Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė paskelbė, kad atmeta G. Kėvišo ieškinį dėl skirtų drausminių nuobaudų, kompensacijos dėl priverstinės pravaikštos priteisimo, neturtinės žalos ir atleidimo iš darbo.
Anot teismo, G. Kėvišo padaryti šiurkštūs darbo pažeidimai buvo pakankamas pagrindas jį atleisti iš LNOBT vadovo pareigų.
„Kultūros ministerija pagrįstai teigia, kad G. Kėvišas visus veiksmus atliko sąmoningai, sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, ignoravo privalomas įstatymų nuostatas, prisidengdamas darbinių funkcijų vykdymu LNOBT veikė savo interesais“, – skelbdama sprendimą pažymėjo teisėja.
Anot teismo, G. Kėvišas, neturėdamas kultūros ministrės leidimo, dirbo du darbus – vadovavo ne tik LNOBT, bet ir viešąjai įstaigai „Vilniaus festivaliai“. Tokį leidimą jis privalėjo gauti, nes 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo praėjusių metų rugsėjį priimtas Profesionaliojo scenos meno įstatymas.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad dėl leidimo dirbti „Vilniaus festivaliuose“ G. Kėvišas kreipėsi tik balandžio 24 d., kai ministerija pradėjo tyrimą, o dėl leidimo užsiimti individualia veikla buvęs LNOBT vadovas išvis nesikreipė.
„G. Kėvišas tarnybinėse komandiruotėse atstovavo ne tik LNOBT, bet ir „Vilniaus festivalius“, bendravo su įvairiais meno atlikėjais ir kolektyvais abiejų juridinių asmenų vardu“, – teismo teigimu, G. Kėvišas pasinaudojo LNOBT direktoriaus statusu ir tarnybine padėtimi „asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti“, o kitas jo darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo LNOBT autoritetą.
Teismas taip pat konstatavo, kad G. Kėvišui pagrįstai buvo skirta pastaba dėl to, jog jis veikė savo sūnaus įmonės vardu, nors jis ir buvo nusišalinęs nuo Angelos Gheorghiu, Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro koncertų organizavimo ir sutarčių pasirašymo su koncertų tiekėja „Riversie Music Limited“. Tačiau, anot teisėjos, toks nusišalinimas jau buvo pavėluotas, nes Londono simfoninio orkestro koncertas tuo metu jau buvo įtrauktas į 2016 m. LNOBT programą. Be to, G. Kėvišas pats patvirtino, kad buvo suinteresuotas sūnaus įmonės atstovaujamų atlikėjų koncertų įvykimu.
Kreipdamasis į teismą G. Kėvišas prašė panaikinti ne tik kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson sprendimą atleisti iš darbo, bet ir panaikinti anksčiau skirtą drausminę nuobaudą bei priteisti atlyginimą už priverstinę pravaikštą. Buvęs ilgametis teatro vadovas taip pat prašė priteisti patirtą neturtinę žalą – teismui jis nurodė, kad ją įvertina vienu euru.
Ministrė sprendimą atleisti G. Kėvišą priėmė „išimtinai remdamasi“ Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nutarimu, kuriame konstatuota, jogs pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
VTEK nustatė, kad G. Kėvišas supainiojo viešuosius ir privačius interesus spręsdamas klausimus, susijusius su sūnaus bendrove „Riverside music LTD“ ir su savo kita darboviete „Vilniaus festivaliai“, be to, jis, kaip LNOBT direktorius, neužtikrino, jog interesus laiku deklaruotų ir jo pavaldiniai. G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų.