Kai prieš ketverius metus jis buvo paskirtas ES ambasadoriumi Rusijoje ir atvyko į Maskvą, santykiai tarp dviejų blokų buvo kad ir įtempti, bet vis dėlto nenutrūkę. Tačiau kai po kelių mėnesių Rusija aneksavo Krymą ir karinėmis priemonėmis ėmė kištis į veiksmus Ukrainos rytuose, ją su Vakarais siejantys ryšiai, pasak ambasadoriaus, pradėjo trūkinėti, kol santykiai galop tapo tokie atšiaurūs, kokie niekada nebuvo nuo pat Šaltojo karo laikų. Dabar, paliekant užimamą postą, V. Ušackui tenka konstatuoti, kad gili Vakarų ir Maskvos santykių krizė tebesitęsia, be to, jis su nerimu prognozuoja, kad efektyvios partnerystės bent artimiausioje ateityje tikėtis neįmanoma. Anot jo, tarp mūsų egzistuoja milžiniški skirtumai, labai dažnai susiję su pagrindiniais Europos saugumo principais.
Šiandien visas Kremliaus aparatas susitelkęs į vieną vienintelę užduotį – užtikrinti sklandžius ir iš pažiūros sąžiningus 2018 metų prezidento rinkimus, garantuosiančius dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalę. Per būsimą šešerių metų prezidentavimo kadenciją, V. Ušacko manymu, dabartinis Maskvos ir Vakarų pažiūrų nesuderinamumas veikiausiai tik didės.
Daugiausia nesutarimų kyla dėl iš esmės skirtingų požiūrių į Ukrainos ir Gruzijos ateitį bei jų teisę pačioms rinktis savo sąjungininkes. Nesutariama ir dėl pamatinių Europos vertybių.
Greičiausiai būsime priversti stebėti, kaip Rusijoje ir toliau paminamos Europos demokratijos kertiniais akmenimis tapusios vertybės, įskaitant pilietinės visuomenės agitavimą, žodžio laisvę ir politinį pliuralizmą – visa tai, kas skynėsi kelią Rusijoje Boriso Jelcino ir Michailo Gorbačiovo valdžios metais. Užsienio šalių investuotojai pajus neužtikrintumą dėl vis didėjančio protekcionizmo, teisinės valstybės principų nepaisymo ir politinės taktikos nenuspėjamumo.
Rusijos vadovybė ir toliau neigs Šaltojo karo padarinius ir sieks, kad saugumas Europoje būtų užtikrinamas įtakos sferų tarp galingiausių valstybių pasidalijimu. Savo kaimynių suverenumą ir teritorinį integralumą Rusija toleruoja tik tol, kol jų geopolitiniai prioritetai atitinka Rusijos interesus.
Tad ką gi Vakarams daryti, atsižvelgiant į šiuos esminius skirtumus? V. Ušacko nuomone, būtina laikytis realistiško, toliaregiško ir strategiškai pagrįsto požiūrio. Visų prima, būtina išspręsti ES viduje kylančias problemas, tinkamai įvykdyti „Brexit“ procesą ir užtikrinti stabilų augimą. Turime išbristi iš migrantų krizės, paskatinusios prieš ES nukreiptų jėgų radimąsi ir ksenofobinių nuotaikų pasireiškimą mūsų pačių šalyse, taip pat sutvirtinti pasitikėjimą ES institucijomis užtikrindami efektyvesnius ir skaidresnius įstatymų priėmimo mechanizmus. ES valstybės narės, V. Ušacko įsitikinimu, turi likti politiškai vieningos, nes tik būdamos vieningos jos gali būti stiprios. Nevalia pamiršti, kad ES viduje kylančiomis problemomis Maskva kaip tik ir naudojasi siekdama susilpninti ES modelio patikimumą.
Antra, turime visomis išgalėmis ginti savo vertybes. Labai svarbu, kad ES valstybės narės ir Briuselis dėtų didžiules pastangas kovodamos su Rusijos skleidžiama propaganda, dezinformacija ir kišimusi į svetimų valstybių reikalus. Vis dėlto net ir šito nepakanka.
Svarbu atminti, kad suskaidyti ir susilpninti ES Rusija gali bandyti pasinaudodama verslo interesais. Atsižvelgdami į savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, turime nepamiršti, koks svarbus mums energetinis saugumas. Dujotiekio „Nord Stream II“ projektas neatitinka ES apibrėžtų su energijos tiekimo įvairinimu susijusių tikslų. Turime likti budrūs, kai bandoma sudaryti verslo sutartis, ir kelti klausimus, susijusius su sankcijų režimu ir platesnio masto ES strategijomis. Turime garsiai kalbėti apie savo vertybes, pastebėję žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo atvejus. Tai tvirtindamas, V. Ušackas priminė kovotojos už žmogaus teises Liudmilos Aleksejevos neseniai jam pasakytus žodžius: „Pasakyk Briuseliui, kad nepaliktų Rusijos žmonių.“
Trečia, ES turi nesvyruodama remti tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą sistemą, taip pat reikalauti kitų atskaitomybės vykdant Jungtinių Tautų Chartijos ir Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, taip pat įvairias Europos Tarybos konvencijas.
Ketvirta, turime dėti dar daugiau pastangų siekdami išspręsti Ukrainos konfliktą. Kol jis tęsiasi, normalizuoti santykius bus labai sunku. Jau pats metas ES įsitraukti į Normandijos formatą – keturių šalių derybas, kuriose dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija. Jei savo Ukrainos atstovą turi JAV, tai kodėl jo neturi ES? ES turi ne tik siekti, kad būtų išspręstas konfliktas Ukrainos rytuose, bet ir padidinti paramą Kijevui, einančiam teisminio ir ekonominio modernizavimo keliu ir bandančiam kovoti su korupcija. Labai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą Vakarų paramą ir Ukrainos piliečių, siekiančių žengti pasirinktu Europos link vedančiu keliu, palaikymą.
Privalome ne tik pripažinti su Europa susijusius Ukrainos siekius, bet ir nurodyti kelią, vedantį į narystę ES. Iš savo patirties žinome, kad perspektyva tapti valstybe nare veikia tarsi stimulas imantis reformų. Negalėdama būti užtikrinta dėl savo geopolitinės padėties Ukraina ir tolau liks pažeidžiama galimų Rusijos bandymų destabilizuoti situaciją, o tai, savo ruožtu, daro neigiamą įtaką ES ir Rusijos santykiams. Sėkmingai po konflikto atsitiesusi Ukraina gerokai padidintų regiono stabilumą, be to, taptų puikiu pavyzdžiu Rusijos žmonėms.
Penkta, turime bendradarbiauti su Maskva tose srityse, kuriose mūsų interesai sutampa. Tai ir diskusijos dėl Irano branduolinės programos, kuriose Rusija aktyviai dalyvavo, ir Jungtinių Tautų Šiaurės Korėjai paskelbtos sankcijos, ir konfliktų Sirijoje, Libijoje bei Afganistane suvaldymas.
Rusijos ateitis, žinoma, pačių rusų rankose. Jie turi patys nuspręsti, kuo nori būti: europiečiais, azijiečiais ar kokia nors tarpine šias dvi tapatybes siejančia grandimi.
Jei po 2024 metų ar galbūt dar anksčiau jie nuspręs pasirinkti europietiškąjį kelią, mes privalėsime juos paremti. Vis dėlto turime labai aiškiai pasakyti, kad kelias į Europą veda per Kijevą, o juo žengti galima tik gerbiant Ukrainos pasirikimą siekti ES narystės ir laikantis Vakarams priimtinų saugumo principų. Rusijos viduje sukonstruota demokratija čia menkai tepadės.