Dokumente, kurį turi DELFI, akcentuojama: „Manytina, kad svarbiausi LSDP tikslai šiuo metu yra tokie: daryti įtaką politikos procesui; iš naujo atrasti ryšį tarp partijos siūlymų ir visuomenės lūkesčių“.
Jame teigiama, kad šie tikslai gali būti pasiekti atsisakius dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, kurioje LSDP įtaka labai menka, bei pasirinkus konstruktyvios opozicijos vaidmenį.
„Konstruktyvios opozicijos įtaka išauga susiformavus mažumos Vyriausybei arba nestabiliai valdančiajai daugumai. Šiuo metu prielaidų susiformuoti stabiliai valdančiajai daugumai su opozicinėmis partijomis nėra“, – teigiama dokumente.
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas DELFI turimą dokumentą komentuoti atsisakė.
„Nekomentuosiu. Tai daugiau vidui skirtas dokumentas, ir apie tai mes turime diskutuoti prezidiume ar taryboje“, – teigė jis.
Kalba apie mažą įtaką
Dokumente „Planas Lietuvos socialdemokratų partijos darbui opozicijoje“ teigiama, kad ši politinė jėga yra seniausia ir didžiausia, vienijanti beveik 20 tūkst. narių. Jame nurodoma, kad per pastaruosius Seimo rinkimus LSDP iškovojo 17 mandatų Seime ir, pritraukusi 2 Darbo partijos parlamentarus į frakciją, sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), vienijančia 57 politikus.
„Pagal mandatus valdančiosios koalicijos balsų santykis Seime yra 3:1. Tai reiškia, kad LVŽS persvara prieš LSDP parlamente yra triguba. Pagal deleguotus Vyriausybės narius balsų santykis dar prastesnis – 4:1. LVŽS delegavo 12 Ministrų kabineto narių, socialdemokratai – 3, todėl jėgų santykis Vyriausybėje skiriasi keturis kartus. Diskusijų kelia ir abejonė, ar visi 3 deleguoti atstovai iš tiesų įgyvendina LSDP programą“, – nurodoma dokumente.
Jame akcentuojama, kad jėgų santykio skirtumas Seime ir ypač Vyriausybėje lemia itin menkas LSDP galimybes įgyvendinti pieš rinkimus deklaruotas vertybes ir siekti visuomenei naudingų tikslų.
„Atsakomybės našta yra didesnė nei turimi politikos įgyvendinimo įrankiai“, – teigia dokumento autoriai.
Nusišalinti neketina
Plane, kurį pavyko gauti DELFI, akcentuojama, kad konstruktyvi opozicija gali veikti dviem būdais: pasiūlyti paramos susitarimą mažumos Vyriausybei bei remti pavienes iniciatyvas mainais į paramą LSDP projektams.
Remti pavienes dabartinės valdančiosios koalicijos iniciatyvas mainais į galimybę įgyvendinti savo programines nuostatas šiuo metu žada opozicinės TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Socialdemokratų plane taip pat nurodoma, kad lygiagrečiai turėtų vykti LSDP santykių „perkrovimas“ su visuomene: partija turėtų performuoti savo įvaizdį, į komandą įtraukti naujų kompetentingų žmonių, atsigręžti į visuomenės lūkesčius, parengti ekspertinius siūlymus labiausiai stagnuojančioms sritims: švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai ir kitoms.
„Remiantis politologų tyrimais, Lietuvos rinkėjai yra linkę į ekonominę kairę ir moralinį konservatyvumą, bet gyventojų pažiūros nenuoseklios, todėl pasirinkimas, už ką balsuoti, dažnai nepriklauso nuo ideologinių motyvų“, – nurodoma dokumente.
Remdamiesi 2016 metų lapkričio 11-gruodžio dienomis atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausos, į kurią įtrauktos 7 partijos, duomenimis, dokumento autoriai dėsto, kad tikimybę balsuoti už LSDP visiškam nuliui tuo metu prilygino 12 proc. respondentų.
„Šis rezultatas gautas iškart po nesėkmingų Seimo rinkimų, kuriuose socialdemokratai iškovojo 17 mandatų. Faktas, kad tik 12 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų niekada nebalsuotų už LSDP, signalizuoja apie egzistuojantį galimybių langą: likusiai daliai respondentų socialdemokratai esant tam tikroms sąlygoms galėtų būti priimtini – vieniems daugiau, kitiems mažiau“, – teigiama plane.
Čia taip pat nurodoma, kad vertinant polinkio balsuoti duomenų sklaidą, matyti, kad LSDP vertinama per vidurį, tai yra, neturi nei labai daug šalininkų, nei yra labai nekenčiama. Remdamiesi po Seimo rinkimų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorės Ainės Ramonaitės straipsniu „Polinkis balsuoti už partiją kaip naujo elgesio per rinkimus analizės būdas: galimybės ir metodologinės problemos“, publikuotu žurnale „Politologija“, dokumemto autoriai aiškina, kad socialdemokratams teks įdėti daugiau pastangų, jei nori būti vertinami geriau.
Plane dėstomos galimos išvados ateičiai:
1.LSDP turi rasti būdų pritraukti jaunesnių rinkėjų. Tai reikštų jaunesnių, galbūt nepartinių, politikų įtraukimą į partijos veiklą.
2.Socialdemokratai turėtų parengti detalią ir integruotą Lietuvos valstybės raidos programą, kuri sudarytų sąlygas tolygiam gerovės pasiskirstymui šalyje.
3.LSDP derėtų formuoti konkrečius ir savitus siūlymus tais klausimais, kur visuomenė regi daugiausia problemų: bendrasis ugdymas, aukštasis mokslas, gimstamumo skatinimas, darbo našumo didinimas, psichinės sveikatos problemų sprendimas ir panašiai.
4.Politinė partija savo vidiniame gyvenime turėtų netoleruoti net menkiausių nepotizmo apraiškų.
5.Socialdemokratams būtų naudinga užtikrinti visų buvusių ir esamo lyderio bendradarbiavimą.
6.LSDP galėtų efektyviau dirbti kaip konstruktyvi opozicija, nes tokiu būdu nesusitapatintų su, rinkėjų akimis, labai panašia LVŽS, tačiau įgytų daugiau galimybių lemti politinę darbotvarkę.
„Valstiečiams“ numato darbą mažumoje
Dokumente nurodoma, kad nutraukus koalicijos sutartį su LVŽS, socialdemokratai atvertų galimybes darbui konstruktyvioje opozicijoje, tai yra, tokioje, kuri ne tik kontroliuoja valdančiųjų veiklą, bet ir paremia visuomenei bei „atskiroms grupėms“ naudingus sprendimus ir teikia savo pasiūlymus mainais į paramą Vyriausybės ar valdančiosios partijos projektams.
„Konstruktyvios opozicijos svarba išauga, kai susiformuoja mažumos Vyriausybė. Konstruktyvi opozicija gali sudaryti susitarimą dėl paramos mažumos Vyriausybei, kuriame būtų nurodomi konkretūs abiejų pusių įsipareigojimai dėl teisės aktų priėmimo. Toks dokumentas skiriasi nuo koalicijos sutarties tuo, kad koalicijos sutartyje apibrėžiami darbo principai, o paramos susitarime – konkretūs abiejų pusių įsipareigojimai“, – pažymima plane.
Čia taip pat akcentuojama, kad šiuo metu nėra prielaidų manyti, kad LVŽS galėtų suformuoti stabilią valdančiąją koaliciją su TS-LKD, nes šiai partijai tai būtų neparanku.
„Pirma, antrasis Seimo rinkimų turas vienmandatėse apygardose atskleidė, kad „valstiečiai – žalieji“ TS-LKD yra rimtas priešininkas. Antra, krentant LVŽS reitingams kyla TS-LKD reitingai, todėl susitapatinimas su valdančiaisiais pastarajai būtų nepriimtinas. Tai reiškia, kad socialdemokratų pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos atvertų galimybę stiprinti partijos tapatybę, o konstruktyvios opozicijos vaidmuo verstų LVŽS kur kas rimčiau ir konkrečiau tartis dėl priimamų teisės aktų“, – dėstomos viltys.
Pagrindiniai Lietuvos socialdemokratų partijos siekiai rudens sesijai:
Į vaiką orientuotos šeimos politikos įgyvendinimas.
Solidarus gyventojų pajamų apmokestinimas, mokesčių sistemos perbalansavimas.
Gyventojų pajamų didinimas (pirmiausia sugrąžinant bazinį atlyginimą į ikikrizinį lygį, tai yra, iki 142 eurų).
Pajamų į biudžetą didinimas, „šešėlio“ mažinimas (Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas progresyviai apmokestinant 150 tūkst. vertės ir brangesnį nekilnojamąjį turtą).
Skurdo mažinimas.
Pensijų sistemos pertvarka (Privatūs pensijų fondai neturėtų būti remiami visų mokesčių mokėtojų pinigais iš „Sodros“ pajamų).
Sieks susigrąžinti visuomenės palankumą
Dokumente nurodoma, kad šiuo metusocialdemokratai negali pasigirti itin dideliu visuomenės palaikymu – net ir šioje situacijoje, kai smunka pasitikėjimas LVŽS.
„Tai gali reikšti, kad LSDP padarė ne viską, jog pademonstruotų realią atsvarą, gyventojų akimis, neigiamai vertinamai LVŽS politikai ir pateiktų alternatyvų“, – nurodoma plane.
Numatoma, kad esminis LSDP tikslas artimiausiai ateičiai turėtų būti pasiūlymų teikimas ir alternatyvios politinės darbotvarkės formavimas.
„Derėtų atsižvelgti į svarbiausias problemas ir grėsmes Lietuvoje, kaip jas regi gyventojai“, – numatoma dokumente.
Remiantis Kauno technologijos universiteto mokslininkų 2016 m. kovo mėnesį atliktu tyrimu ir sukurtu vidinių ir išorinių grėsmių kognityviniu žemėlapiu bei Lietuvos socialinių tyrimų centro praėjusių metų vasarį atliktu panašiu tyrimu apie subjektyvų gyventojų saugumo suvokimą, konstatuojama, kad Lietuvos piliečiai didžiausiomis grėsmėmis laiko visuomenės senėjimą, suintensyvėjusią emigraciją, alkoholizmą ir narkomaniją, didėjančią socialinę nelygybę, mažėjantį gimstamumą.
„Abiejų tyrimų rezultatai liudiją, kad Lietuvos gyventojai nori sprendimų šioms problemoms, todėl LSDP turi juos pateikti“, – konstatuojama projekte.
Socialdemokratų būdai pateikti atsakymus į visuomenei rūpimus klausimus:
Sustiprinti partijos komitetus, kurie galėtų veikti kaip nedideli „smegenų centrai“, formuoti pasiūlymus.
Išsirinkti svarbiausias temas, ties kuriomis bus gilinama ekspertizė. Siūlytina išsamiausias iniciatyvas vystyti sveikatos apsaugos, socialinėje ir švietimo srityse, nes čia koncentruojasi pagrindinės problemos;
Pritraukti nepartinių ekspertų iš išorės;
Bendradarbiauti su ekspertinėmis grupėmis, profesinėmis sąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios turi kompetencijas konkrečiose srityse ir norėtų prisidėti prie įstatymų leidybos iniciatyvos;
Pasitelkti Seimo nario galimybes: dažniau kreiptis informacijos į ministerijas ir kitas valstybės institucijas, gautą informaciją panaudoti įstatymų leidybos iniciatyvoms, visuomenės informavimui.
Kaip dokumento priedas šiame projekte įvardijami svarbiausi šio Seimo priimti sprendimai. Kaip tokie minimos kompromisinės Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, minimaliai pataisytas Darbo kodeksas, padidintas alkoholio akcizas bei alkoholio prieinamumo ribojimai.
Sąraše yra ir sprendimas panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šilumai, išplėsti asmenų, galinčių pretenduoti į kompensacijas už šilumą, ratą, neskiriant papildomų lėšų savivaldybėms, patvirtintosaukštųjų mokyklų pertvarkos gairės, pradėta urėdijų pertvarka, uždraustos fizinės bausmės prieš vaikus.
Taip pat – pradėtos apkaltos Seimo nariams Kęstučiui Pūkui ir Mindaugui Basčiui. skirta Laisvės premija Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui.
Atomazga artėja
Apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos socialdemokratai prabilo liepą. Tuo metu jų partneriai „valstiečiai“ dėl paramos urėdijų reformai susitarė su opoziciniais konservatoriais, mainais pažadėdami atsižvelgti į jų siūlymą dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui grąžinimo, nors analogiškus socialdemokratų siūlymus atmetė.
Apsispręsti dėl koalicijos likimo LSDP pirmininko G. Palucko siūlymu buvo pavesta partijos skyriams, kurie savo poziciją turi išsakyti iki rugsėjo 20 dienos. Dauguma jų jau pasisakė už darbą opozicijoje.
Savo ruožtu, Seime dirbantys LSDP senbuviai, apie pasitraukimą iš opozicijos pasisakantys skeptiškai, praėjusią savaitę parengė memorandumą dėl bendro darbo, kurį ketino siūlyti pasirašyti partneriams „valstiečiams“. Jame siūloma susitarti dėl būsimųjų darbo gairių Seime.
Neoficialiai kalbėta, kad savo parašus po memorandumu LSDP ir LVŽS frakcijų seniūnai Seime galėtų padėti pirmąją Seimo rudens sesijos dieną – prieš rugsėjo 10-ąją įvykusį plenarinį posėdį, tačiau tai nebuvo padaryta. Socialdemokratai paskelbė, kad klausimą dėl memorandumo perkelia ketvirtadienį, rugsėjo 14 dien1, vyksiant5 partijos prezidiumo posėdį.
Partijos taryba, turinti priimti lemtingą sprendimą dėl koalicijos ateities, planuojama rugsėjo 23 dieną.