Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas Eugenijus Gentvilas Seime surengtos spaudos konferencijos metu tikino, kad pernai metais dėl informacijos stokos jie negalėjo pilnai imtis veiksmų, tačiau šiuo metu esą lengviau, nes konkrečius įtarimus jie turi savo rankose.

„Šiandien galime kalbėti labai aiškiai, apie ką sukasi kalba. Mūsų įgaliotas advokatas neseniai gavo oficialų įtarimų raštą iš STT. Ką mes matome, jokių faktinių naujienų nėra. Viskas, kas buvo dėliojama Lietuvos žiniasklaidoje, iš teisėsaugos, viešai, atsidūrė tekste. Tik yra galbūt kai kurios interpretacijos, kurios mums netikėtos“, – pripažino politikas.

Viena tokių esą – E. Masiulio dalyvavimas 2015 m. lapkričio 4 d. LNK televizijos laidoje. Tai neva buvo palaikyta neteisėtu partijos veikimu.

„Traktuojame, kad du „sėkmės džentelmenai“ padarė didelę žalą partijai, kadangi jokių įgaliojimų taip veikti jie neturėjo“, – sakė jis.

Pasak politiko, partija neturi priekaištų teisėsaugai, nes pareigūnai mato daugiau. Pavyzdžiui, ir skambučių išklotines, kurios pateikiamos kaip įrodymai.

„Manome, kad šiandieniniai įtarimai partijai bus paneigti“, – sakė jis.

E. Gentvilas taip pat atkreipė dėmesį, kad Gintaro Steponavičiaus pavardė įtarimuose nėra minima. Jis prisiminė dar anksčiau nurodęs, kad G. Steponavičius neturi trauktis iš Seimo.

„Žmogus turi savo vertybių skalę, apie pasitraukimą iš partijos jis tikrai nekalba“, – apie Vitalijaus Gailiaus pasirinkimą pasitraukti iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų kalbėjo E. Gentvilas.

Tuo metu Š. Gustainis esą iš 8,7 tūkst. eurų, skirtų taikomosios politikos institutui, organizavo ir mokymus liberalų sąjungos nariams.

„Partija niekada neįgaliojo prašyti neteisėtos paramos ir partija tai įrodys“, – sakė E. Gentvilas.

Savo ruožtu R. Šimašius nurodė, kad ryt, šeštadienį, partijos taryba renkasi aptarti šiuos klausimus. Anot jo, kaltinami asmenys veikė savo, o ne partijos vardu ir tai jie pasiryžę įrodyti.

„Kad tie asmenys elgėsi priešingai nei partijos interesai, visiškai akivaizdu“, – sakė jis.

Įvardijo įtarimus

Politinei partijai „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pareikštame įtarime nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininką, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narį Eligijų Masiulį ir partijos valdybos narį, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narį Šarūną Gustainį, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (stambaus masto kyšininkavimas) ir 226 str. 4 d. (stambaus masto prekyba poveikiu).

Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš vieno iš Lietuvoje veikiančių koncernų viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma. Patikslinama, kad tai galėjo būti koncerno paslaugos.

„Norime Jums ir visuomenei pranešti šią procesinę informaciją apie naujų įtariamųjų atsiradimą – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos. Kadangi ikiteisminis tyrimas dar nėra pabaigtas, vyksta kitos procedūros, asmenys yra pakviesti išsakyti savo pozicijas, lauksime jų“, – sakė Vilniaus valdybos Ikiteisminio skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Pasak jo, juridinio asmens atsakomybė „išplaukia“ iš fizinio asmens atsakomybės. Šiuo metu šioje byloje įtarimai pareikšti 5 fiziniams asmenims (4 jų – jau buvę Seimo nariai) ir 3 juridiniams.

„Šiame didelės apimties ikiteisminiame tyrime yra surinkta pakankamai įtarimų, leidžiančių pareikšti, kad E. Masiulis iš vieno koncerno narių paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, fiksuoti atvejai, kai kyšiai buvo imami ne materialia forma. Taip pat surinka pakankamai duomenų, kad Š. Gustainis už šiam koncernui naudingus sprendimus paėmė 8,7 tūkst. eurų kyšį, kuris buvo užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai“, – tikino jis.

Politinei partijai „Darbo partija“ pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoja, 2012-2016 m. kadencijos Seimo narį V. G., padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (stambaus masto kyšininkavimas) ir 226 str. 4 d. (stambaus masto prekyba poveikiu).

Įtariama, kad buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys, veikęs politinės partijos interesais, iš to paties koncerno viceprezidento R. Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, partijos naudai paėmė 12 tūkst. eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant šios partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas.