Šios pažymos atskleidimas kaip reikiant kirto Lietuvos reputacijai – Rusija informaciją išplatino viso pasaulio Konstitucinių Teismų teisėjams. O Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas iš karto atsidūrė Rusijos juodajame sąraše – jam draudžiama atvykti į Rusijos Federaciją.
Kaip ribotam naudojimui skirta informacija galėjo atsidurti Rusijos pareigūnų pašto dėžutėse, Migracijos departamento atstovai nutyli, tuo metu Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Juozas Bernatonis sako, kad Kremliaus vanagams nusilenkę Lietuvos pareigūnai padarė didelės žalos valstybei ir dėl to net svarsto inicijuoti parlamentinį tyrimą.
„Manau, kad mes – ir kairieji, ir dešinieji – turime suvienyti jėgas ir šį atvejį nuodugniai ištirti, gal tuomet Migracijos departamentui prapuls noras taip vienašališkai elgtis itin jautriais Lietuvai klausimais“, – DELFI sakė Ž. Pavilionis.
„Man susidaro įspūdis, kad kol nebus išaiškinti ir už kenkimą valstybei nubausti kalti asmenys, situacija nepasikeis – juk dabar Migracijos departamento darbuotojai net nesupranta, kokią žalą padarė Lietuvai“, –savo ruožtu pažymėjo Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis J. Bernatonis.
Lietuvos sprendimas papiktino V. Putiną
Kad Lietuvos pareigūnai Rusijai nutekino riboto naudojimo informaciją, išaiškėjo Lietuvos Konstituciniam Teismui organizuojant ketvirtąjį Pasaulio konstitucinės justicijos kongresą. Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį Migracijos departamentas, reaguodamas į URM pateiktą informaciją, kad Rusijos KT, savo nutarimu pritaręs Krymo aneksijai, padarė sunkų tarptautinės teisės pažeidimą, todėl 19 Rusijos KT teisėjų įtraukė į sąrašus asmenų, kuriems neleidžiama atvykti į Lietuvą.
Apie šį Lietuvos priimtą sprendimą Rusijos KT pirmininkas Valerijus Zorkinas iš karto pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kuris viešai išreiškė pasipiktinimą.
„Labai keista. Kai kada susidaro įspūdis, kad žmonės nukrito iš kitos planetos“, – Rusijos žiniasklaidoje buvo cituojamas V. Putinas.
Nors iš anksto buvo žinoma, kad Rusijos teisėjai į Lietuvą nebus įleisti, tačiau Rusijos KT vis tiek nutarė deleguoti keturis asmenis, iš kurių du – teisėjai.
Lietuvoje jie nebuvo akredituoti – Migracijos departamentas, atsižvelgęs į URM pateiktą informaciją, nutarė neišduoti leidimų atvykti į šalį. Šis sprendimas Rusijos atstovams buvo išsiųstas paštu. Prie jo buvo pridėti dokumentai, paaiškinantys Lietuvos poziciją – dar 2016 m. spalio 24 d. pasirašyta URM pažyma su žyma „Riboto naudojimo informacija“ bei KT pirmininko D. Žalimo užsienio reikalų ministrui išreikšta pozicija, jog Krymo aneksiją įteisinę Rusijos teisėjai padarė tarptautinį teisės pažeidimą ir neturėtų būti įleidžiami į Lietuvą.
Informaciją, kad būtent D. Žalimas inicijavo draudimą Rusijos teisėjams atvykti į Lietuvą, Rusijos KT pirmininkas V. Zorkinas prieš pat Vilniuje rengiamą Pasaulio konstitucinės justicijos kongresą išplatino viso pasaulio teisėjams. O Europos Tarybos Venecijos komisijos pirmininkas Gianni Buquicchio net Lietuvai atsiuntė notą, kurioje primygtinai ragino padaryti išimtį ir leisti į Vilnių atvykti dviem Rusijos teisėjams Sergejui Kazancevui ir Sergejui Kniazevui.
Lietuvai atsiųstame rašte jis pabrėžė, kad tai – Venecijos komisijos ir Europos Tarybos „principo reikalas“.
Lietuva nepadarė jokių išimčių, todėl boikotuodami tokį sprendimą viso pasaulio teisėjų kongrese nepasirodė anksčiau planavę atvykti septyni teisėjai.
Lietuvos KT pirmininkas D. Žalimas įsitikinęs, kad tarptautinio skandalo būtų buvę galima išvengti, jeigu Migracijos departamentas nebūtų Rusijai nutekinęs ribotam naudojimui skirtos informacijos.
„Visa tai vertinu kaip perdėtą uolumą ir šiandien nėra aišku – tyčia ar ne, bet Migracijos departamentas veikė svetimos valstybės naudai, – sakė jis. – Kai yra pateikiama per daug informacijos, kuri yra akivaizdžiai nebūtina tiems asmenims, kyla klausimas, kodėl taip yra daroma – ar vengiama atsakomybės už priimtus sprendimus, ar galbūt sąmoningai norima pranešti apie asmenis, kurie vienaip ar kitaip yra principingai nusistatę Rusijos atžvilgiu dėl jos įvykdytos aneksijos.“
D. Žalimas: neverta bendrauti su tarptautinius nusikaltimus darančiais asmenimis
D. Žalimas dėl paviešintos informacijos nukentėjo ir asmeniškai – jam yra uždrausta įvažiuoti į Rusijos Federaciją. Automatiškai – ir į Kazachstaną, ir į Baltarusiją.
Jo teigimu, iniciatyvą dėl sankcijų Krymo aneksiją palaiminusiems Rusijos teisėjams parodė URM.
„Taip, aš turėjau nuomonę šiuo klausimu, ir ją ne kartą esu viešai išsakęs – didžiausias teisėjo vardo diskreditavimas yra palaiminimas tokių veiksmų, kurie pagal tarptautinę teisę yra laikomi agresija – šiuo aveju, Krymo aneksija, – teigė D. Žalimas. – Aš manau ir visą laiką manysiu, kad neverta bendrauti su tarptautinius nusikaltimus darančiais asmenimis. Ir šią savo poziciją išreiškiau URM.“
Tuo metu Seimo narys Ž. Pavilionis sako, kad istorija, kai Migracijos departamentas Rusijai perdavė ribotam naudojimui skirtą informaciją, diskreditavo Lietuvą.
„24 metus dirbau URM ir žinau, jog ribotos informacijos atskleidimas kitai šaliai, kuri su tavo šalimi nėra sudariusi sutarties dėl saugumo informacijos apsikeitimo, yra nusikaltimas, – aiškino Ž. Pavilionis. – Be to, prieš atskleidžiant tokią informaciją būtinas subjekto, sukūrusio informaciją, leidimas, tačiau šiuo atveju nebuvo atsiklausta nei URM, nei D. Žalimo. Žmogus, kuris mūsų valstybėje gina laisvę ir Konstituciją, kuris įdėjo daug pastangų, kad kitos valstybės būtų apsaugotos nuo tokių nusikaltimų, mūsų rankomis buvo išduotas priešo valstybei, atskleidžiant informaciją apie jį.“
Anot Ž. Pavilionio, KT pirmininkas „pasijuto išduotas savo valstybės“.
„Jis buvo pastatytas į pavojų – mes dirbame su valstybe, kuri organizuotai žudo žmones ir okupuoja į kitas valstybes, p. Žalimas neturi jokios apsaugos, – sakė Seimo narys. – Ir mūsų pateikta informacija Rusija iš karto pasinaudojo, išsiųsdama laiškus visiems KT teisėjams, apdergdama mūsų KT pirmininką, į ką sureagavo nemažai šalių – kai kurie net atsisakė atvykti į Lietuvą.“
Politiko teigimu, Migracijos departamento nutekinta informacija atsisuko bumerangu prieš Lietuvą – mūsų šalies sprendimą kritikavo ne tik kai kurios Rusiją palaikančios šalys, bet ir Venecijos komisijos pirmininkas.
„Migracijos departamentas pasielgė netinkamai, manau, tai, kas padaryta, yra nusikaltimas – Rusijai buvo sudaryta galimybė surengti propogandinę ataką prieš mūsų valstybę, ją bandant diskredituoti“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Atsakymo, kodėl taip pasielgė Migracijos departamento vadovybė, iki šiol nėra – į jį negalėjo atsakyti net departamento atstovai, kurie buvo iškviesti į Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį.
Ž. Pavilionis: būtina išsiaiškinti, kodėl nutekėjo informacija
Pasak Ž. Pavilionio, situaciją turėtų pakeisti šiuo metu Seime svarstomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuriuo norima į šalį uždrausti atvykti asmenims, ne tik keliantiems grėsmę Lietuvos, Europos Sąjungos ir NATO šalių saugumui ir viešajai tvarkai, bet ir jeigu yra informacijos, kad tie asmenys yra įvykdę ar prisidėję prie stambaus masto korupcinių, pinigų plovimo nusikaltimų ar grubių žmogaus teisių pažeidimų užsienio valstybėse.
„Žiūrint ironiškai į paskutinuosius Migracijos departamento sprendimus, kai į Lietuvą buvo įleistas Rotenburgų banko atstovas, kuris stato tiltą į Krymą, o žurnalistas, kuris rašė apie šias nelegalias tilto statybas, vos buvo neišduotas Kremliui, susidaro įspūdis, kad departamentas veikia trečios valstybės interesams, ką parodė ir D. Žalimo atvejis“, – pažymėjo konservatorius.
„Juk KT pirmininkas, Rusijos teisėjams pasiūlęs uždrausti atvykti į Lietuvą dėl Krymo okupacijos, apgynė tarptautinę teisę, Lietuvos garbę ir orumą, tačiau dėl to savo pačios valstybės buvo išduotas Rusijai“, – Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad būtina Seime inicijuoti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl Lietuvai atžvilgiu priešiškai nusiteikusiai Rusijai nutekėjo slapta informacija.
Tokiai pozicijai pritaria ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas J. Bernatonis.
„Kuo skubiau būtina galvoti apie taisykles, kad galėtume apsidrausti nuo tokių atvejų – susidaro įspūdis, kad Migracijos departamento pareigūnams yra labai sunku išaiškinti, kas yra sprendimas, todėl išsiunčiama medžiaga, dėl ko toks sprendimas priimtas, – valstybės tarnautojų elgesiu stebėjosi Seimo narys. – Šis atvejis padarė labai daug žalos mūsų valstybei.“
Tiesa, Migracijos departamento atstovai Seimui yra teisinęsi, kad kitaip negalėjo pasielgti, nes esą Viešojo administravimo įstatyme yra numatyta, kad priimtame sprendime privaloma nurodyti aplinkybes ir motyvus, nes asmuo, kuris yra neįleidžiamas į šalį, privalo žinoti priežastį.
„Manau, reikia keisti mąstymą – apie kokį Viešojo administravimo įstatymą mes galime kalbėti, kai Rusijai buvo atskleistas susirašinėjimas tarp KT pirmininko ir užsienio reikalų ministro“, – departamento darbu piktinosi parlamentaras, žadėjęs pritarti idėjai atlikti parlamentinį tyrimą dėl Migracijos departamento atstovų veiksmų.
Ką apie politikų priekaištus mano Rusijai riboto naudojimo dokumentus perdavusio Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, DELFI nepavyko sužinoti – valstybės tarnautoja šiuo metu yra išvykusi į komandiruotę.