DELFI primena, kad šiuo metu Lietuvoje kanapių vartojimas, platinimas ar laikymas yra draudžiamas.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

2017 metais medicinines kanapes įteisino trys Europos Sąjungos šalys – Graikija, Vokietija ir Lenkija. Jos prisijungė prie Ispanijos, Nyderlandų, Suomijos, Čekijos, Slovėnijos ir Portugalijos.

Žinia apie vėžį smogė kaip žaibas

„Prieš 3 mėnesius man buvo diagnozuota 4 skrandžio vėžio stadija. Šiuo metu esu 37-erių, turiu šeimą, du mažamečius vaikus, tad ši žinia man buvo kaip žaibas ar griaustinis iš giedro dangaus“, – pripažino su DELFI savo patirtimi sutikęs pasidalinti Andrius.

Pirmos trys savaitės po diagnozės konstatavimo, kalbėjo jis, buvo psichologiškai sudėtingos ir jam, ir jo artimiesiems. Tiesa, apie ligą vyras pranešė tik šeimai ir artimiausiam draugų ratui.

„Ligą man diagnozavo praktiškai atsitiktinai. Nejaučiau nei kokio skausmo, nei simptomų, kurie galėtų priversti sunerimti, bet pastebėjau, kad mažėja mano tolerancija fiziniam krūviui. Vis kažkaip tarsi trūko oro, nebegalėjau žaisti paplūdimio tinklinio, nors šiaip esu sportiškas – visą gyvenimą sportavau, nerūkau, alkoholį vartoju saikingai, maitinuosi sveikai“, – tikino jis.

Supratęs, kad silpsta, Andrius nusprendė iš pradžių pasitikrinti kraują – tuomet ir buvo nustatyta, kad jame – aiškus hemoglobino trūkumas, atsiradęs dėl vidinio kraujavimo ir auglio skrandžio viduje.

Per 2 mėnesius neteko 20 kilogramų

Skandžio vėžys medikų vadinamas vienu klastingiausių – jis sunkiai pastebimas ir praktiškai neišgydomas.

„Gydytojai man davė nuo 1 iki 5 metų. Kaip suprantu, tie 5 buvo įvardyti tam, kad turėčiau daugiau optimizmo. Tačiau aš stengiuosi labai nenusiminti – teko girdėti ir sėkmės istorijų, pavyzdžiui, kaip žmonės pragyvena dar 10 metų po diagnozės. Tiesa, ši liga labai gretai progresuoja, o mano atvejis – neišskirtinis, diagnozuota labai agresyvi vėžio forma“, – kalbėjo Andrius.

Tai įrodo ir kitas faktas – vos per du mėnesius pašnekovas neteko 20-ies kilogramų. 85 kilogramus svėręs vyras šiuo metu nesveria nė 70-ies.

Situacija – itin sudėtinga

Andrius tikino iš karto ėmęs sukti galvą, kokią gydymo formą pasirinkti. Operacija jam negali būti atlikta dėl naviko paplitimo ir metastazių kepenyse, limfmazgiuose, aplink skrandį. Be to, ir navikas jo skrandyje – nediferencijuotas. Tai reiškia, neturi aiškių kontūrų, kraštų, o tai operaciją daro itin sudėtingą, tokiu atveju netaikoma ir radioterapija.

„Man lieka vienintelė chemoterapija. Ji naikina tiek vėžines, tiek sveikas ląsteles, organizmą nualina tiek, kad po to sunku ir atsigauti. Tačiau atlikau tą chemoterapiją, vėžio vystymasis apstojo“, – apie gydymą pasakojo Andrius.

Tiesa, taip jau yra, aiškino pašnekovas, kad vėžys po pirmojo seanso neretai linkęs atsinaujinti ir liga grįžta galbūt net dar agresyvesne ar atsparesne forma nei prieš tai. Todėl pacientai esą patenka į uždarą ratą.

„Galiausiai organizmas taip nualinamas, kad ta chemoterapija ir nužudo – tokį įspūdį susidariau aš, neturėdamas medicininio išsilavinimo“, – pripažino jis.

Susižavėjo gydymu, kuris Lietuvoje legalus tik iš dalies

Pasak pašnekovo, alternatyvų vėžio gydymui yra įvairių – nuo užkalbėjimų, arbatėlių, žolelių, mitybos iki bioenergetikų ar kanabinoidų. Pastaraisiais Andrius ir susidomėjo.

„Jau antrą mėnesį vartoju kanapių aliejų, kuris, iš tikrųjų, turi dvi veikliąsias medžiagas, kurių viena yra THC. Tai psichotropinė medžiaga, kuri kaip ir draudžiama, tačiau, jei žiūrėsime į sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus sąrašus, kas leidžiama medicininiais tikslais, vienoje vietų įvardyta, kad THC (tik kitu pavadinimu) legalus turėtų būti. Tiesa, visuotinai tai nelegalu, baudžiama – narkotinė medžiaga, kurios negali nei įsivežti, nei turėti, nei gaminti, nei vartoti“, – dėstė Andrius.

Anot jo, onkologų nuomonės dėl THC naudos būtent vėžio gydymui Lietuvoje išsiskiria, tačiau sutariama, kad kanapės turi tam tikrų naudingų savybių. Produktai su maistinėmis kanapėmis, legaliai pardavinėjami ir Lietuvoje, turi antiuždegiminį poveik, padeda kovoti su nemiga, depresija, apetito nebuvimu.

Žymuo sumažėjo trisdešimtis kartų

Tiesa, Andriaus atveju per pastaruosius dvejus mėnesius gerokai pakito ir vėžio žymuo – matmuo, matuojantis ligos progresą. Vyras įsitikinęs – prie to prisidėjo būtent jo vartotas aliejus, tačiau gydytojai priskiria šiuos nuopelnus tinkamai parinktai chemoterapijai.

„Nuo 700 su trupučiu mano žymuo nukrito iki 19, kai maksimali riba yra 39. Kitaip sakant, mano žymuo nukrito į normos lygmenį, kas reiškia, kad atsižvelgiant tik į tai, aš nebūčiau laikomas sergančiu“, – kalbėjo jis.

Andriaus teigimu, tai nereiškia, kad jis pasveiko ar auglys dingo, tačiau faktas, kad kompleksinis ligos gydymas duoda teigiamą efektą. Pašnekovo dar laukia trečia chemoterapijos procedūra.

Nesupranta, kodėl leidžia vartoti opiatus, bet neleidžia kanabinoidų

„Kodėl opiatai yra legalūs? Jie įtraukti į sąrašą leidžiamų medicininiais tikslais vartoti narkotinių medžiagų, o lengvesnis narkotikas, sakykime, ar psichotropas – kanapės – draudžiamas“, – klausimą kėlė Andrius.

Pasak jo, šioje situacijoje atsiskleidžia tam tikras neadekvatumas. Tuo labiau, kad kanapinoidiniai vaistai įteisinti šalyse, į kurias lygiuojamės. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Izraelyje, iš dalies ir Estijoje.

„Mediciniškai man nepavyks turbūt paaiškinti, kaip tai veikia pačią ligą – kokios cheminės reakcijos vyksta molekulių ir ląstelių lygmenyje, aukštasis pilotažas, bet man tai veikia“, – asmenine patirtimi dalijosi Andrius.

Palygino kanabinoidus ir opiatus

Savo ruožtu daugiau kaip 10 metų su vėžiu kovojanti Judita įsitikinusi – jei ne kanabinoidiniai preparatai, ji nesugebėtų nė užlipti laiptais, vedančiais į vietą, kurioje vyko mūsų pokalbis.

Kadaise ji pati užčiuopė savo kūne guzelį, medikams skaudžią diagnozę teliko tik patvirtinti.

„Šalutinio opiatų poveikio nelinkėčiau patirti niekam. Kai juos vartoju, man pagalbos prireikia net buityje: skauda galvą, sutrinka miegas, sunku paprasčiausiai atsikelti iš lovos“, – kalbėjo ji.

Pasak Juditos, siekiant palengvinti sau tokią būseną, teko imtis įvairių alternatyvių vėžio gydymo priemonių. Dėmesį tuomet patraukė ir kanabinoidai. Tiesa, moteris neatskleidžia, kiek laiko juos vartoja.

„Pirma, jokio pripratimo visiškai nesijaučia. Kad norėčiau dar? Kad reikėtų dar? Nieko panašaus. Tačiau, kai vartoji opiatus, poreikis jų turėti – milžiniškas. Jei tik nevartoji, tie skausmai, atrodo, dar stipresni pasidaro“, – pasakojo pašnekovė.

Savo ruožtu kanabinoidai skausmą jai esą numalšino tiek, kad šiuo metu ji gali gyventi visavertį gyvenimą. Be to, pagerėjo neva ir kraujo rodikliai, o tai leidžia vėžį kartu gydyti ir tradiciniais metodais – sveikata nėra tam per silpna.

Nekalba apie visišką legalizavimą

„Problema, kad tai yra brangu. Kalbant apie visą spektrą, sunkūs ir pasiekiamumo klausimai. Todėl mūsų noras ir iniciatyva – jei gaunu daug stipresnius narkotinius vaistus, tai kodėl nėra sudaryta galimybė gauti švelnesnius nuskausminamuosius, kurie padeda įveikti šalutinius chemoterapijos požymius? Apie visišką kanapių legalizavimą niekas nekalba“, – užtikrino ji.

Pasak Juditos, klausimą dėl kanabinoidų legalizavimo ruošiasi persvarstyti ir Pasaulinė sveikatos organizacija, daugelis šalių taip pat eina tuo keliu.

„Tie kanapių preparatai, kuriuos aš vartoju, yra leidžiami. Tiksliai raidėmis negaliu pasakyti, tačiau Lietuvoje draudžiama būtent ta medžiaga, kuri yra veikliausia. Tie produktai, kurie yra be tos medžiagos, taip pat veikia, bet mažiau. Aš vartoju tiek, kad nejausčiau skausmo, galėčiau miegoti, kad mano kraujas būtų geras ir nejusčiau jokio apsvaigimo – nevartoju tokių dozių“, – kalbėjo ji.

Tačiau šiuo metu tradicinės medicinos atstovai esą nenori apie tai nė diskutuoti, nė patarti, kadangi Lietuvoje neįteisinta galimybė kanapes vartoti medicininiais tikslais.

„Vienintelis man likęs gydymosi būtas – chemoterapija, bet gydytis kelis metus tik taip... Patikėkite, tai pakelti yra labai sunku. Oficialaus gydymo aš nei neigiu, nei jo atsisakau, tačiau tam, kad galėčiau jį priimti, mano kraujo kokybė turi būti gera. Kai to pasiekti? Tą padaryti man padėjo kanabinoidiniai vaistai“, – pasakojo Judita.

Galvojo net emigruoti

Anot jos, 95 proc. Lietuvos medikų apie gydymą kanapėmis apskritai nekalba, todėl tuo ir nesidomi, negali tinkamai padėti pacientams.

Pašnekovės teigimu, ją trikdo laidos, kuriose narkomanai dalijasi savo patirtimi, tikina, kad pradėjo ­nuo kanapių ir toliau visas gyvenimas vertėsi tik žemyn, tačiau opiatai, kurie taip pat laikomi stipriais narkotikais, sunkiems ligoniams skiriami ir yra įteisinti.

„Anksčiau net galvojau, kur keltis gyventi, kad galėčiau gydytis – gal man tai padėtų, būtų lengviau. Tačiau tai yra liūdna, kai galbūt tektų išvažiuoti iš šalies, nes čia neleidžia vartoti vaistų, kurie palengvina tavo ligos eigą“, – kalbėjo ji.

Vardijo skirtumus

Savo ruožtu Nacionalinio vėžio instituto direktorius onkologas Feliksas Jankevičius DELFI sakė, kad dėl to, kad kanabinoidiniai vaistai Lietuvoje draudžiami, medikai negali užsiimti ir pastarųjų medžiagų tyrimais.

„Tačiau, literatūros duomenimis, kanabinoidiniai vaistai turi kelis veikimo principus. Vienas jų – specifinis priešuždegiminis poveikis. Jis vyksta per kanabinoidinius receptorius ir dėl to mažėja tam tikrų cheminių medžiagų koncentracija, kas greičiausiai veikia visą metabolinę sistemą ir pagerina paciento situaciją. Tyrimai pastaruoju metu tik suintensyvėjo, tad apie visą veikimo profilį kalbėti dar sunku“, – pripažino jis.

Pasak F. Jankevičiaus, kanabinoidiniai vaistai pranašesni už opioidinius, nes yra mažiau toksiški.

„Be to, naudojant kanabinoidų preparatus išnyksta ir navikai. Žinoma, tai nėra plataus spektro tyrimai, tačiau pavieniai atvejai literatūroje aprašyti“, – pasakojo jis.

Feliksas Jankevičius

Skatina diskusijas

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus teigimu, kanabinoidiniai preparatai žmogų veikia per burną, įkvepiant, įvedant į tiesiąją žarną žvakučių pavidalu ir per odą – pavyzdžiui, klijuojant specialius pleistrus. Viena iš formų – ir aliejus.

„Deja, mes Lietuvoje esame toli nuo viso to. Reikia siekti, kad Lietuvoje kanabinoidiniai vaistai būtų legalizuoti ir vartojami su gydytojo priežiūra. Tinkamais atvejais tie vaistai turi būti skiriami“, – savo pozicija dalijosi F. Jankevičius.

Anot jo, tokių vaistų legalizavimas nebūtų išskirtinė situacija Lietuvoje – gydytojai ir šiuo metu pacientams skiria medžiagas, kurios ne ligoniams yra draudžiamos. Pavyzdžiui, opiatus.

„Populistinis požiūris Lietuvoje yra neigiamas, tačiau jis suformuotas rekreacinių kanabinoidų aspektu, o ne medikamentinių. Tai pakankamai nauja tema, kuria vertėtų pradėti diskusijas. Per mažai apie tai kalbame ir vis dar liekame užkampis“, – griežtai nukirto pašnekovas.

Papasakojo, kuo skiriasi

Pasak M. Majausko, kanapių produktai, kurie yra medicininės paskirties (psichoaktyvi THC ir nepsichoaktyvi kanabidolio CBD medžiaga) plačiojoje visuomenėje vadinami „medicinine kanape“. Pramonėje naudojamos kanapės, Lietuvoje vadinamos pluoštinėmis, o ne medicininiais tikslais naudojamos psichoaktyvios kanapės – rekreacinėmis, nemedicininėmis.

„Noriu pabrėžti, kad nekalbame apie kanapių įteisinimą rekreacijai, apie investicijas, su tuo susijusias naujas darbo vietas ar įtaką valstybės biudžetui. Klausimas tik vienas – ar esame pasiruošę įteisinti medicinines kanapes sunkių ligų gydymui, specialisto sprendimu ir griežta priežiūra“, – klausė jis.

Pasak M. Majausko, medicininių kanapių preparatais gydomi pacientai sergantys vėžiu, išsėtine skleroze, epilepsija, ŽIV/AIDS, anoreksija, potrauminiu streso sindromu.

„Dažniausiai gydytojai kanapių produktus skiria gydyti vėžinius susirgimus. Kanapės antiuždegiminės savybės sumažina skausmus, pykinimą, galvos svaigimą ir sukelia apetitą. Visi šie požymiai yra svarbūs sėkmingam atsistatymui po chemoterapijos, o tuo pačiu – sėkmingam vėžio išgydymui“, – tikino politikas.

Mykolas Majauskas

Kodėl veikia?

Kol medicininės kanapės uždraustos, visi tyrimai, finansavimas, atvira prieiga Lietuvoje yra uždrausti.

„Europos vaistų agentūra pripažįsta medicinines kanapes kaip vaistus. 2016 metais ji publikavo sėkmingą eksperimentinę studiją gydant smegenų vėžį (gliomą). Gydymui naudoti kanapių pagrindo vaistai. Glioma Europoje serga apie 134 tūkst. žmonių, tradiciniai gydymo metodai – chemoterapija, švitinimas arba ypatingai pavojinga operacija.

Pastebėta, kad vartojant medicinines kanapes, pacientų smegenų augliai ne tik nustoja augti dėl medicininės kanapės pagalba blokuojamo proteino, bet ir išprovokuoja vėžinėse ląstelėse medžiagos vadinamos sphingolipidu augimą, dėka ko esamo auglio ląstelės numiršta.

Rezultatai rodo, kad iki tol buvęs mirtinas vėžys su itin sunkiais ir pavojingais gydymo būdais gali būti įveiktas naudojant medicininės kanapės aliejų. Šiuos tyrimus finansuoja ir remia Europos komisija“, – pasakojo M. Majauskas.

Lietuvoje „Nacionalinio vėžio instituto“ duomenimis vėžiu serga 3 proc. gyventojų, t.y. maždaug 100 tūkst. gyventojų. 2016 metais Lietuvoje fiksuota 74 734 asmenys sergantys glaukoma, 19 427 sergantys epilepsija, 187 175 asmenys, kuriems diagnozuotas navikas (tame tarpe ir vėžinis) (duomenys nuo 18 metų ir vyresnių asmenų).