę“, – LRT.lt komentavo sociologas V. Gaidys.
Be kita ko, konservatorių lyderis G. Landsbergis į prezidentus kandidatuoti 2019 metais dar negalėtų dėl amžiaus - jam dar nebus 40 metų.(DELFI)
Analizuodamas apklausos rezultatus V. Gaidys pastebi, kad S. Skvernelį kaip galimą šalies vadovą rinktųsi įvairių amžiaus grupių atstovai – tiek jaunimas, tiek pensininkai; taip pat dar neįgiję vidurinio išsilavinimo ar jau turintys aukštąjį. „Taigi S. Skvernelis lyderiauja visose grupėse. V. Matijošaitį rinktųsi turintys aukštąjį išsilavinimą, aukštesnių pajamų rinkėjai, liberalų rėmėjai, Kauno gyventojai. V. Blinkevičiūtę – rinkėjai be vidurinio išsilavinimo, rajonų gyventojai ir socialdemokratų rėmėjai. Taigi toks priešingas portretas“, – dėstė V. Gaidys.
Savo reitingų kraitį S. Skvernelis, pasak sociologo, susikrovė dar praėjusiais metais. Vėliau jis esą mažėjo, o dabar premjero reitingai stabilizavosi. „Buvo populiariausias, o dabar pagal apklausas jis yra trečias. Jau daug buvo kalbėta apie tai, kodėl jis tapo populiariu žmogumi – yra gana paprastas, arčiau liaudies, pakankamai iškalbingas. Tiesa, dabar jis kalbėdamas padaro daugiau klaidų“, – pridūrė V. Gaidys.
G. Nausėda: pasisakau už socialinės atskirties mažinimą
Tuo metu Kauno meras V. Matijošaitis yra teigęs, kad sprendimą dėl prezidento rinkimų priims likus keliems mėnesiams iki jų. „Jeigu bus blogi kandidatai, vadinasi, atsistosim ir eisim. Aš ir meru neplanavau būti, bet jau man buvo atsibodęs gyvenimas apleistame mieste“, – LNK laidai anksčiau sakė V. Matijošaitis. Nors sprendimą dėl kandidatavimo į prezidentus priims pats V. Matijošaitis, LRT.lt šaltiniai iš artimos mero aplinkos teigė, jog „šansai V. Matijošaičiui dalyvauti prezidento rinkimuose yra visiškai minimalūs.“
Ekonomistas G. Nausėda LRT.lt teigė, jog sprendimą dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose priims 2018-ųjų rudenį.
„Džiaugiuosi apklausos rezultatais, bet, tiesą sakant, nežinau, ar politiko karjera yra tai, kas man šiuo metu yra svarbiausia. Taip negalėčiau pasakyti, bet, matyt, žmonės įvertina tą darbą, kurį dirbu dabar ir kuris man patinka. Matyt, tai atsiliepia ir vertinimuose. [...] Ar dalyvausiu prezidento rinkimuose? Tai yra klausimas, į kurį aš neturiu atsakymo. Aš manau, palūkėkime iki kito rudens. Jei aš kažką nuspręsčiau šitoje srityje, nemanau, kad būčiau tas žmogus, kuris išlindo iš krūmų. Tiesą sakant, esu kaip ant delno pastaruosius 10 ar 15 metų. Man turbūt tikrai nereikėtų prisistatyti visuomenei, kas aš toks“, – LRT.lt kalbėjo ekonomistas.
Pasak G. Nausėdos, ekonomistai visada tam tikra prasme yra ir politikai, nes esą negali kalbėti apie ekonomiką neišsakydami savo pozicijos, kurią žmonės gali traktuoti palankiai ar mažiau palankiai.
„Ilgą laiką laikiausi nuostatos, kad ekonominis pyragas pirmiausia turi būti iškeptas, o tada padalintas. Kuo daugiau galvoju, tuo labiau suprantu, kad iš tikrųjų negali nuolat kalbėti apie to pyrago kepimą, niekada neprieidamas prie jo padalijimo. Todėl iš tiesų sutinku, kad pastaruoju metu aš labiau pasisakau už socialinius sprendimus, kurie galbūt nukreipti ne tiek į verslo konkurencingumo skatinimą, kiek į socialinės atskirties mažinimą, ir galbūt daliai visuomenės tai atrodo priimtina ir verta palaikymo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Apklausoje aukštai atsidūrusi europarlamentarė V. Blinkevičiūtė dėl apsisprendimo dalyvavimo prezidento rinkimuose ketina pasisakyti taip pat kitąmet.
„Esu dėkinga žmonėms. Aš visą gyvenimą dirbu, nesiblaškau. Dirbu vienoje srityje – socialinės apsaugos, darbo, užimtumo, vaikų teisių, lyčių lygybės. Labai plati atsakomybė. Dirbdama su žmonėmis, visada stengiuosi juos girdėti, įsiklausyti. Yra toks abipusis normalus ryšys, kuris turi susiklostyti tarp politikų ir žmonių, kuriems jie atstovauja“, – kalbėjo politikė.
Kalbėdama su LRT.lt V. Blinkevičiūtė teigė kol kas negalinti atsakyti į klausimą, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. „Visą gyvenimą vadovavausi supratimu, kad kiekvienas žmogus turi būti savo vietoje. Tada ir atitinkamas rezultatas. Kol kas dar anksti... visi politikai tą patį šneka, nes dar yra pakankamai laiko. Bet aš tikiuosi, kad Lietuvos žmonės išsirinks prezidentu tą, kuris iš visos širdies jiems atstovaus, gins jų interesus, padės jiems ir supras. Galiu pasakyti, kad Socialdemokratų partija tikrai turės savo kandidatą prezidento rinkimuose“, – tvirtino europarlamentarė.
T. Dapkus: rinkėjai ieško nepartinio kandidato
Kaip teigia apžvalgininkas Tomas Dapkus, apklausos rezultatai rodo, kad S. Skvernelis ir toliau išlieka realiausiu kandidatu tapti prezidentu, nepaisant to, kad jis yra ministras pirmininkas, o šios pareigos esą sulaukia labai daug kritikos ir reikalauja daug nepopuliarių klausimų sprendimo.
„Tuo metu V. Matijošaitis yra sėkmingas ir populiarus meras po ilgo nesėkmingo konservatorių valdymo Kaune. Akivaizdu, kad dalis visuomenės žiūri į šią sėkmės istoriją plačiau. Tačiau tai yra labiau regioninis politikas, ir kol kas nežinome jo pozicijų nacionaliniais klausimais, nežinome jo galimybių užsienio politikoje, nacionalinio saugumo srityje. Šiais klausimais jis nėra pasisakęs, ir sunku būtų jį įvertinti kaip galimą prezidentą. Galbūt tai tiesiog visuomenės vertinimas kaip gero mero, labiau ūkininko ar administratoriaus, kuris perkėlė tam tikras verslo praktikas į miesto valdymą, tačiau kiek jo kompetencijos būtų naudingos prezidento poste? Gal tai daugiau vykdomosios valdžios – vyriausybės plano politikas?“ – klausia apžvalgininkas.
Tuo metu G. Nausėda, pasak T. Dapkaus, yra labai viešas žmogus, dažnai matomas žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje: „Jį labai dažnai pamini žmonės. Yra tokia grupė žmonių, kuriuos prieš kiekvienus prezidento rinkimus mini apžvalgininkai ar visuomenė.“
Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, jog visi trys pirmi apklausos lyderiai – nepartiniai galimi kandidatai. „Jie galbūt turi savo judėjimus ar yra susiję su partijomis, turi kažkokių simpatijų kai kurioms politinėms jėgoms. Bet jie visi yra nepartiniai. Tai rodo, kad visuomenė nori prezidento, kuris būtų „pakilęs“ virš partijų ir labiau vienijantis. Kita vertus, akivaizdu, kad nė vienas iš jų negali laimėti be vienos ar kelių partijų paramos, nes tam reikalinga infrastruktūra“, – aiškino T. Dapkus.
Apžvalgininkas abejoja, ar ketvirta apklausoje esanti V. Blinkevičiūtė kandidatuos prezidento rinkimuose. „Abejoju, ar ji iškeis šiltą ir užtikrintą poziciją EP. Iš jos paramos dabartiniam partijos pirmininkui Gintautui Paluckui akivaizdu, kad jai pažadėta pirma vieta, tačiau tai kartu ir signalas G. Paluckui, kurio reitingas labai žemas įvairiose apklausose, kad tai galbūt galima būsima lyderė Socialdemokratų partijoje. Tačiau abejočiau jos noru kandidatuoti [prezidento rinkimuose] ir rizikuoti EP pozicija“, – LRT.lt komentavo T. Dapkus.
Pasak T. Dapkaus, Lietuvos specifika ta, kad prezidento kampanijos metu kandidatai turi turėti tokią programą, kuri apskritai turėtų būti labiau naudojama rinkimuose į Seimą ar siekiant premjero posto. S. Skvernelis esą įkūnija tvarkos ir stipraus lyderio vaizdinį, o kiti kandidatai kalba apie ekonomiką ar socialines problemas. „Iš to galima daryti išvadą, kad į prezidentą žiūrima ne tik kaip tą, kuris nusimano užsienio politikoje, nacionalinio saugumo klausimais, bet kaip į visus įgaliojimus turintį valstybės vadovą, kuris tvarko ir tuos klausimus, kuriuos tvarko vyriausybė“, – teigė T. Dapkus.
Analizuojant šiuos duomenis esą svarbu pabrėžti, kad dar neprasidėjo vieša rinkimų kampanija ir dar nežinomi visi galimi kandidatai. „Visi zonduojasi savo galimybes. Labai svarbu, kiek bus tam tikrų resursų už kiekvieno kandidato – kiek jis turės finansinės paramos, kiek turės politinės paramos, kas ir kaip jį rems, kokias lėšas jis akumuliuos savo rinkimų kampanijai“, – aiškino T. Dapkus.
Prezidento rinkimai numatomi 2019-ųjų gegužę.