„Maniau, tikrai nerašysiu apie Algirdo Brazausko 85-mečio minėjimą Seime. Bet Seimo salėje išgirdęs kalbant Justą Vincą Paleckį negaliu susilaikyti. Brazauskas, pasirodo, „sujungė PRIKLAUSOMĄ IR NEPRIKLAUSOMĄ Lietuvą į vieną Tėvynę“. Okupacija? Bah! Tai tiesiog buvo priklausoma Lietuva. Kurią Brazauskas prijungė prie nepriklausomos“, – tokiu įrašu savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Mantas Adomėnas.
Nepriklausomybės akto signataras, buvęs europarlamentaras J. V. Paleckis kalbėjo ketvirtadienio rytą Seimo plenariniame posėdyje surengtame signataro, prezidento, XII ir XIII Vyriausybių vadovo A. M. Brazausko 85-ųjų gimimo metinių paminėjime.
„Profesorius Justinas Karosas, filosofas, daug metų praleidęs šioje salėje kaip Seimo narys, yra rašęs: „Naujieji mūsų politiniai patriotai kaip velnias kryžiaus bijojo tos paprastos tiesos, kurios jie ir iš savo patyrimo negalėjo nežinoti: o būtent – kolaboravimo sąvoka praranda savo neigiamą prasmę tada ir tiek, kada ir kiek jis – kolaboravimas – tampa būtina tautos gyvastį saugančia sąlyga“. Toks filosofinis, bet, sakyčiau, taiklus pasakymas. Ne visi, bet labai, labai daug Lietuvos žmonių – inžinierių, mokytojų, gydytojų, žemdirbių, menininkų, įvairiausių profesijų atstovų, gyvenusių ir dirbusių ilgais okupacijos dešimtmečiais – jų yra, esu tikras, ir šioje salėje – kartu su A. Brazausku galėtų pakartoti: ir tada dirbome Lietuvai. Žinoma, ypatingos pagarbos verta ta nedidelė mažuma, kuri tuomet ne tik dirbo Lietuvai, bet ir skleidė tiesos žodį, kovojo, rizikavo laisve ir buvo kalinami iki pat perestroikos laikų“, – iš Seimo tribūnos sakė pranešėjas.
Jis pažymėjo, kad A. M. Brazauskas – tai jungtis tarp dviejų skirtingų, lyg ir nesuderinamų Lietuvos istorijos epochų.
„Tuo jis unikalus. Pirmasis Lietuvos žmonių rinktas Prezidentas. Jis užėmė aukščiausius postus ir anoje, ir šioje Lietuvoje, tuo sujungdamas priklausomą ir nepriklausomą Lietuvą į nedalomą Tėvynę, neleisdamas skirstyti žmonių į atsivilkusius „iš praeities“ ir nužengusius „iš ateities“, – kalbėjo J. V. Paleckis.
Minėjime dalyvavęs TS-LKD garbės pirmininkas signataras prof. Vytautas Landsbergis DELFI sakė: J. V. Paleckio ir klauskite. Jie ten kuria tą visą doktriną, nes propaguoja. Kokiu būdu jisai (A. M. Brazauskas – DELFI) sujungė priklausomą Lietuvą? Kaip jis gali sujungti? Tai gal Antanas Sniečkus sujungė, dar kas nors?“
Prof. V. Landsbergis svarstė, kad tokiomis kalbomis norima kažkaip įtvirtinti „tą priklausomą Lietuvą“ kaip Lietuvos valstybę.
„Jeigu už šito posakio slepiasi tas senasis tikslas, kad Sovietų sąjungos okupuota Lietuva, padaryta tariama respublika, irgi yra Lietuvos valstybė – taip jie sako, tie kairieji – tai čia yra netiesa“, – pabrėžė jis.
Profesorius samprotavo, kad „daug tokių dalykų (drumsčiančių Lietuvos žmonių sąmonę – DELFI) yra“. „Ir Maskvos visokių veikėjų ir pareigūnų frazės, ir vadų frazės yra tokios, kur iškreipia tikrovę. Atsiranda ir Lietuvoje talkinančių ir taip pat prie progos iškreipiančių tikrovę“, – sakė V. Landsbergis.
Tuo metu J. V. Paleckis DELFI tvirtino kalbėjęs, remdamasis A. M. Brazausko knygos pavadinimu „Ir tada dirbome Lietuvai“.
„Man atrodo, kad jis yra teisingas. Kadangi yra šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai žmonių, kurie ir tais okupacijos dešimtmečiais dirbo Lietuvai, stengėsi, kad Lietuvai būtų geriau, kad ji būtų kultūringesnė, šviesesnė, kad iškiltų naujos gamyklos, fabrikai, kad lietuviškumas būtų apgintas. Ir tai buvo padaryta tam tikra prasme“, – sakė jis.
J. V. Paleckis teigė: atgimimas iš ko išaugo? „Jis gi nebuvo importuotas Amerikos ar ten Vokietijos lietuvių. Lietuvos lietuviai tą atgimimą sukūrė ir išpuoselėjo, ir pagaliau laimėjo“, – samprotavo J. V. Paleckis.
Kalbėdamas apie prof. V. Landsbergio pastabas, jis stebėjosi: „Kiekvienas gali daryti išvadas. Bet buvo pasakyta tai, kas pasakyta – paskaitykite visą pastraipą. Ir galiu pasakyti, kad tas pats V. Landsbergis dirbo Lietuvai tais laikais, manau. Ar jis nenori šito pripažinti?“.