Užimtas valstybinis miškas
Ankstesniame savo tyrime DELFI pranešė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) konstatavo, kad prie Š. Marčiulionio namų tvora yra aptverta valstybinė miško žemė. Tai pagal įstatymus daryti draudžiama.
Sportininkui Latvių gatvėje priklauso maždaug 9 arų žemės sklypas, tačiau aptverta ne tik ši valda, bet dar maždaug 10 arų valstybinės žemės. Pirmąjį kartą NŽT Š. Marčiulionio valdas Latvių gatvėje aplankė 2016 metais. Tuomet pareigūnai nustatė, kad žemės savininko tvora yra ne tik jo sklype, bet taip pat patenka ir į valstybinę žemę. Garsus sportininkas buvo įpareigotas patraukti tvorą iš valstybinės žemės.
O štai šių metų kovo mėnesį buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Renata Remeikaitė DELFI jau anksčiau buvo informavusi, kas užfiksuota patikrinimo metu. „Nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2016-01-19 žemės naudojimo patikrinimo akte, yra nepašalinti, t. y. tvora, pastatyta ties žemės sklypu šiaurinėje ir pietinėje pusėse, patenka į valstybinę žemę. Šiuo metu yra suformuotas miškų ūkio paskirties 4814 kv. m. ploto žemės sklypas. Užimamas valstybinės žemės plotas tvora – 1167 kv. m“, – DELFI yra sakiusi R. Remeikaitė.
Ir tai ne vienintelė institucija, kuri Š. Marčiulioniui turėjo priekaištų. Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai yra aptikę ir daugiau pažeidimų, apie kuriuos DELFI savo skaitytojus informavo dar birželio mėnesį.
„Tyrimo metu nustatyta, kad tvora, juosianti privatų žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registre registruota inžineriniu kiemo statiniu. Tvora užtverta taip pat dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio ir NŽT patikėjimo teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo – taip ribojamas patekimas į valstybinės reikšmės mišką ir pažeidžiamas Miškų įstatymo 8 str. 1 d. bei Lankymosi miške taisyklių (…) 5 ir 9 punktų nuostatos. Taip pat nustatyta, kad minėtoje valstybinėje miško žemėje betoninėmis trinkelėmis išklotas takas, kuris nėra susijęs su miško infrastruktūra“, – DELFI apie patikrinimo rezultatus anksčiau informavo Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.
Atsižvelgiant į nustatytus miško reikalavimų pažeidimus, Valstybinė miškų tarnyba įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinę žemės tarnybą pagal kompetenciją imtis priemonių ir užtikrinti tinkamą Miškų įstatymo laikymąsi, pašalinti minėtą tvorą bei trinkeles iš valstybinės reikšmės miško. Taip pat dėl Miškų įstatymo ir Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimo tvoros savininkas buvo iškviestas į Valstybinę miškų tarnybą administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
Dar birželio mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai DELFI informavo, kad pradėjo procedūras, kad tvora būtų išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Kai tai įvyktų, tuomet inspekcija esą galėtų savininkui išsiųsti privalomąjį nurodymą pašalinti tvorą iš valstybinės žemės.
Niekas nevyksta, nes dvi institucijos nesutaria
Pasidomėjus, ar savininkui jau įteiktas privalomasis nurodymas pašalinti statinį iš miško žemės, Statybos inspekcija DELFI informavo, kad tai nepadaryta, nes iki šiol tvora neišregistruota iš NT registro.
Priežastys, kodėl įstatymus pažeidžianti tvora vis dar registre, primena kuriozą. Dvi institucijos negali tarpusavyje koordinuoti savo veiksmų.
Statybos inspekcijos atstovas Albinas Keturka DELFI informavo, kad VTPSI kreipėsi į Registrų centrą, kad tvora būtų išregistruota, bet šis nesutiko to padaryti. „Tvora yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. VTSPI 2017-06-28 raštu kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl statinio – tvoros, kurios unikalus Nr. 1399-5029-1020, teisinės registracijos panaikinimo. VĮ Registrų centras atsisakė nagrinėti VTPSI prašymą panaikinti tvoros registraciją. Dėl tokio sprendimo panaikinimo 2017-08-24 VTPSI kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą“, - aiškino Statybos inspekcijos atstovas.
Registrų centro DELFI paklausė, kodėl atsisakyta išregistruoti įstatymus pažeidžiančią tvorą, kuri stovi valstybinėje miško žemėje. Registrų centro atstovas Vytautas Brazaitis aiškino, kad inspekcijos skundas buvo pateiktas praleidus įstatymuose nustatytą terminą.
„Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. birželio 29 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti tvoros, esančios Vilniuje, Latvių g. 68, registraciją, t. y. panaikinti Vilniaus filialo 2002 m. vasario 15 d. sprendimą. Šį skundą filialas persiuntė Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija) nagrinėti pagal kompetenciją. Šį skundą Komisija 2017 m. liepos 24 d. sprendimu atsisakė nagrinėti, nes skundas buvo pateiktas praleidus įstatymuose nustatytą vieno mėnesio terminą daugiau negu 15 metų, ir Inspekcija neprašė šio termino atnaujinti. Pagal įstatymus ir susiklosčiusią teismų praktiką, kai skundas paduodamas praleidus terminą ir neprašoma jo atnaujinti, skundas negali būti nagrinėjamas“, - aiškino V. Brazaitis.
Tačiau jis pridėjo, kad toks Registrų centro sprendimas dar nereiškia, kad tvoros iš viso negalima išregistruoti. Čia pat jis išvardijo, kokių veiksmų toliau gali imtis Statybos inspekcija: „Pabrėžiame, kad šis Komisijos sprendimas neužkerta kelio Inspekcijai pakartotinai kreiptis į Centrinį registratorių su skundu ir pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo; pateikti termino praleidimo priežastis bei tai patvirtinančius dokumentus, t. y. pasinaudoti įstatymuose numatyta galimybe prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.“
Taip pat V. Brazaitis pridūrė, kad tvorą išregistruoti gali pati Statybos inspekcija savo privalomuoju nurodymu. „Registrų centras neinicijuoja statinių išregistravimo ir neturi tam įgaliojimų. Vykdydamas jam pavestas funkcijas, Registrų centras tik įregistruoja/išregistruoja Nekilnojamojo turto registro objektus vadovaudamasis pateiktų dokumentų pagrindu. Statybų teisėtumą pagal galiojančią tvarką nustato VTPSI, todėl jų tvirtinamų dokumentų pagrindu daiktai ir yra įregistruojami/išregistruojami. Taip pat statinys iš Nekilnojamojo turto registro gali būti išregistruojamas pagal teismo sprendimą arba pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą“, - teigė Registrų centro atstovas.
Vis dėlto Statybos inspekcijos atstovas A. Keturka kategoriškai neigė, kad inspekcija pati gali išregistruoti statinį. „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) Privalomuoju nurodymu gali pašalinti pažeidimus statybos srityje. Panaikinti įrašą apie NT registrą Nekilnojamojo turto duomenų registre teisę turi tik Registrų centras. 2017-06-29 kreipėmės į Registrų centrą su prašymu panaikinti tvoros registraciją. Registrų centras sprendimu atsisakė nagrinėti Inspekcijos skundą. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017-08-24 pateikėme pareiškimą, kuriuo teismo prašome šį Registrų centro sprendimą panaikinti ir įpareigoti jį išnagrinėti Inspekcijos prašymą iš naujo. Byla dar nėra išnagrinėta“, - su Registrų centro pateikiama informacija nesutiko A. Keturka.
Š. Marčiulionio advokatas tvoros teisėtumu neabejoja
Kol dvi institucijos nesutaria dėl įstatymus pažeidžiančios tvoros išregistravimo iš NT registro, vilniečiai ir toliau negali patekti į valstybinį mišką. O valstybinė aukso vertės žemė – privačiose rankose.
Anksčiau advokatas Marius Devyžis buvo pateikęs Š. Marčiulionio poziciją, kad tvora teisėta.
„Noriu atkreipti dėmesį, jog Jūsų minima tvora yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre, vadinasi, buvo pastatyta teisėtai ir įregistruota pagal tuo metu galiojusius įstatymus, registracija nėra panaikinta. Todėl, kai atsakingos institucijos visapusiškai bei tinkamai išnagrinės ir įvertins visus aktualius duomenis ir dokumentus, p. Marčiulionis priims sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų“, – DELFI yra teigęs M. Devyžis.
